Tekstai

Klausimas apie antrąjį Jėzaus atėjimą kyla daugeliui tikinčiųjų. Įvairios krikščioniškos tradicijos pabrėžia, kad konkreti diena ir valanda nėra žinomos jokioms žemiškoms institucijoms. Raštuose randame žodžius: „Apie tą dieną ir valandą niekas nežino, netgi dangaus angelai, nei Sūnus, o tik Tėvas“ (Mt 24, 36). Toks liudijimas skatina pasitikėti Dievu bei būti dėmesingiems kiekvieną dieną. Toks nusiteikimas … [Skaityti toliau…]

Kai krikščionys kalba apie amžiną buvimą, tampa įprasta matyti dangišką karalystę kaip galutinį siekį. Nuo senovės laikų žmonės tapatino užbauresnę erdvę su aukštybe, nes ryšys su kūrėju neretai siejamas su erdviniu pakilimu virš žemės. Be to, šventraščiai pateikia aliuzijų, kuriose dangaus aukštuma įvardijama kaip dieviško gerumo namai. Evangelijoje pagal Joną 14,2 minimas Jėzaus pažadas apie … [Skaityti toliau…]

Religinėse tradicijose ryto, vakaro, dienos ir nakties ciklas neretai tampa dvasinės praktikos ir apmąstymų pagrindu. Kiekvienas iš keturių paros momentų turi savitą pobūdį, kuris skatina prisiminti pamatines vertybes, matyti kasdienybę nauju žvilgsniu bei rūpintis sielos ramybe. Rytas, pripildytas pirmaisiais saulės spinduliais, įprastai suvokiamas kaip naujos pradžios simbolis. Tikintieji įvairiose bendruomenėse jį sutinka melsdamiesi, giedodami himnus … [Skaityti toliau…]

Himnas Ozyriui (angl. Hymn to Osiris, taip pat žinomas kaip Great Hymn to Osiris, Hymn to Osiris Un-Nefer, Hymn to Osiris Wennefer arba Hymn to Osiris, Lord of Eternity) yra vienas pamatinių senovės Egipto religinių tekstų, skirtas vienai iškiliausių panteono figūrų – pomirtinio pasaulio valdovui ir augmenijos dievui. Šis kūrinys nėra tiesiog poetinė išraiška, tai … [Skaityti toliau…]

1249 m. vasario 7 d. sudaryta Christburgo taikos sutartis ir jos pagrindu suformuluota Prūsų teisė (Iura Prutenorum, taip pat vadinama Ius Prutenicum, Iura Prussorum, vok. Preußisches Recht, Altpreußisches Recht) žymi esminį lūžį Baltų genčių istorijoje. Tai ne tik teisinis rinkinys, bet ir religinės transformacijos instrumentas, kuriuo pagoniška prūsų visuomenė (pamedėnai, varmai ir natangai) buvo integruota … [Skaityti toliau…]

XI–XII a. Kijevo Rusioje susiformavęs teisynas Rusios tiesa (Русская Правда) žymi unikalų lūžio tašką Rytų slavų istorijoje – tai laikotarpis, kai archajiška pagoniška gentinė santvarka susidūrė su Bizantijos krikščionybės atneštais valstybingumo principais. Nors Jaroslavas Išmintingasis (Ярослав Мудрый) ir jo palikuonys kūrė pasaulietinį įstatymų rinkinį, kiekviena jo eilutė rodo pastangas suvaldyti smurtinę praeitį ir įtvirtinti naują, … [Skaityti toliau…]

Šv. Ladislovo įstatymai (lot. Decreta Sancti Ladislai Regis, vengr. Szent László törvényei, lot. Decreta Regis Ladislai I, taip pat vadinami Sancti Ladislai decretorum liber primus, secundus et tertius) yra XI amžiaus Vengrijos karalystės teisynas, rodantis jau susiformavusios krikščioniškos valstybės brandą ir pastangas sutvirtinti bažnytinę, moralinę ir socialinę tvarką. Skirtingai nei Šv. Stepono I įstatymai, kurie … [Skaityti toliau…]

Katalikų Bažnyčios tradicija apaštalą Petrą laiko pirmuoju popiežiumi. Jo gyvenimas, veikla ir vadovavimas padėjo pagrindą popiežiaus institucijai. Petras, gimęs kaip Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos, Betsaidos miestelio. Jo brolis Andriejus taip pat buvo Jėzaus mokinys. Remiantis Naujasis Testamentas, Jėzus pašaukė Simoną sekti paskui jį ir davė jam vardą Petras (aram. Kefa, graik. Petros – uola), … [Skaityti toliau…]

Santuokos sutikimas (consensus matrimonialis) – tai pati sakramento šerdis, akimirka, kai du žmonės Dievo ir Bažnyčios akivaizdoje dovanoja save vienas kitam. Būtent šis laisva valia ištartas pasižadėjimas sukuria šventą bei neišardomą santuokinį ryšį (vinculum matrimonii), kurio nebegali panaikinti jokia žmogiška jėga. Lietuvoje naudojami priesaikos žodžiai nėra tik gražios eilės; tai gilus, dvasinis įsipareigojimas, kuriame persipina … [Skaityti toliau…]

Šis šventų gyvūnų sąrašas kviečia lankytojus susipažinti su įvairių pasaulio kultūrų ir religijų tradicijomis, kuriose tam tikri gyvūnai laikomi šventais, simboliniais ar dieviškais. Nuo senovės Egipto šakalų, siejamų su mirties dievu Anubiu, iki Indijos karvių, garbinamų kaip gyvenimo dovanos įsikūnijimas, šie gyvūnai atspindi žmonijos dvasinius įsitikinimus, mitologiją ir pagarbą gamtai. Kiekvienas gyvūnas sąraše turi unikalią … [Skaityti toliau…]

Rolando giesmė (lot. Carmen de Rolando, pranc. La Chanson de Roland) yra seniausias prancūzų epas, parašytas XI amžiaus pabaigoje, priklausantis „giesmių apie žygdarbius“ (pranc. chansons de geste) žanrui. Šis kūrinys pasakoja apie 778 metų istorinius įvykius Pirėnų kalnuose, kur Karolio Didžiojo kariuomenės ariergardas, vadovaujamas grafo Rolando, pateko į pasalas Ronsevalio perėjoje. Nors istoriškai karalių užpuolė … [Skaityti toliau…]

Laimė – tai, ko ieško kiekvienas, tačiau dažnai jos ieškoma ten, kur jos nėra: taurėje, lošimų adrenalino pliūpsnyje, trumpalaikiuose malonumuose ar net beprasmiškame rutinos rate. Bet yra žmonių, kurie laimę atrado ne ieškodami, o sustodami – stabtelėję ir atsigręžę į save, į Dievą, į tylą. Jie nebuvo šventieji, o paprasti žmonės, suklupę, pavargę, kartais net … [Skaityti toliau…]