Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Milano ediktas buvo svarbus dokumentas, kurį 313 m. paskelbė Romos imperatoriai Konstantinas Didysis ir Licinijus. Šiuo ediktu buvo suteikta religijos laisvė visiems Romos imperijos gyventojams, ir, svarbiausia, krikščionybė tapo legali religija, užbaigiant krikščionių persekiojimą, kuris buvo įprastas ankstesniais amžiais. Iki Milano edikto krikščionys dažnai buvo persekiojami už savo tikėjimą, nes Romos imperija laikė juos grėsme … [Skaityti toliau…]
Sekvencija yra liturginis himnas, giedamas arba skaitomas per katalikų Mišias tam tikromis iškilmingomis progomis, dažniausiai prieš Evangelijos skaitymą. Šis terminas kilęs iš lotynų kalbos „sequentia“, kuris reiškia „sekimas“ arba „tęsinys“. Iš pradžių sekvencija buvo susijusi su gregorioniškojo giedojimo tradicija ir buvo įtraukta į šventąsias giesmes kaip pratęsimas arba išplėstas šventinių psalmių motyvas. Viduramžiais sekvencijos tapo … [Skaityti toliau…]
Didysis nusivylimas yra terminas, apibūdinantis 1844 m. įvykį, kai Viljamo Miulerio pasekėjai laukė antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo, kuris, kaip jie tikėjo, turėjo įvykti tų metų spalio 22 d. Šis laukimas kilo iš Miulerio, buvusio baptistų pamokslininko, intensyvaus Biblijos pranašysčių tyrimo, ypač Danieliaus knygos. Miuleris manė, kad pagal pranašystes pasaulio pabaiga ir Kristaus sugrįžimas įvyks 1844 … [Skaityti toliau…]
Ego išnykimas (fanā) yra sufizmo sąvoka, kuri apibūdina dvasinį procesą, kurio metu asmuo patiria visišką savo ego ir asmeninių troškimų sunaikinimą, kad galėtų susivienyti su Dievu. Sufizme ego išnykimas reiškia, kad individas atsisako savo individualumo, egoizmo ir prisirišimo prie pasaulietinių dalykų, siekdamas patirti tiesioginę vienybę su Dievu (Alachu). Fanā reiškia, kad žmogus pasiekia būseną, kurioje … [Skaityti toliau…]
Sufizmas yra mistinė islamo tradicija, kurios tikslas – artimas ir tiesioginis ryšys su Dievu (Alachu) per vidinę dvasinę kelionę. Sufizmas pabrėžia vidinį islamo aspektą, kuriame svarbiausia yra asmeninė patirtis ir dvasinis santykis su Dievu, siekiant išsilaisvinimo nuo ego ir pasaulio prisirišimų. Sufizmo praktikai vadinami sufijais, ir jie siekia pasiekti Dievą per meilę, atgailą, asketizmą, maldą … [Skaityti toliau…]
Egzistencija (lot. “esse”, reiškia „būti“) yra filosofinė sąvoka, apibūdinanti tai, kad tam tikras dalykas egzistuoja realybėje. Egzistencija yra faktas, kad objektas yra, nepriklausomai nuo to, koks jis yra arba kokia jo esmė (quidditas). Tai atsako į klausimą: „Ar šis dalykas egzistuoja?“ Skirtumas tarp esmės (quidditas) ir egzistencijos (esse): Viduramžių filosofijoje, ypač Tomo Akviniečio teologijoje, labai … [Skaityti toliau…]
Ontologija – tai filosofijos šaka, kuri nagrinėja būties ir egzistencijos prigimtį, esmę bei struktūrą. Ji tiria pagrindinius būties klausimus: kas yra būtis? Kas egzistuoja? Kokie yra egzistuojančių dalykų esminiai bruožai? Ontologija taip pat analizuoja objektų ir reiškinių savybes, jų santykius su laiku, erdve ir kitomis esybės formomis. Ontologijos pagrindinės sąvokos: Ontologijos klausimai ir problemos: Ontologinės … [Skaityti toliau…]
Eucharistinis garbinimas yra Katalikų Bažnyčios praktika, kai tikintieji adoruoja (garbina) Jėzaus Kristaus tikrąjį buvimą Eucharistijoje, t. y. Švenčiausiajame Sakramente. Tai ypatinga maldos forma, kai tikintieji susitelkia ir meldžiasi priešais pašventintą Ostiją (komunijos duoną), kuri yra įstatyta į monstranciją – specialų liturginį indą, leidžiantį matyti Švenčiausiąjį Sakramentą. Tikėjimas, kad Jėzus Kristus yra realiai ir tikrai esantis … [Skaityti toliau…]
Žodis “Amen” yra vienas iš seniausių ir dažniausiai naudojamų žodžių krikščioniškose, žydų ir islamiškose maldose bei šventraščiuose. Šis žodis turi gilų religinį ir dvasinį kontekstą, kuris reiškia pritarimą, patvirtinimą, tikrumą arba taip tebūnie. Žodžio „Amen“ kilmė: Reikšmė ir vartojimas: „Amen“ yra žodis, turintis gilias religines šaknis, reiškiantis tikėjimo patvirtinimą, pritarimą ir pasitikėjimą Dievu. Jis kyla … [Skaityti toliau…]
Įsikūnijimas (lot. incarnatio) krikščionybėje yra viena iš pagrindinių tikėjimo doktrinų, reiškianti, kad Dievas tapo žmogumi Jėzuje Kristuje. Kitaip tariant, Įsikūnijimas apibūdina, kaip antrasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo – Dievo Sūnus arba Logos (Žodis) – tapo kūnu, žmogumi, kad išgelbėtų žmoniją. Tai įvykis, kuriame Dievas prisiėmė žmogiškąją prigimtį, išsaugodamas savo dieviškumą. Pagrindiniai Įsikūnijimo teologiniai aspektai: Įsikūnijimo reikšmė … [Skaityti toliau…]