Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Muftiatas yra islamo religinė institucija, kuri atsakinga už teisės ir religinės praktikos priežiūrą musulmonų bendruomenėse. Pagrindinė muftiato funkcija – teikti religinius sprendimus (fatwas), kurie padeda išspręsti įvairius religinius, teisės ir moralės klausimus, su kuriais susiduria musulmonai kasdieniame gyvenime. Muftiatai veikia daugelyje musulmonų šalių ir bendruomenių visame pasaulyje, o jų veikla grindžiama islamo teisės (šariato) principais. … [Skaityti toliau…]
„Risala“ yra islamo teisės vadovėlis, kurį parašė Ibn Abi Zayd al-Qayrawani, žymus Maliko teisės mokyklos (Madhhab al-Maliki) atstovas. „Risala“ yra vienas iš pagrindinių tekstų, skirtų mokyti musulmonus teisinių normų ir praktinių gyvenimo taisyklių pagal šariato teisę. Tekste pateikiamos detalios instrukcijos apie religines pareigas, moralę, kasdienius įsipareigojimus ir socialinius santykius. Ibn Abi Zayd parašė šį vadovą … [Skaityti toliau…]
Akida (arab. عقيدة, ‘aqīdah) – tai islamo tikėjimo doktrina, arba pagrindiniai tikėjimo tiesų mokymai. Akida apima esminius islamo tikėjimo principus, tokius kaip tikėjimas į vieną Dievą (Allah), pranašus, angelus, šventuosius raštus, paskutinįjį teismą ir likimą (qadar). Tai yra islamo teologinės žinios, kurios formuoja musulmono pasaulėžiūrą ir tikėjimo pagrindus. Pagrindinis akidos tikslas yra apibrėžti, kuo musulmonas … [Skaityti toliau…]
Akhira (arab. الآخرة, al-ākhirah) – tai islamo doktrina apie pomirtinį gyvenimą ir paskutinįjį teismą. Akhira yra esminė musulmonų tikėjimo dalis, kuri apima tikėjimą į gyvenimą po mirties, pomirtinį teismą, rojaus (Jannah) ir pragaro (Jahannam) egzistavimą. Musulmonai tiki, kad žmogaus gyvenimas šiame pasaulyje yra laikinas, o tikrasis gyvenimas prasidės po mirties, kai kiekvienas bus teisiamas pagal … [Skaityti toliau…]
Kalifatas (arab. خلافة, khalīfah) yra islamo valstybinės valdžios forma, kuri istoriškai buvo vadinama musulmonų bendruomenės (ummah) vadovybe. Kalifato vadovas vadinamas kalifu (arab. خليفة, khalīfah), kuris reiškia „pavaduotojas“ arba „įpėdinis“. Kalifas laikomas pranašo Mahometo (Muhammado) įpėdiniu politine ir dvasine prasme, ir jo pareiga yra vadovauti musulmonų bendruomenei bei užtikrinti šariato (islamo teisės) vykdymą. Kalifato funkcijos ir … [Skaityti toliau…]
Islamo kalendorius, dar vadinamas hidžros kalendoriumi, yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje musulmoniškų šalių ir islamo religijoje. Jis pagrįstas Mėnulio ciklais, todėl dažnai vadinamas lunariu kalendoriumi. Pagrindinis šios sistemos bruožas yra tai, kad metų skaičiavimas prasideda nuo hidžros – pranašo Muhammado ir jo pasekėjų persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 metais pagal Grigaliaus kalendorių. Šis … [Skaityti toliau…]
Šėtonas ir Šaitanas iš esmės yra tas pats vardas, apibūdinantis blogio įsikūnijimą, tačiau kilęs iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių tradicijų, kurios abi remiasi tuo pačiu semitiniu prototipu. Hebrajiškas terminas ha-Satan (הַשָּׂטָן), reiškiantis „priešininkas“ arba „kaltintojas“, yra šių vardų pirmtakas. Angliškoje tradicijoje vartojamas „Satan“ yra tiesioginė transkripcija, o lietuviškai įprasta forma – Šėtonas. Tuo tarpu Šaitanas … [Skaityti toliau…]
Kalifas (arab. خليفة, khalīfah) – tai musulmonų bendruomenės (ummah) politinis ir dvasinis vadovas, kuris laikomas pranašo Mahometo (Muhammado) įpėdiniu. Terminas „kalifas“ reiškia „pavaduotojas“ arba „įpėdinis“, ir pirmasis kalifas buvo paskirtas po Mahometo mirties 632 m., kad vadovautų musulmonų bendruomenei ir užtikrintų islamo įstatymų (šariato) vykdymą. Kalifo vaidmuo: Pagrindiniai kalifai: Po Mahometo mirties keturi pirmieji kalifai … [Skaityti toliau…]
Vardas Iblisas (arab. إبليس, Iblīs) kyla iš arabų kalbos šaknies, susijusios su neviltimi, nusivylimu ar atsitolinimo nuo gėrio būsena. Dėl šio vardo etimologijos egzistuoja kelios mokslinės teorijos. Kai kurie orientalistai sieja jį su graikiškuoju žodžiu diabolos (διάβολος), reiškiančiu „šmeižikas” ar „kaltintojas”, iš kurio kilęs ir krikščioniškas terminas „velnias”. Tačiau daugelis islamologų mano, kad šaknis yra … [Skaityti toliau…]
Žodis simonistai (lot. simoniaci) kyla iš biblinio pasakojimo, užfiksuoto Naujojo Testamento Apaštalų darbuose (Actus Apostolorum, 8 skyrius). Istorija mus nukelia į Samariją (Samaria), kur apaštalų Petro ir Jono veiklos laikais (apie 34–37 m. po Kr.) gyveno burtininkas, vardu Simonas Magas (Simon Magus). Pamatęs, kad per apaštalų rankų uždėjimą teikiama Šventoji Dvasia, jis liko apstulbintas šios … [Skaityti toliau…]
Samsono istorija iš Teisėjų knygos yra viena iš labiausiai vizualiai įsimenančių visame Senajame Testamente. Ji jungia herojišką pasakojimą, simbolinę prasmę ir teologinę įtampą. Epizodas apie tris šimtus lapių, kuriuos Samsonas pagavo ir panaudojo kaip ginklą prieš filistinus, nuo ankstyvųjų laikų buvo interpretuojamas kaip alegorija apie klastą, dvasinę sumaištį ir vidinį tautos ar Bažnyčios ardymą. Teisėjų … [Skaityti toliau…]
Protologija – tai teologijos sritis, nagrinėjanti pasaulio, žmogaus ir blogio kilmę. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių πρῶτος (prōtos, „pirmasis“) ir λόγος (logos, „mokslas“, „žodis“), todėl pažodžiui reiškia „mokslą apie pradžią“. Ši disciplina siekia suprasti, kaip Dievas sukūrė pasaulį, kokia buvo pirminė kūrinijos tvarka ir kokiu būdu į ją įsiveržė nuodėmė. Protologija glaudžiai susijusi … [Skaityti toliau…]