Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Stačiatikybės sinodikas (Συνοδικόν της Ορθοδοξίας – Synodikon tēs Orthodoxias, Synodikon of Orthodoxy) nėra tiesiog istorinis dokumentas – tai gyvas Liturgijos tekstas, skaitomas per pirmąjį Didžiojo pasninko sekmadienį, vadinamąjį Stačiatikybės sekmadienį. Šis dokumentas apibendrina Bažnyčios kovą už dogmų grynumą, jos pergalę prieš erezijas ir nubrėžia aiškias ribas tarp autentiškos dvasinės patirties ir filosofinių spekuliacijų. Žodis „sinodikas“ … [Skaityti toliau…]
Jubiliejaus tradicija kyla iš senovės žydų religinių papročių, užrašytų Senojo Testamento Kunigų knygoje. Šis unikalus įvykis, švenčiamas kas penkiasdešimtaisiais metais, turėjo gilią dvasinę ir socialinę prasmę. Jubiliejus buvo skelbiamas avino rago – hebrajiškai vadinamo yobel – garsais, kurie kvietė visą tautą iš naujo įtvirtinti Dievo teisingumą, atleisti skolas, išlaisvinti vergus ir atkurti socialinę lygybę. Tai … [Skaityti toliau…]
1863–1864 m. sukilimas buvo svarbus istorinis įvykis, kuriame tautos – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kiti – susivienijo kovai prieš carinės Rusijos priespaudą. Šis sukilimas tapo ne tik tautinės laisvės, bet ir dvasinio atgimimo simboliu. Jis rodo tautų viltį, tikėjimą ir pasitikėjimą Dievo vedimu, nepaisant patirtų kančių ir išbandymų. Šio sukilimo dalyviai atsidūrė ypatingai sudėtingoje … [Skaityti toliau…]
Šventojo Rašto skaitymas yra ne tik informacijos paieška ar intelektualinis užsiėmimas, bet pirmiausia – dvasinis procesas, kuriame tikintysis susitinka su Dievu. Skaitymas turėtų vykti Dvasioje, kuri ir įkvėpė Šventąjį Raštą. Tik per Šventąją Dvasią žmogus gali suprasti Rašto žodžius ne tik intelektu, bet ir širdimi, kad jie taptų jo gyvenimo dalimi. Todėl prieš pradedant skaityti … [Skaityti toliau…]
Dievo Žodžio sekmadienio šūkiai, kasmet skelbiami popiežiaus Pranciškaus, yra glaudžiai susiję su Katalikų Bažnyčios raginimu atnaujinti tikinčiųjų ryšį su Šventuoju Raštu. Šis sekmadienis buvo įvestas 2019 m. popiežiaus Pranciškaus kaip visuotinė šventė, skirta Šventojo Rašto svarbai tikinčiųjų gyvenime. Šūkiai parenkami iš Biblijos tekstų ir skelbiami kaip gairės apmąstymui bei dvasingumo stiprinimui. Šūkiai naudojami ne tik … [Skaityti toliau…]
Kristupas Kolumbas, garsus XV amžiaus tyrinėtojas, buvo giliai religingas žmogus, kurio tikėjimas stipriai įtakojo jo gyvenimą ir keliones. Jis laikė save Dievo įrankiu, kuris buvo pašauktas įvykdyti šventą misiją – skleisti krikščionybę ir įgyvendinti Dievo valią. Kolumbas buvo įsitikinęs, kad jo kelionės nebuvo tik geografinis atradimas, bet ir Dievo jam pavesta misija. Jo tikėjimas atsispindi … [Skaityti toliau…]
Astronomijos ir heliocentrizmo plėtra senovėje ir viduramžiais žymėjo svarbų žmogaus mąstymo pokytį, kuris galiausiai pakeitė žmonijos supratimą apie visatą. Nors senovės astronomai pirmieji žvelgė į dangų ir pradėjo kurti teorijas apie dangaus kūnų judėjimą, heliocentrizmo (idėjos, kad Saulė yra visatos centras) įsitvirtinimas buvo ilgas ir prieštaringas procesas, kuriame Bažnyčia suvaidino svarbų, dažnai neigiamą vaidmenį. Senovės … [Skaityti toliau…]
Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba popiežiui Aleksandrui VI yra svarbus istorinis ir literatūrinis Lietuvos renesanso dokumentas, atskleidžiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) politines ir kultūrines ambicijas XV–XVI a. sandūroje. Ši kalba, pasakyta 1501 m. Romoje, popiežiui ir kardinolams pristatė Lietuvos, kaip katalikiškosios Europos dalies, reikšmę, kartu pabrėžiant jos unikalumą ir strateginę poziciją. Šis dokumentas svarbus kaip … [Skaityti toliau…]
Popiežius Jonas Paulius I, tarnavęs vos 33 dienas (1978 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 28 d.), nespėjo paskelbti enciklikų ar kitų didelių dokumentų. Tačiau jis paliko keletą reikšmingų žodinių ir rašytinių žinių, kurios atskleidžia jo dvasinį gilumą, paprastumą ir pastoracinį rūpestį. Pagrindiniai dokumentai ir kalbos Jono Pauliaus I pontifikato metu: Jonas Paulius I pontifikatas … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]
Didysis skilimas (lot. Magnum Schisma), dar žinomas kaip Rytų–Vakarų skilimas ar tiesiog 1054 m. schizma, nėra tik sausa data istorijos vadovėlyje. Tai dramatiškas krikščionybės šeimos lūžis, po kurio vienas tikėjimo medis galutinai skilo į dvi pagrindines šakas: Romos Katalikų Bažnyčią vakaruose ir Rytų Ortodoksų Bažnyčią (Stačiatikių Bažnyčią) rytuose. Nors 1054-ieji laikomi oficialiais „skyrybų“ metais, įtampa … [Skaityti toliau…]
Sąvoka „pirmasis tarp lygiųjų“ (lot. primus inter pares) iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksali: kaip galima būti „pirmu“, jei visi kiti laikomi „lygiais“? Iš tiesų tai apibrėžia autoritetą, kuris kyla ne iš prievartos ar formalaus valdymo, bet iš tradicijos, pagarbos ir sutarto moderavimo. Šis principas ypač ryškiai susiformavo krikščionybės istorijoje, tačiau šiandien jis taikomas daug plačiau … [Skaityti toliau…]