Tekstai

Amžinosios išminties knygelė (vok. Das Büchlein der ewigen Weisheit) yra XIV amžiaus vokiečių mistikos kūrinys, parašytas dominikonų vienuolio Heinricho Seuse. Tekstas sukurtas vokiečių kalba, o tai buvo neįprasta to meto teologiniams traktatams, kurie paprastai buvo rašomi lotyniškai. Dėl šios priežasties kūrinys tapo prieinamas platesniam skaitytojų ratui, ypač vienuolynų bendruomenėms ir pamaldumo judėjimams. Heinrichas Suzas priklausė … [Skaityti toliau…]

Traktatas „Apie malonę“ (On Grace), yra vienas iš Richardo Rolle’io iš Hampolo (Richard Rolle of Hampole), garsaus XIV a. anglų mistiko ir atsiskyrėlio, prozos kūrinių. Tekstas pasižymi vėlyvųjų viduramžių dvasingumui būdingu tiesmukumu, griežta moraline laikysena ir giliu teologiniu malonės veikimo sielos gyvenime supratimu. Autorius jame siekia ne teoriškai apibrėžti malonę, bet praktiškai parodyti, kaip ji … [Skaityti toliau…]

Apreiškimas apie skaistyklą arba Skaistyklos apreiškimas (angl. A Revelation of Purgatory) yra vėlyvosios vidurinės anglų kalbos tekstas, užrašytas 1422 m. rugpjūčio mėnesį. Šis kūrinys dokumentuoja anoniminės moters regėjimus, įvykusius per tris naktis, kurių metu jai pasirodė mirusios pasaulietės moters, vardu Margaretė, vėlė. Skirtingai nei daugelis to meto mistinių tekstų, šis pasižymi tuo, kad jo autorė … [Skaityti toliau…]

Mirštančio kūrinio rauda (angl. The Lamentation of the Dying Creature) yra anoniminis XV a. pabaigos – XVI a. pradžios anglų religinis traktatas, priklausantis Ars moriendi (meno mirti) literatūros tradicijai. Šis kūrinys išsiskiria dramatiška struktūra ir personifikuotais dialogais, kuriais siekiama parengti krikščionį neišvengiamai mirčiai ir Dievo teismui. Tekstas parašytas kaip sielos ir kūno akistata su savo … [Skaityti toliau…]

Laiškas apie meilę (angl. Epistle on Charity) yra kurinys, kurį XIV amžiuje parašė anglų atsiskyrėlis ir Laiškas apie meilę (angl. An Epistle on Charity) yra viduramžių anglų mistiko Ričardo Rolo iš Hampolo (Richard Rolle of Hampole) parašytas dvasinis pamokymas apie krikščioniškos meilės praktiką. Šis tekstas nėra teorinis traktatas, o praktinis vadovas, skirtas paaiškinti, kaip atpažinti … [Skaityti toliau…]

Ričardo Rolio (Richard Rolle, ~1300–1349) vardu tituluojamas traktatas „Mūsų kasdienis darbas“ (Our Daily Work), dar žinomas kaip „Drausmės veidrodis“ (A Mirror of Discipline), yra vienas praktiškiausių vėlyvųjų viduramžių dvasinio gyvenimo vadovų. Priešingai nei grynai mistinė „Tobulo gyvenimo forma“ (The Form of Perfect Living), šis tekstas, rastas garsiajame Arundelio rankraštyje (Arundel MS 507), yra orientuotas ne … [Skaityti toliau…]

Ričardo Rolio „Tobulo gyvenimo forma“ (The Form of Perfect Living, taip pat žinomas kaip The Form of Living, A Form of Living, Forma Vivendi; lietuviškai taip pat sutinkamas kaip „Tobulo gyvenimo būdas“, „Tobulo gyvenimo mokymas“) – vienas ryškiausių XIV a. anglų mistikos tekstų, perteikiantis deginančios meilės Dievui doktriną. Ričardas Rolis (Richard Rolle, ~1300–1349), dar vadinamas … [Skaityti toliau…]

Traktatas „Visų bokštų bokštas“ (Toure of all Toures) yra itin retas ir simboliškai turtingas vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, kurį šiuolaikiniam skaitytojui sugrąžino Frances M. M. Comper 1917 m. publikuotame rinkinyje. Šis kūrinys išsiskiria unikalia dvasinės architektūros koncepcija, kurioje žmogaus egzistencija ir pasiruošimas mirčiai vaizduojami per tvirtovės gynybos metaforą. Pagrindinė traktato ašis – žmogaus siela kaip … [Skaityti toliau…]

„Išminties laikrodis“ (Orologium Sapientiae / Horologium Sapientiae) – tai dvasinis XIV amžiaus švyturys, kurį sukūrė vokiečių mistikas ir dominikonų vienuolis Henrikas Suzo (Heinrich Seuse, lotyniškai žinomas kaip Henricus Suso). Parašytas tarp 1334 ir 1339 metų, šis veikalas tapo viena skaitomiausių viduramžių knygų Europoje, savo populiarumu ilgą laiką nusileidusi tik Biblijai ir vėliau pasirodžiusiam Tomo Kempiečio … [Skaityti toliau…]

Krikščioniškoje tradicijoje visada akcentuojamos Jėzaus kančios akimirkos, o ypatingą vietą užima penkios žaizdos. Tikinčiųjų akys krypsta į rankų, kojų ir perdurto šono sužeidimus kaip į unikalų atsidavimo Dievo valiai liudijimą. Šis vaizdinys jungia istorinį įvykį bei gilią dvasinę prasmę, kuri atveria duris į sakramentinę Kristaus aukos gelmę. Biblijoje randame užuominų apie tų žaizdų tikrumą. Po … [Skaityti toliau…]

Klausimas apie antrąjį Jėzaus atėjimą kyla daugeliui tikinčiųjų. Įvairios krikščioniškos tradicijos pabrėžia, kad konkreti diena ir valanda nėra žinomos jokioms žemiškoms institucijoms. Raštuose randame žodžius: „Apie tą dieną ir valandą niekas nežino, netgi dangaus angelai, nei Sūnus, o tik Tėvas“ (Mt 24, 36). Toks liudijimas skatina pasitikėti Dievu bei būti dėmesingiems kiekvieną dieną. Toks nusiteikimas … [Skaityti toliau…]

Kai krikščionys kalba apie amžiną buvimą, tampa įprasta matyti dangišką karalystę kaip galutinį siekį. Nuo senovės laikų žmonės tapatino užbauresnę erdvę su aukštybe, nes ryšys su kūrėju neretai siejamas su erdviniu pakilimu virš žemės. Be to, šventraščiai pateikia aliuzijų, kuriose dangaus aukštuma įvardijama kaip dieviško gerumo namai. Evangelijoje pagal Joną 14,2 minimas Jėzaus pažadas apie … [Skaityti toliau…]