Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]
Vienas iš ryškiausių baroko epochos meno kūrinių stovi ne muziejuje, o pačioje širdyje – virš šventojo Petro kapo. Tai – Gian Lorenzo Bernini sukurtas bronzinis baldachinas (lot. baldacchino) Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Tradiciškai „baldachinas“ – tai stogelis ar denginys, dažnai dekoratyvus, kabantis virš altoriaus, sostų ar procesijų metu nešamas virš karalių ar popiežių. Tai ne … [Skaityti toliau…]
2025 m. gegužės 8 d. Katalikų Bažnyčia sulaukė naujo vadovo – popiežiaus Leono XIV, pirmojo amerikiečio ir Šv. Augustino ordino nario, užėmusio Šv. Petro sostą. Jo pasirinktas tarnystės devizas „In illo uno unum“ (lot. „Viename [Kristuje] esame viena“) atspindi gilų troškimą kurti Bažnyčią, grįstą vienybe, brolyste ir dialogu. Šis devizas, paimtas iš šv. Augustino pamokslo, … [Skaityti toliau…]
Kiekvienas, kuris pakelia akis į Šv. Petro bazilikos fasadą Vatikane, virš pagrindinio balkono, mato lotynišką įrašą in honorem principis apostolorum. Ši trumpa, bet gili frazė kasdien praeina pro milijonus turistų, tikinčiųjų ir piligrimų akis. Tačiau ne visi susimąsto, ką ji reiškia ir kokią istoriją slepia. Lotyniškai in honorem principis apostolorum reiškia:„apaštalų kunigaikščio garbei“. Apaštalų kunigaikščiu … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente minimos vaikų aukojimo praktikos atspindi sudėtingą religinį, kultūrinį ir istorinį kontekstą. Šios praktikos, dažnai siejamos su pagoniškais ritualais, buvo griežtai smerkiamos Izraelio Dievo Jahvės, kuris jas laikė bjaurastimi. Senovės Artimuosiuose Rytuose vaikų aukojimas buvo retas, bet dokumentuotas reiškinys, ypač tam tikrose Kanaano, Finikijos ir Mezopotamijos kultūrose. Šios praktikos dažniausiai buvo siejamos su religiniais … [Skaityti toliau…]
Dievo vardas įvairiose pasaulio kalbose skamba skirtingai – tai atsispindi ir šioje lentelėje. Nors žodis „Dievas“ reiškia tą patį – aukščiausiąją būtybę, Kūrėją, tačiau kiekviena kalba jį perteikia savaip: lietuviškai – „Dievas“, arabiškai – „Allah“, japonų kalboje – „Kami“, hindi – „Ishwar“, o hebrajiškai – „Elohim“. Tarp šių žodžių nėra aiškaus fonetinio panašumo, kuris rodytų … [Skaityti toliau…]
Jungtinių Valstijų doleris, kaip pasaulinės ekonomikos simbolis, neša ne tik finansinę, bet ir kultūrinę bei religinę reikšmę. Jo dizaino elementai – užrašai, antspaudai, skaičiai – nuo seno kelia diskusijas, ypač dėl jų sąsajų su religija. Užrašas „In God We Trust“, Didysis JAV antspaudas su Apvaizdos akimi ir kiti simboliai atspindi krikščioniškąjį JAV paveldą, tačiau taip … [Skaityti toliau…]
Sovietų Sąjungos laikais Rusijos Ortodoksų Bažnyčia (Maskvos patriarchatas) buvo priversta veikti griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, kur religinės institucijos buvo pavaldžios komunistiniam režimui. Nors viešai Bažnyčia deklaravo dvasinę misiją, paviešinti dokumentai po SSRS žlugimo atskleidė glaudžius jos ryšius su KGB – sovietų saugumo tarnyba, kuri kontroliavo visuomenės gyvenimą, įskaitant religines bendruomenes. Aukšto rango dvasininkai, turėję kodeksinius vardus, … [Skaityti toliau…]
Graikų mitologijoje Prometėjas – titanas, maištininkas ir žmonijos globėjas – yra tarsi kosminis vagis, kuris išdrįso mesti iššūkį dievų karaliui Dzeusui. Jo žygdarbis, pavogus ugnį iš Olimpo ir padovanojus ją žmonėms, tapo vienu žymiausių mitų, simbolizuojančių drąsą, auką ir žmogaus pažangą. Tačiau šis pasakojimas slepia ir keistų, beveik ekscentriškų detalių, kurios atskleidžia Prometėjo išradingumą, dievų … [Skaityti toliau…]
Daugumoje religijų sapnai laikomi tiltu tarp žemiškojo ir dvasinio pasaulių. Senovės kultūrose, įskaitant Egiptą, Mesopotamiją ir Graikiją, sapnai buvo laikomi dievų balsu, o jų aiškinimas buvo patikėtas žyniams ar šventikams. Religiniuose tekstuose sapnai pasirodo kaip priemonė, per kurią Dievas ar dievybės kalba su žmonėmis, siūlydamos patarimus, įspėjimus ar pranašystes. Sapnų istorijos 1. Judaizmas ir krikščionybė: … [Skaityti toliau…]