Kas yra kas?

„Exegetica“ (gr. Ἐξηγητικά) buvo pagrindinis II a. gnostiko Bazilido veikalas. Pats pavadinimas reiškia „Aiškinimai“ arba „Komentarai“. Tai buvo didžiulis darbas, sudarytas iš 24 knygų, kuriame Bazilidas sistemingai dėstė savo teologiją, aiškino Šventąjį Raštą ir plėtojo savitą kosmologiją. Deja, pats tekstas neišliko – apie jį žinome tik iš fragmentų, kuriuos cituoja Bažnyčios Tėvai, ypač Klemensas Aleksandrietis, … [Skaityti toliau…]

Antipopas – tai asmuo, kuris pretenduoja į Romos vyskupo, popiežiaus, titulą, tačiau daro tai opozicijoje oficialiai išrinktam ir pripažintam popiežiui. Šis terminas turi ilgą ir spalvingą istoriją, atskleidžiančią ne tik Bažnyčios vidines kovas, bet ir politinių jėgų įtaką religijai. Žodis „antipopas“ kilęs iš lotyniško antipapa, kuris reiškia „priešpopis“ arba „kontrpopis“. Pats terminas susiformavo viduramžiais, tačiau … [Skaityti toliau…]

Markionitai (angl. Marcionites, lot. Marcionitae, gr. μαρκιωνισταί) buvo viena iš ryškiausių ir geriausiai dokumentuotų II–V amžiaus krikščioniškųjų bendruomenių, kilusių iš Markiono mokymo. Judėjimo pradžia siejama su Markionu iš Sinopės, gyvenusiu II amžiaus pirmoje pusėje. Markionas atvyko į Romą apie 135–140 metus ir netrukus tapo žinomas dėl savo teologinių idėjų, kurios aiškiai skyrėsi nuo tuometinės krikščionių … [Skaityti toliau…]

Žodis ereziologas (gr. αἱρεσιολόγος, hairesiológos; lot. haeresiologus) reiškia „tas, kuris tyrinėja ir demaskuoja erezijas“.Kilmė: Ereziologai – ne šiaip kritikai, o „teologiniai detektyvai“, kurie sistemingai rinko, klasifikavo ir paneigdavo „klaidingus mokymus“. Jie laikomi pirmąja krikščioniškąja „kontržvalgyba“ prieš gnosticizmą, markionizmą, montanismą ir kt. Žymiausi ereziologai ir jų kūriniai Kodėl jie rašė? Ereziologai išsaugojo milžinišką informaciją apie „prarastus“ … [Skaityti toliau…]

Doketizmas (gr. δοκεῖν dokein – „atrodytų“, „pasirodyti“) – ankstyvosios krikščionybės erezija (I–III a.), teigianti, kad Jėzus Kristus neturėjo tikro žmogaus kūno ir nekentėjo ant kryžiaus. Jo kančia, mirtis ir net prisikėlimas buvo tik iliuzija, regimybė ar „vaiduokliškas apsireiškimas“. Pagrindinės doketizmo tezės Žymiausios citatos iš ereziologų: Doketizmo šaltiniai ir kryptys Kryptis Doketizmo forma Bazilidiečiai „Jėzus nenukryžiavo … [Skaityti toliau…]

Valentiniečiai (gr. Οὐαλεντινιανοί, lot. Valentiniani) – didžiausia, įtakingiausia ir ilgiausiai gyvavusi gnostinė mokykla (II–V a.). Įkūrė Valentinas (Οὐαλεντῖνος, apie 100–175 m.), kilęs iš Egipto, mokėsi Aleksandrijoje, apie 135–160 m. veikė Romoje. Jo mokiniai (Ptolomejas, Herakleonas, Theodot) sukūrė kelias šakas – Rytų ir Vakarų valentiniečius. Valentiniečiai buvo „gnostikai su gera reputacija“: Pagrindinė doktrina: 30 aeonų ir … [Skaityti toliau…]

Seto gnostikai (gr. Σηθιανοί, Sethianoi; kartais vadinami setianiečiais arba „Seto palikuonimis“) – seniausia, radikaliausia ir paslaptingiausia gnostinė kryptis (II–IV a.). Jie save laikė ne Adomo ar Kaino, o trečiojo Adomo sūnaus Seto dvasiniais palikuonimis – „nekintama gimine“ (γένος ἄτρεπτον), kuri niekada nebuvo pavergta Demiurgo. Tai ne organizuota sekta su vadais, o laisvas idėjų tinklas, bet … [Skaityti toliau…]

Bazilidiečiai (gr. οἱ Βασιλειδιανοί, lot. Basilidiani) – viena ryškiausių ir paslaptingiausių II–IV a. gnostinių mokyklų, kilusi iš Aleksandrijos. Pavadinimas kilo nuo įkūrėjo Bazilido (Βασιλείδης, apie 120–140 m.), kuris, pasak Klemenso Aleksandriečio, buvo Glaukijo, apaštalo Petro mokinio, mokinys. Tai buvo elitinė, slapta bendruomenė – naujokus vertė penkerius metus tylėti prieš priimdami į aukštesnius pažinimo laipsnius. Bazilidiečių … [Skaityti toliau…]

„Pasaulio intelektas“ – vienas giliausių ir dažniausiai kartojamų terminų religinėje filosofijoje. Jis žymi ne žmogaus protą, o visatos protingąją tvarką, dieviškąjį Logosą arba patį Dievą kaip viską apimantį Prota. 1. Antika: Anaksagoras ir Platonas Pirmasis aiškiai pavartojo Anaksagoras (V a. pr. Kr.): Platonas (Timajas): 2. Neoplatonizmas: Plotinas ir Proklas Plotinas (III a.): Proklas (V a.): … [Skaityti toliau…]

Setianai (gr. Σηθιανοί, Sethianoi) – viena seniausių, įtakingiausių ir paslaptingiausių gnostinių sektų (II–IV a.). Jie save laikė „Seto palikuonimis“ – dvasine gimine trečiojo Adomo sūnaus Seto, kurį laikė tikruoju „dieviškosios kibirkšties“ nešėju. Setianų gnosticizmas laikomas „klasikiniu“ gnosticizmu – radikaliausiu ir kosmologiškiausiu. Seto tekstai sudaro didžiausią Nag Hammadi bibliotekos dalį (13 iš 52 traktatų): Šaltiniai: Ireniejus … [Skaityti toliau…]

Noachidų įstatymai (hebrajiškai – Ševa Mitzvot Bnei Noach, lietuviškai dažnai vadinami Nojaus įstatymais arba Septyniais Noachidų įstatymais) – tai septyni moraliniai ir teisiniai principai, kuriuos, pagal žydų tradiciją, Dievas davė Nojui po tvano. Jie skirti visai žmonijai, ne tik žydams. Žydų tauta vėliau gavo 613 įsakymų (Toros mitzvot), o likusiam pasauliui liko šitie septyni – … [Skaityti toliau…]

Universalių problema (lot. problema universalium, angl. problem of universals) yra vienas seniausių ir svarbiausių filosofijos klausimų, nagrinėtas nuo Antikos iki viduramžių scholastikos. Ji klausia: ar bendros sąvokos, tokios kaip „žmogus“, „grožis“, „raudonumas“, egzistuoja realiai, ar tik mūsų prote? Ši problema kilo dar Antikoje. Platonas teigė, kad universalijos egzistuoja kaip amžinos idėjos, nepriklausomos nuo daiktų. Aristotelis … [Skaityti toliau…]