Jėzaus žodžiai (Logia Iesu)

„Jėzaus žodžiai” (angl. Sayings of Jesus, lot. Logia Iesu arba LOGIA IESOU) yra mokslinis pavadinimas, suteiktas trims unikaliems graikiškiems papiruso fragmentams, kurie buvo rasti Egipto Oxyrhyncho (Oksirinho) šiukšlynuose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Šie radiniai, publikuoti monumentaliame serijiniame leidinyje The Oxyrhynchus Papyri ir iš pradžių paskelbti atskirais pavadinimais – 1897 m. kaip Logia Iesou, 1903 m. kaip New Sayings of Jesus ir Fragment of a Lost Gospel – tapo viena didžiausių ankstyvosios krikščionybės archeologinių sensacijų, nes juose išlikę Jėzaus posakiai, kurių dalies nėra kanoninėse evangelijose. Vėliau paaiškėjo, kad šie trys papirusai (P. Oxy. 654, P. Oxy. 1 ir P. Oxy. 655) yra ankstyviausi išlikę Tomo evangelijos graikiški liudijimai.

Tik praėjus pusei amžiaus, kai 1945 metais Egipte buvo rasta pilna koptiškas Tomo evangelijos versija, mokslininkai suprato, kad šie paslaptingi fragmentai iš tiesų yra originalios graikiškos Tomo evangelijos dalys. Iki tol šie tekstai buvo žinomi bendru pavadinimu Logia Iesu, remiantis tuo, kad kiekvienas sakinys prasideda formule „Jėzus sako“ (gr. legei Iēsous).

Fragmentų struktūra ir turinys

Išlikusį graikišką korpusą sudaro trys pagrindiniai papirusai, kurie šiandien saugomi skirtingose bibliotekose:

  • P. Oxy. 654: Rastas 1903 m. Jame pateikiama evangelijos įžanga ir posakiai nuo 1 iki 7. Čia randamas garsusis sakinys: „Kas ieško, tenenustoja ieškojęs, kol ras; o kai ras, bus nustebintas…“
  • P. Oxy. 1: Pirmasis radinys (1897 m.), sukėlęs didžiulį atgarsį pasaulyje. Jame užrašyti posakiai nuo 26 iki 33 bei dalis 77-ojo. Būtent šiame fragmente yra paslaptingoji citata: „Pakelk akmenį ir ten rasite mane, perskelk malką ir aš ten esu“.
  • P. Oxy. 655: Rastas 1903 m. Jame išlikę posakiai 24 ir nuo 36 iki 39. Šie fragmentai nagrinėja dvasinio pažinimo ir Dievo karalystės vidujybės temas.

Terminologija: Logoi ar Logia?

Mokslinėje diskusijoje dažnai keliamas klausimas dėl paties pavadinimo Logia. Graikų kalboje žodis logia (λόγια) paprastai reiškia „pranašystes“ arba „dieviškus orakulus“, tuo tarpu pačiame papiruse P. Oxy. 654 įžangoje vartojamas žodis logoi (λόγοι) – „žodžiai“. Grenfell ir Hunt pasirinko pavadinimą Logia, nes ankstyvosios Bažnyčios tėvai (pvz., Papias) vartojo šį terminą apibūdindami Viešpaties pasakymų rinkinius.

Dauguma šių posakių turi paralelių Mato ar Luko evangelijose, tačiau jų forma Logia Iesu fragmentuose dažnai yra glaustesnė, archajiškesnė arba pasižymi gnostiniu atspalviu.

Reikšmė biblistikai

Šie fragmentai įrodė, kad ankstyvojoje krikščionybėje egzistavo specifinis literatūrinis žanras – Jėzaus posakių rinkiniai, kurie nebuvo susieti vientisu pasakojimu apie jo gyvenimą ar mirtį. Tai sustiprino mokslinę hipotezę apie šaltinį „Q“, kuriuo galėjo remtis sinoptinių evangelijų autoriai.

  • Fragmentai datuojami maždaug II a. viduriu (apie 130–150 m. po Kr.), todėl jie yra vieni seniausių išlikusių krikščioniškų tekstų nuorašų.
  • Jie rodo, kad graikiška Tomo evangelijos versija Egipte buvo skaitoma ir gerbiama dar gerokai prieš tai, kai krikščionybė tapo valstybine religija.

Jėzaus žodžiai (Logia Iesu) Oxyrhyncho fragmentai

LOGIA (liet. Logijos) – pavadinimas, vartojamas apibūdinti Jėzaus Kristaus ištarų (gr. logia Iēsou) rinkiniui, todėl paprastai taikomas „Jėzaus ištaroms“, kurias Egipte atrado B. P. Grenfell ir A. S. Hunt. Kyla tam tikrų abejonių, ar šis terminas teisingai vartojamas šiam tikslui. Papirusuose šia prasme jis neaptinkamas. Kiekviena „ištara“ pradedama fraze „Jėzus sako“ (gr. legei), o 1903 m. serijos įžanginiuose žodžiuose rinkinys apibūdinamas kaip logoi (žodžiai), o ne logia. Tam tikras pagrindas vartoti šį terminą randamas ankstyvojoje krikščionių literatūroje. Keli rašytojai kalba apie logia tou kyriou arba ta kyriaka logia, t. y. Viešpaties (arba apie Viešpatį) ištarmes. Pavyzdžiui, Polikarpas mini „tuos, kurie iškraipo Viešpaties ištarmes“ (Laiškas filipiečiams 7), o Papijas, kaip pasakoja Euzebijus, parašė veikalą pavadinimu „Viešpaties ištarmių aiškinimai“. Šis posakis buvo įvairiai interpretuojamas. Jis gali reikšti ne ką daugiau (Lightfoot, „Essays on Supernatural Religion“, 172 p. ir toliau) nei pasakojimus apie Viešpatį; kita vertus, ši frazė gali turėti daug konkretesnę reikšmę, ir daugelis mokslininkų laikosi nuomonės, kad ji nurodo į dokumentą, kuriame buvo Jėzaus ištarų rinkinys. Žinome, kad koks nors toks dokumentas turi gulėti mūsų sinoptinių evangelijų pagrinde, ir visai įmanoma, kad jis buvo žinomas ir naudojamas Papijo. Tik su šia prielaida termino „Logijos“ vartojimas aukščiau aprašyta prasme gali būti pateisinamas.

„Ištaros“, kurioms paprastai taikomas terminas „Logijos“, susideda iš: (a) papiruso lapo, kuriame yra septynios ar aštuonios Jėzaus ištaros, atrasto 1897 m., (b) antro lapo, kuriame yra dar penkios ištaros, atrasto 1903 m., (c) dviejų nežinomų evangelijų fragmentų, iš kurių pirmasis paskelbtas 1903 m., o antrasis – 1907 m. Visi šie tekstai rasti tarp didžiulės masės papirusų, kuriuos Egipto tyrinėjimų fondas (Egypt Exploration Fund) įgijo iš Oksirincho griuvėsių – vieno iš pagrindinių ankstyvosios krikščionybės centrų Egipte, esančio apie 120 mylių į pietus nuo Kairo.

Aštuonios „ištaros“, atrastos 1897 m., yra šios:

  1. … καὶ τότε διαβλέψεις ἐκβαλεῖν τὸ κάρφος τὸ ἐν τῷ ὀφθαλμῷ τοῦ ἀδελφοῦ σου.
  2. Λέγει Ἰησοῦς ἐὰν μὴ νηστεύσητε τὸν κόσμον οὐ μὴ εὔρητε τὴν βασίλειαν τοῦ θεοῦ. καὶ ἐὰν μὴ σαββατίσητε τὸ σάββατον οὐκ ὄψεσθε τὸν πατέρα.
  3. Λέγει Ἰησοῦς ἔ[σ]την ἐν μεσῷ τοῦ κόσμου καὶ ἐν σαρκὶ ὤφθην αὐτοῖς, καὶ εὖρον πάντας μεθύοντας καὶ οὐδένα εὖρον διψῶντα ἐν αὐτοῖς, καὶ πονεῖ ἡ ψυχή μου ἐπὶ τοῖς υὶοῖς τῶν ἀνθρώπων, ὅτι τυφλοί εἰσιν τῇ καρδίᾳ αὐτῶ[ν] κ[αὶ] ο̣ὐ̣ βλ̣έ[πουσιν]….
  4. [Neįskaitoma: galimai jungiasi su 3] … [τ]ὴν πτωχείαν.
  5. [Λέγ]ει [Ἰησοῦς ὄπ]ου ἐὰν ὧσιν [β, οὐκ] ε[ἰσὶ]ν ἄθεοι καὶ [ὅ]που ε[ἶς] ἐστιν μόνος, [λέ]γω, ἐγώ εἰμι μετ᾽ αὐτ[οῦ] ἔγει[ρ]ον τὸν λίθον κἀκεῖ εὑρήσεις με, σχίσον τὸ ξύλον κἀγὼ ἐκεῖ εἰμι.
  6. Λέγει Ἰησοῦς ούκ ἔστιν δεκτὸς προφήτης ἐν τῇ πατρίδι αὐτ[ο]ῦ, οὐδὲ ἰατρὸς ποιεῖ θεραπείας εἰς τοὺς γινώσκοντας αὐτόν.
  7. Λέγει Ἰησοῦς πόλιςοἰ κοδομημένη ἐπ᾽ ἄκρον [ὄ]ρους ὑψηλοῦ καὶ ἐστηριγμένη οὔτε πε[σ]εῖν δύναται οὔτε κρυ[β]ῆναι.
  8. Λέγει Ἰησοῦς ἀκούεις [ε]ἰ̣ς τ̣ὸ ἓ̣ν̣ ᾠ̣τ̣ίον σοῦ τ̣ὸ [δὲ ἕτερον συνέκλεισας].

Raidės skliaustuose originale trūksta; raidės, pažymėtos taškais apačioje, yra abejotinos.

  1. „…ir tada praregėsi, kad išimtum krislą, esantį tavo brolio akyje.“
  2. „Jėzus sako: Jei nepasninkausite pasauliui, niekaip nerasite Dievo karalystės; ir jei nepadarysite sabato tikru sabatu, neregėsite Tėvo.“
  3. „Jėzus sako: Aš stovėjau pasaulio viduryje ir kūne buvau jų regimas, ir radau visus girtus, ir neradau tarp jų nė vieno ištroškusio, ir mano siela sielvartauja dėl žmonių sūnų, nes jie akli savo širdyje ir neregi…“
  4. „…skurdas…“
  5. „Jėzus sako: Kur yra du, jie nėra be Dievo, ir kur yra vienas vienintelis, sakau, aš esu su juo. Pakelk akmenį ir ten mane rasi, skelk medį ir aš ten esu.“
  6. „Jėzus sako: Pranašas nėra priimtinas savo tėvynėje, ir gydytojas neatlieka gydymų tiems, kurie jį pažįsta.“
  7. „Jėzus sako: Miestas, pastatytas ant aukšto kalno viršūnės ir įtvirtintas, negali nei griūti, nei būti paslėptas.“
  8. „Jėzus sako: Tu klausai viena ausimi [o kitą esi uždaręs].“

1903 m. „ištaros“ buvo pradėtos šiuo įžanginiu pareiškimu:

οἱ τοῖοι οἱ λόγοι οἱ [… οὓς ἐλάλησεν Ἰη(σοῦ)ς ὁ ζῶν κ[ύριος? … καὶ Θωμᾷ καὶ εἶπεν [αὐτοῖς· πᾶς ὅστις ἂν τῶν λόγων τούτ[ων ἀκούσῃ θανάτου οὐ μὴ γεύσηται.

„Tai yra (nuostabūs?) žodžiai, kuriuos Jėzus, gyvasis (Viešpats), kalbėjo… ir Tomui, ir jis tarė (jiems): kiekvienas, kuris klausosi šių žodžių, niekada neragaus mirties.“

Pačios „ištaros“ yra šios:

(1) [λέγει Ἰη(σοῦ)ς· μὴ παυσάσθω ὁ ζη[τῶν …
ἕως ἄν εὕρῃ καὶ ὅταν εὔρῃ [θαμβηθήσεαι
καὶ θαμβηθεὶς βασιλεύσει κα[ὶ βασιλεύσας
ἀναπαήσεται.

(2) λέγει Ἰ[η(σοῦς … τίνες …
οἱ ἕλκοντες ἡμᾶς [εἰς τὴν βασιλείαν εἰ
ἡ βασιλεία ἐν οὐρα[νῷ ἐστιν;
τὰ πετεινὰ τοῦ οὐρ[ανοῦ καὶ τῶν θηρίων ὅ
τι ὑπὸ τὴν γῆν ἐστ[ιν ἤ ἐπὶ τῆς γῆς καὶ
οἱ ἰχθύες τῆς θαλά[σσης οὖτοι οἱ ἕλκον-
τες ὑμᾶς καὶ ῇ βασ[ιλεία τῶν οὐρανῶν
ἐντὸς ὐμῶν [ἐ]στι [καὶ ὅστις ἃν ἑαυτὸν
γνῷ ταύτην εὑρή[σει …
ἑαυτοὺς γνώσεσθε [καὶ εἰδήσετε ὅτι υἱοὶ
ἔστε ὑμεῖς τοῦ πατρὸς τοῦ τ[ …
γνώσ(εσ)θε ἐαυτοὺς ἐν[ …
καὶ ὑ εῖς ἐστὲ ηπτο̣[

(3)       [   λέγει    Ἰη(σοῦ)ς
οὐκ ἀποκνήσει ἄνθ[ρωπος …
ρων ἐπερωτῆσαι πα[ …
ρων περὶ τοῦ τόπου τῆ[ς …
σετε ὅτι πολλοὶ ἔσονται π[ρῶτοι ἔσχατοι καὶ
οἱ ἕσχατοι πρῶτοι καὶ [ …
σιν.

(4) λέγει Ἰη(σοῦ)ς· [πᾶν τὸ μὴ ἔμπροσ-
θεν τῆς ὅψεως σου καὶ[τὸ κεκρυμμένον
ἀπὸ σοῦ ἀποκαλυφ(θ)ήσετ[αί σοι. οὐ γάρ ἐσ-
τιν κρυπτὸν ὃ οὐ φανε[ρὸν γενήσεται
καὶ τεθαμμένον ὃ ο[ὐκ ἐγερθήσεται.

(5) [ἐξ] ετάζουσιν αὐτὸν ο[ἱ μαθηταἱ αὐτοῦ καὶ
[λέ]γουσιν· πῶς νηστεύ[σομεν καὶ πῶς …
[ … ] μεθα καὶ πῶς [ …
[ … κ]αὶ τί παρατηρήσ[ομεν …
[ … ]ν; λέγει Ἰη(σοῦ)ς· [ …
[ … ]ειται μὴ ποεῖτ[ε …
[ … ]ης ἀληθείας ἀν[ …
[ … ]ν ἀ[π]οκεκρ[υ …
[ … μα] κάρι[ός] ἐστιν [ …
[ … ]ω ἐστ[ι …
[ … ]ιν [ …

  1. „Jėzus sako: Tegul tas, kuris ieško… nenustoja, kol ras, o kai ras, jis bus nustebintas; nustebintas jis pasieks karalystę, o pasiekęs karalystę, jis ilsėsis.“
  2. „Jėzus sako: (jūs klausiate? kas yra tie), kurie traukia mus (į karalystę, jei) karalystė yra Danguje? … dangaus paukščiai ir visi žvėrys, kurie yra po žeme ar ant žemės, ir jūros žuvys (šie yra tie, kurie traukia) jus, o Dangaus karalystė yra jūsų viduje, ir kas tik pažins save, ras ją. (Todėl stenkitės?) pažinti save, ir suvoksite, kad esate (Visagalio?) Tėvo sūnūs; (ir?) žinosite, kad esate (Dievo mieste?) ir esate (miestas?).“
  3. „Jėzus sako: Žmogus nedvejos… klausti apie savo vietą (karalystėje. Jūs žinosite), kad daugelis pirmųjų bus paskutiniai, o paskutiniai – pirmi ir (jie turės amžinąjį gyvenimą?).“
  4. „Jėzus sako: Viskas, kas nėra priešais tavo veidą, ir tai, kas nuo tavęs paslėpta, bus tau atskleista. Nes nėra nieko paslėpto, kas netaptų akivaizdu, nei palaidoto, kas nebūtų prikelta.“
  5. „Jo mokiniai klausinėja jį ir sako: Kaip mums pasninkauti ir kaip mums (melstis?)… ir kokio (įsakymo) turime laikytis… Jėzus sako… nedarykite… tiesos… palaimintas tas…“

Dingusios evangelijos fragmentas, atrastas 1903 m., iš pradžių turėjo apie penkiasdešimt eilučių, tačiau daugelis jų sunyko, o kitos yra neįskaitomos. Vertimas, kiek jį įmanoma suprasti, yra toks:

1-7. „(Nesirūpinkite) nuo ryto iki vakaro, nei nuo vakaro iki ryto, nei dėl savo maisto, ką valgysite, nei dėl savo apdaro, kuo apsirengsite. 7-13. Jūs esate daug geresni už lelijas, kurios auga, bet neverpia. Turėdami vieną drabužį, ko jūs (stokojate)?… 13–15. Kas galėtų pridėti jums ūgio? 15-16. Jis pats duos jums jūsų drabužį. 17-23. Jo mokiniai sako jam: Kada tu mums apsireikši ir kada mes tave regėsime? Jis sako: Kai būsite apnuoginti ir nesigėdysite… 41-46. Jis…“