Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Šariatas – tai islamo teisinė sistema, pagrįsta Koranu (šventuoju islamo tekstu) ir haditais (pranašo Mahometo mokymais ir gyvenimo pavyzdžiais). Šariato tikslas yra nukreipti musulmonų gyvenimą tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame lygmenyje. Tai apima moralines, dvasines, socialines, ekonomines ir teisines normas. Kam reikalingas šariatas? Šariatas yra labai svarbus tikintiesiems musulmonams, nes jis yra pagrįstas Dievo valia ir … [Skaityti toliau…]
Šariato teisė, dažnai tiesiog vadinama šariatu, yra ne tik islamo teisės sistema, bet ir visapusiškas moralinis, socialinis bei teisinis kodeksas, formuojantis musulmonų gyvenimą visame pasaulyje. Šariatas, kilęs iš arabų kalbos žodžio, reiškiančio „kelias į vandenį“, simbolizuoja dvasinį ir praktinį vadovą, vedantį tikinčiuosius teisingu keliu. Ši sistema, grindžiama Koranu, Hadisais ir kitais šaltiniais, apima viską – … [Skaityti toliau…]
Fiqh yra islamo teisės mokslas, kuris nagrinėja, kaip islamo tikėjimo ir gyvenimo normos turi būti pritaikomos kasdienėje praktikoje. Fiqh reglamentuoja kiekvieną musulmono gyvenimo aspektą, įskaitant religinį, moralinį, teisinį ir socialinį elgesį. Fiqh pagrįstas dviem pagrindiniais šaltiniais: Koranu ir haditais (pranašo Mahometo žodžiais ir veiksmais). Fiqh sukuria teisinį pagrindą, pagal kurį musulmonai pritaiko šariato taisykles savo … [Skaityti toliau…]
Fraze „Ir Žodis tapo kūnu“ (lot. Verbum caro factum est) yra ištrauka iš Jono evangelijos 1:14 ir yra esminis teiginys krikščioniškoje teologijoje, ypač susijęs su Įsikūnijimo doktrina. Ši frazė reiškia, kad Dievo Sūnus, Žodis (Logos), tapo žmogumi Jėzuje Kristuje. Tai viena iš pagrindinių krikščioniško tikėjimo tiesų, kuri apibūdina, kaip amžinasis Dievas nusprendė ateiti į pasaulį … [Skaityti toliau…]
Žydai nevalgo kiaulienos, nes tai draudžiama pagal kašruto taisykles – žydų mitybos įstatymus, aprašytus Toros (Senojo Testamento) įsakymuose. Pagal šiuos įstatymus, tam tikri gyvūnai laikomi „švariais“ ir tinkamais valgymui, o kiti – „nešvariais“ ir draudžiami. Draudimas valgyti kiaulieną Draudimas valgyti kiaulieną aiškiai aprašytas Toros įstatymuose: „Ir kiaulė, nes ji turi išskeltus nagus ir suplotas kanopas, … [Skaityti toliau…]
„Lavono sinodas“ (lot. Synodus Horrenda arba Cadaver Synod), įvykęs 897 m. sausį Romoje, Laterano bazilikoje, yra vienas kraupiausių ir keisčiausių epizodų Katalikų Bažnyčios istorijoje. Šis makabriškas teismas, kuriame buvo teisiamas jau devynis mėnesius miręs popiežius Formozas, tapo simboliu IX a. pabaigos popiežystės moralinio ir politinio nuosmukio. Surengtas popiežiaus Stepono VI (arba VII, priklausomai nuo numeracijos) … [Skaityti toliau…]
Ninevės rūmai, iškilę VII a. pr. m. e. ant Kuyunjik kalvos prie Tigro upės (dab. Mosulas, Irakas), buvo Asirijos imperijos širdis – ne tik karalių rezidencija, bet ir religijos, propagandos bei žinių centras. Šie rūmai, siejami su karaliais Senacheribu ir Ašurbanipalu, atspindėjo Asirijos pasaulėžiūrą: galia, dieviškumas ir išmintis buvo neatsiejami. Ninevės rūmai buvo monumentalus kompleksas, … [Skaityti toliau…]
Nikolaitai – vienintelė „sekta“, kurią Jėzus pats du kartus pasmerkia Apreiškimo knygoje, nors apie ją daugiau niekur Naujajame Testamente nekalbama: „Tu turi ten laikantis nikolaitų mokymo, kurio aš nekenčiu“ (Apr 2,6 – Efezui).„Taip ir tu turi laikantis nikolaitų mokymo“ (Apr 2,15 – Pergamui). Vardas kilęs iš graikų kalbos:νίκη (níkē) – „pergalė“ + λαός (laós) – … [Skaityti toliau…]
Mirų kalnas – tai daugiasluoksnis simbolis, atskleidžiantis tiek dvasinės kelionės viršūnę, tiek istorinį ar geografinį ženklą. Šis terminas ypač išryškėja krikščioniškoje mistikoje, ypač šventojo Kryžiaus Jono – vieno žymiausių karmelitų mistikų – raštuose. Tačiau Mirų kalnas neapsiriboja vien tik teologiniu ar simboliniu pasauliu – šis pavadinimas turi savo atitikmenų ir realiame pasaulio žemėlapyje, įskaitant ir … [Skaityti toliau…]
Teopolis – graikiškos kilmės žodis, sudarytas iš dviejų dalių: theos („Dievas“) ir polis („miestas“). Šis terminas pažodžiui reiškia „Dievo miestas“ ir dažniausiai vartojamas teologiniame, filosofiniame ar simboliniame kontekste. Teopolis nėra konkreti geografinė vietovė, o veikiau idėja arba koncepcija, atspindinti dieviškos tvarkos, šventumo ar dvasinės bendruomenės įsikūnijimą mieste kaip simbolinėje erdvėje. Graikų kalboje žodis polis reiškė … [Skaityti toliau…]
Akhira (arab. الآخرة, al-ākhirah) – tai islamo doktrina apie pomirtinį gyvenimą ir paskutinįjį teismą. Akhira yra esminė musulmonų tikėjimo dalis, kuri apima tikėjimą į gyvenimą po mirties, pomirtinį teismą, rojaus (Jannah) ir pragaro (Jahannam) egzistavimą. Musulmonai tiki, kad žmogaus gyvenimas šiame pasaulyje yra laikinas, o tikrasis gyvenimas prasidės po mirties, kai kiekvienas bus teisiamas pagal … [Skaityti toliau…]
Šėtonas ir Šaitanas iš esmės yra tas pats vardas, apibūdinantis blogio įsikūnijimą, tačiau kilęs iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių tradicijų, kurios abi remiasi tuo pačiu semitiniu prototipu. Hebrajiškas terminas ha-Satan (הַשָּׂטָן), reiškiantis „priešininkas“ arba „kaltintojas“, yra šių vardų pirmtakas. Angliškoje tradicijoje vartojamas „Satan“ yra tiesioginė transkripcija, o lietuviškai įprasta forma – Šėtonas. Tuo tarpu Šaitanas … [Skaityti toliau…]