Tekstai

„De Opificio Mundi“ – tai vienas reikšmingiausių Filono Aleksandriečio (apie 20 m. pr. Kr. – 50 m. po Kr.) filosofinių traktatų, parašytas graikų kalba. Lietuviškai kūrinys paprastai vadinamas „Apie pasaulio sukūrimą“ arba „Apie pasaulio sukūrimo tvarką“. Tai pirmasis iš Filono penkių vadinamųjų „Mozaikinių komentarų“, kuriuose jis interpretuoja Pradžios knygą filosofiniu būdu. Traktatas sukurtas Aleksandrijoje, helenistinės … [Skaityti toliau…]

Arianų ginčai buvo vienas lemtingiausių įvykių ankstyvosios krikščionybės istorijoje. Jie kilo IV amžiaus pradžioje ir keletą šimtmečių ardė Bažnyčios vienybę, o kartu formavo jos teologinę kalbą. Šių konfliktų centre stovėjo paprastas, bet viską keičiantis klausimas: kas yra Kristus? Arius, Aleksandrijos kunigas, mokė, kad Sūnus nėra amžinas kaip Tėvas, bet yra pirmasis Dievo kūrinys – „laikas … [Skaityti toliau…]

„Patrologia Latina“ – tai milžiniškas lotyniškos krikščioniškosios literatūros rinkinys, vienas svarbiausių šaltinių visai Vakarų teologijos, filosofijos ir kultūros istorijai. Lietuviškai šis veikalas vadinamas „Lotynų Bažnyčios Tėvų raštais“, „Lotynų tėvų raštija“ arba „Lotyniškųjų Bažnyčios Tėvų raštų rinkiniu“. Tai nėra pavienė knyga, o visa biblioteka – 217 tomų, išleistų XIX amžiaus viduryje Paryžiuje. Rinkinio sudarytojas – Jacques-Paul … [Skaityti toliau…]

Aristotelis, nors gyveno keturis šimtmečius prieš Kristų, tapo vienu iš svarbiausių intelektinių šaltinių, per kurį Ortodoksų Bažnyčia formavo savo teologinę kalbą – nuo Kapadokijos tėvų iki Palamos. Aristotelio logika padėjo ortodoksijai kalbėti tiksliau, bet kartu kėlė pavojų – per didelis racionalumas grasino ištirpinti paslaptį teoretiniuose terminuose. Jo logika ir metafizika nebuvo priimtos tiesiai iš antikos … [Skaityti toliau…]

„Patrologia Graeca“ – tai milžiniškas teologinis, kultūrinis ir istoriškai neįkainojamas rinkinys, apimantis beveik visą graikiškosios krikščionybės rašytinį paveldą nuo pirmųjų amžių iki Bizantijos epochos pabaigos. Šį monumentinį darbą XIX a. viduryje sudarė prancūzų leidėjas, kunigas Jacques-Paul Migne. Kolekcija išleista 1857–1866 metais, ir iš viso ją sudaro 161 tomas, kuriuose pateikti šimtmečiais kaupti tekstai graikų kalba … [Skaityti toliau…]

Lietuvių kalboje frazė „Velnias tave neša“ dažnai vartojama kaip spontaniška reakcija, kai žmogus nenori, kad kitas kažkur eitų ar darytų kažką pavojingo. Ji išreiškia susirūpinimą, pyktį ar net bejėgiškumą sulaikyti kitą nuo, jo manymu, kvailo poelgio. Bet ar kada nors susimąstėme, ką iš tiesų reiškia šis posakis? Ar jis tik emocinis šūksnis, ar jame slypi … [Skaityti toliau…]

Pandoros sukūrimas – tai graikų mitas apie pirmąją moterį žemėje, aprašytas Hesiodo „Teogonija“ ir „Darbai ir dienos“ (apie 700 m. pr. Kr.). Ji sukurta kaip bausmė žmonijai už Prometėjo vagystę – ugnies atnešimą dievams. Mitas aiškina blogio atsiradimą pasaulyje, moters vaidmenį ir žmogaus kančią. Dzeusas, įsiutęs ant Prometėjo, įsakė Hefaistui iš molio ir vandens nulipdyti … [Skaityti toliau…]

Penkių žmonijos amžių mitas – tai senovės graikų pasakojimas apie žmonijos nuosmukį nuo aukso iki geležies eros, aprašytas Hesiodo poemoje „Darbai ir dienos“ (apie 700 m. pr. Kr.). Jis vaizduoja žmonijos istoriją kaip penkis etapus, kiekvienas blogesnis už ankstesnį, valdomas skirtingų dievų ir pažymėtas moraliniu bei materialiniu smukimu. Mitas kilo iš indoeuropietiškų tradicijų, bet Hesiodas … [Skaityti toliau…]

Publius Ovidius Naso kūrinys „Epistulae ex Ponto“ (liet. „Laiškai iš Ponto“) yra eleginių laiškų rinkinys, parašytas poetui esant tremtyje. Darbas suskirstytas į keturias knygas. Pirmos trys sukurtos apie 12–13 m. po Kristaus, o ketvirtoji išleista kiek vėliau. Šis kūrinys buvo tarsi dvasinis ir literatūrinis išgyvenimo dokumentas, kuriame poetas liudija savo asmeninę izoliaciją ir siekia palaikyti … [Skaityti toliau…]

Sofoklio tragedija „Edipas karalius“ (Oidipous Tyrannos, lot. Oedipus Rex) – vienas garsiausių Antikos dramos kūrinių. Kūrėjas – Sofoklis, vienas iš trijų didžiųjų graikų tragediografų (kartu su Aischilu ir Euripidu). „Edipas karalius“ sukurta apie 429 m. pr. Kr. ir pirmą kartą pastatyta Atėnuose Dionisijų šventėje. Tai viduriniojo laikotarpio Sofoklio drama, dažnai laikoma klasikinės tragedijos viršūne – … [Skaityti toliau…]

„Odu Ifa“ yra sakralinis tekstų ir pasakojimų rinkinys, sudarantis Ifa pranašystės sistemą. Jį sudaro 256 odu (kiekvienas vadinamas odu, daugiskaita odùn), ir kiekvienas jų turi šimtus arba tūkstančius posakių, mitų, giesmių bei patarlių. Citatoje minimas „Ogbe Yonu“ – vienas iš šių odù, turintis savitą simbolinį ir pranašišką turinį. Ifa sistema grindžiama tikėjimu į Orunmilą, jorubų … [Skaityti toliau…]

Saliamono odės – tai seniausias žinomas krikščioniškų giesmių rinkinys, parašytas II mūsų eros amžiuje. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ōdai (ὠδαί) – „giesmės“, o vardas „Saliamonas“ nurodo į karalių Saliamoną, tradiciškai siejamą su išmintimi ir poetiniu įkvėpimu. Angliškai kūrinys vadinamas Odes of Solomon, o originaliai, sirų kalba, – ܡܙܡܘܪܝ ܕܫܠܝܡܘܢ (Mazmure d-Šleimun). Autorius nėra žinomas. … [Skaityti toliau…]