Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Islamo valstybė, dar žinoma kaip ISIS (angl. Islamic State of Iraq and Syria), yra teroristinė organizacija, kilusi iš radikalios islamo ideologijos. Ji susiformavo iš „Al-Qaeda“ atšakos Irake ir vėliau išsiplėtė į Siriją, kur savo veiklos viršūnėje valdė didelę dalį teritorijos. Organizacija oficialiai susikūrė 2014 metais, kai jos lyderis Abu Bakr al-Baghdadi paskelbė „kalifatą“ – islamo … [Skaityti toliau…]
Ḥa-Mīm sudaro dvi arabiškos raidės – ح (ḥāʼ) ir م (mīm). Korane yra ypatinga grupė raidžių, kurios stovi pačioje kai kurių surų pradžioje. Tos raidės vadinamos ḥurūf al-muqattaʿāt – lietuviškai būtų „atskirtosios raidės“ (nes jos skaitomos atskirai, ne kaip žodis). Tokiais simboliais prasideda iš viso 29 skirtingos Korano suros. Būtent raidžių junginiu Ḥa-Mīm prasideda net … [Skaityti toliau…]
Humsai (arabiškai al-Hums arba al-Ahmas) – tai grupė kuraišių ir jų sąjungininkų, kurie prieš islamą laikėsi ypatingai griežtų religinių taisyklių, susijusių su Kaba ir Mekos šventove. Terminas kilęs iš žodžio, reiškiančio „griežtumas“, „uolumas“ ar „šventumas“. Jie save laikė šventovės žmonėmis – aukštesniais už kitus arabus, nes buvo „Abraomo palikuonys“, Kabos sargai ir Mekos gyventojai. Pagal … [Skaityti toliau…]
Hanifai (arabiškai ḥanīf, daugiskaita ḥunafāʼ) – taip vadinti žmonės Arabijoje prieš Muhammado misiją, kurie atmetė stabmeldystę ir ieškojo „gryno“ vieno Dievo tikėjimo – tokio, kokį turėjo Abraomas (Ibrahimas). Korane žodis hanif vartojamas 12 kartų, dažniausiai apibūdinant Abraomą: „Abraomas nebuvo žydas nei krikščionis, bet hanifas, musulmonas, ir ne iš daugdievininkų“ (3:67). Muhammadas pats vadinamas hanifu, sekančiu … [Skaityti toliau…]
Šahyd (arab. شهيد, lietuviškai – „liudytojas“) yra terminas, naudojamas islame, apibūdinantis žmogų, kuris miršta tikėjimo kovoje arba ginant islamą. Šahydas laikomas kankiniu, kuris aukoja savo gyvybę už Dievą (Allah) ir islamo tikėjimą. Islamo tradicijoje šahydo mirtis yra laikoma ypatinga, nes tikima, kad jis tiesiogiai patenka į rojų, o jo nuodėmės yra atleistos. 1. Šahydo reikšmė … [Skaityti toliau…]
Qisas ir Hudud yra dvi skirtingos šariato (islamo teisės) bausmių kategorijos, kurios reglamentuoja, kaip reikia elgtis su tam tikrais nusikaltimais pagal islamo teisę. Šios bausmės yra pagrįstos Korano, haditų (pranašo Mahometo mokymų) ir fiqh (islamo teisės mokyklų) aiškinimais. Qisas: Qisas (arab. قصاص) yra teisingumo principas, grindžiamas „akis už akį, dantis už dantį“ logika. Tai kompensacinė … [Skaityti toliau…]
Muftiatas yra islamo religinė institucija, kuri atsakinga už teisės ir religinės praktikos priežiūrą musulmonų bendruomenėse. Pagrindinė muftiato funkcija – teikti religinius sprendimus (fatwas), kurie padeda išspręsti įvairius religinius, teisės ir moralės klausimus, su kuriais susiduria musulmonai kasdieniame gyvenime. Muftiatai veikia daugelyje musulmonų šalių ir bendruomenių visame pasaulyje, o jų veikla grindžiama islamo teisės (šariato) principais. … [Skaityti toliau…]
„Risala“ yra islamo teisės vadovėlis, kurį parašė Ibn Abi Zayd al-Qayrawani, žymus Maliko teisės mokyklos (Madhhab al-Maliki) atstovas. „Risala“ yra vienas iš pagrindinių tekstų, skirtų mokyti musulmonus teisinių normų ir praktinių gyvenimo taisyklių pagal šariato teisę. Tekste pateikiamos detalios instrukcijos apie religines pareigas, moralę, kasdienius įsipareigojimus ir socialinius santykius. Ibn Abi Zayd parašė šį vadovą … [Skaityti toliau…]
Akida (arab. عقيدة, ‘aqīdah) – tai islamo tikėjimo doktrina, arba pagrindiniai tikėjimo tiesų mokymai. Akida apima esminius islamo tikėjimo principus, tokius kaip tikėjimas į vieną Dievą (Allah), pranašus, angelus, šventuosius raštus, paskutinįjį teismą ir likimą (qadar). Tai yra islamo teologinės žinios, kurios formuoja musulmono pasaulėžiūrą ir tikėjimo pagrindus. Pagrindinis akidos tikslas yra apibrėžti, kuo musulmonas … [Skaityti toliau…]
Akhira (arab. الآخرة, al-ākhirah) – tai islamo doktrina apie pomirtinį gyvenimą ir paskutinįjį teismą. Akhira yra esminė musulmonų tikėjimo dalis, kuri apima tikėjimą į gyvenimą po mirties, pomirtinį teismą, rojaus (Jannah) ir pragaro (Jahannam) egzistavimą. Musulmonai tiki, kad žmogaus gyvenimas šiame pasaulyje yra laikinas, o tikrasis gyvenimas prasidės po mirties, kai kiekvienas bus teisiamas pagal … [Skaityti toliau…]
Islamo kalendorius, dar vadinamas hidžros kalendoriumi, yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje musulmoniškų šalių ir islamo religijoje. Jis pagrįstas Mėnulio ciklais, todėl dažnai vadinamas lunariu kalendoriumi. Pagrindinis šios sistemos bruožas yra tai, kad metų skaičiavimas prasideda nuo hidžros – pranašo Muhammado ir jo pasekėjų persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 metais pagal Grigaliaus kalendorių. Šis … [Skaityti toliau…]
Šėtonas ir Šaitanas iš esmės yra tas pats vardas, apibūdinantis blogio įsikūnijimą, tačiau kilęs iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių tradicijų, kurios abi remiasi tuo pačiu semitiniu prototipu. Hebrajiškas terminas ha-Satan (הַשָּׂטָן), reiškiantis „priešininkas“ arba „kaltintojas“, yra šių vardų pirmtakas. Angliškoje tradicijoje vartojamas „Satan“ yra tiesioginė transkripcija, o lietuviškai įprasta forma – Šėtonas. Tuo tarpu Šaitanas … [Skaityti toliau…]