Kas yra kas?

Gnostikų pasaulėžiūroje archontai – tai ne kokie nors kilmingi pareigūnai iš senovės Atėnų, o tikri kosminiai kankintojai. Žodis „archontas” ateina iš graikų kalbos, kur reiškia „valdovą” ar „valdytoją”, bet gnostikai jį pavertė sinonimu blogiui, kuris valdo materiją. Jie vaizduojami kaip demoniški padarai, gimę iš dieviško chaoso, ir jų darbas – laikyti sielas pririštas prie šitos … [Skaityti toliau…]

Moiros – tai senovės graikų mitologijoje trys likimo deivės, valdančios žmogaus gyvenimo giją nuo gimimo iki mirties. Jų vardai: Klotho („verpėja“), Lachesis („skirstytoja“) ir Atropos („neišvengiamoji“). Jos vaizduojamos kaip senos moterys prie verpimo ratelio: Klotho verpia siūlą (gimimas ir pradžia), Lachesis matuoja jo ilgį (gyvenimo trukmė ir įvykiai), Atropos nukerpa (mirtis). Moiros buvo laikomos galingesnėmis … [Skaityti toliau…]

Lucumí – afrokreoliška religija, dar žinoma kaip Santerija arba Regla de Ocha, susiformavusi iš Vakarų Afrikos jorubų tikėjimo ir katalikybės susiliejimo Kuboje. Pavadinimas „Lucumí“ kilęs iš jorubų kalbos frazės „oluku mi“ (mano draugas), kuria vergai vadino savo tautiečius, ir tapo bendru vardu šiai tradicijai. Ji pabrėžia ryšį su orishas – dievybėmis, kurios veikia kaip tarpininkai … [Skaityti toliau…]

Santerija – afrokreoliška religija, susiformavusi iš Vakarų Afrikos jorubų tikėjimo ir katalikybės susiliejimo. Ji dar vadinama Regla de Ocha arba Lucumí – pavadinimais, kuriais tikintieji žymi savo dvasinį kelią. Pagrindiniai elementai apima orishas (dievybes, prilyginamas šventiesiems), ritualus su būgnais, aukomis ir divinacija. Praktika vyksta namuose, o ne bažnyčiose, ir perduodama oraliai per kartas. Religija susiformavo … [Skaityti toliau…]

Žodis vendetta kilęs iš itališko veiksmažodžio vendicare – „atkeršyti“, „atimti teisybę“. Jo šaknis siekia lotynišką vindicta, iš kurios kilo ir lietuviškas „vindikuoti“ – „atgauti teisę“. Taigi, kalbos požiūriu vendetta nėra tik emocinis įniršis, o bandymas „atsikovoti teisingumą“ – net jei tai reiškia kraują. Senovės Sicilijoje, Kalabrijoje ar Korsikoje šis žodis turėjo beveik sakralinę prasmę. Kai … [Skaityti toliau…]

Žodis anglosaksai reiškia dviejų germanų tautų – anglų (Angles) ir saksų (Saxones) – susijungimą. Šis junginys ilgainiui tapo naujos tautos vardu – anglų tauta (English people), o jų žemė buvo pavadinta England – Anglija, pažodžiui „anglų žemė“. Terminas atsirado dar ankstyvaisiais viduramžiais, kai šios gentys, atvykusios iš žemyninės Europos, susimaišė tarpusavyje ir su vietiniais keltais, … [Skaityti toliau…]

Žodis semitai reiškia ne rasę, o kalbinę ir kultūrinę tautų grupę, kilusią iš Artimųjų Rytų. Tai žmonės, kurie kalbėjo semitų kalbomis – hebrajų, arabų, aramėjų, akadų, finikiečių, etiopų ir kitomis. Pavadinimas kyla iš Biblijos genealogijos: Nojaus sūnus Šemas (hebrajiškai Šem, שֵׁם – „vardas“, „garbė“) laikomas tautų, kalbančių šiomis kalbomis, protėviu. Todėl „Šemo palikuonys“ – Šemijjai … [Skaityti toliau…]

Cthulhu mitas – tai literatūrinė ir kultūrinė visata, sukurta amerikiečių rašytojo H. P. Lovecrafto (1890–1937), kurio kūriniuose pasakojama apie senovines, kosmines būtybes, už žmogaus suvokimo ribų. Šis mitas tapo vienu iš svarbiausių XX a. siaubo ir fantastikos žanro pamatų. Pavadinimas kitomis kalbomis Pats vardas „Cthulhu“ tariamas įvairiai, nes Lovecraftas teigė, kad tai nežemiškas garsas, kurio … [Skaityti toliau…]

„Necronomicon“ – fikcinė knyga, tapusi siaubo literatūros legenda, sukurta H. P. Lovecrafto kaip simbolis uždraustų žinių ir proto ribų. „Necronomicon“ – išgalvotas grimoaras, arba magijos vadovėlis, sukurtas amerikiečių siaubo literatūros meistro Howard Phillips Lovecrafto (1890–1937). Nors daugelis skaitytojų ir okultizmo entuziastų ieškojo šios knygos realaus egzemplioriaus, ji niekada neegzistavo kaip tikra istorinė ar religinė knyga … [Skaityti toliau…]

Žodis „arabas“ kyla iš tos pačios senovės semitų šaknies arab, reiškiančios klajoklius, dykumų ar stepių žmones. Senovės asirų įrašuose minimos gentys, klajojusios pietų Mesopotamijos pakraščiuose antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Graikai ir romėnai vėliau vadino arabais visus pusiasalio gyventojus – nuo prekybininkų oazėse iki beduinų, keliaujančių kupranugariais per smėlynus. Lietuviškai šis terminas atėjo per lotynišką … [Skaityti toliau…]

Kompulsas – tai nematomas vidinis variklis, kuris žmogų verčia daryti tai, ko jis iš tiesų nebenori. Tai tarsi ranka, kuri švelniai, bet atkakliai stumia veikti prieš savo valią. Psichologijoje šis reiškinys apibrėžiamas kaip prievartinis elgesys, kylantis iš nesąmoningo poreikio numalšinti įtampą ar nerimą. Kompulsas nėra paprastas įprotis. Įprotis gali būti pakeistas sąmoningu sprendimu, o kompulsas … [Skaityti toliau…]

Daugelis krikščionių kasdien kalba Apaštalų tikėjimo išpažinimą, bet retai sustoja prie eilutės „nužengė į pragarus“ (lot. descendit ad inferos). Ši frazė – ne poetiškas priedas, o gili teologinė tiesa: Jėzus Kristus po mirties ant kryžiaus nusileido į mirusiųjų pasaulį, kad paskelbtų pergalę prieš mirtį ir šėtoną. Tai ne kančia, o triumfo akimirka – vidurinė Velykų … [Skaityti toliau…]