Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Papyvesyje (taip iki XVIII a. pab. buvo vadinama Antašava) Antašavo dvaro savininkas Jackus Antašauskis kapinėse 1793 m. pastatė medinę bažnyčią. Jo rūpesčiu pastatyta mūrinė klebonija (archit. Mykolas Šulcas). Pradėtos naujos bažnyčios statybą sutrukdė 1812 m. karas. Klebono Albino Rubavičiaus iniciatyva 1862 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (buvo Vabalninko filija). 1870 m. – mūrinė varpinė. 1905 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų koplyčia pastatyta 1719 m. Apie 1782 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji turėjo vieną altorių, be zakristijos. Šventoriuje stovėjo varpinė. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Nuo 1818 m. buvo nuolatinis kunigas filialistas Jonas Skapinavičius. Jis pristatė zakristiją. Vidaus reikalų ministras 1849 m. leido Jonui Tiškevičiui Nemunėlio Radviliškyje pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji pastatyta 1849–1854 … [Skaityti toliau…]
Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis 1714 m. leido Lankeliškių klebonui laikyti pamaldas Keturvalakių koplyčioje. Prie jos 1765 m. leista kurti Šv. Barboros broliją. 1769 m. pradėti švęsti paskelbti atlaidai. 1777 m. įkurta parapija. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Kunigas Andrius Adeika (nuo 1792 m. Keturvalakių klebonas) 1786 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai paskirta … [Skaityti toliau…]
Svėdasų bažnyčia minima 1522 m. Svėdasų dvaras 1533 m. atiteko reformacijos šalininkams Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo broliui Jonui. Manoma, kad nuo XVI a. vidurio Svėdasuose klebono nebuvo (minimas 1538 m.). Mikalojus Radvila (1549–1616) Svėdasų katalikų bažnyčiai 1574 m. dovanojo Papiškio palivarką ir Medinių (Medginių) kaimą, vėliau pavadintą Kunigiškiais. 1636 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. … [Skaityti toliau…]
Traupio dvaro savininkai Jurgis Mikalavičius ir Petras Mikalavičius pastatė medinę bažnyčią. Jai išlaikyti dovanojo Divanavos, Kantumiškio ir Kuklėnų kaimo žemes. Vyskupas Albertas Radvila 1515 m. kovo 31 d. ją konsekravo Šv. Mikalojaus titulu, įsteigė parapiją. 1730 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1832 m. bažnyčiai priklausė Maciūnų, Pusbačkių ir Vičiūnų kaimai. … [Skaityti toliau…]
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kelmėje 1416 m. įsteigė parapiją ir pastatė bažnyčią. Antroji bažnyčia pastatyta 1484 m. Albertas Gruzdavičius 1512 m. aprūpino altariją. 1581 m. Kelmės klebonu paskirtas B. Kotarskis vėliau perėjo į reformaciją. 1596 m. bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti evangelikai reformatai. 1606 m. pradėta bažnyčios grąžinimo byla. Katalikams 1608 m. bažnyčia grąžinta, 1613 m. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Pernaravos bažnyčia pastatyta 1671 m. Jai Jonas Milvydas dovanojo 2 margus žemės. H. Zabiela 1815 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji buvo Ariogalos parapijos filija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Vidaus reikalų ministras 1863 m. leido steigti parapiją. Formaliai filija nurodyta iki 1874 m. Bažnyčia 1913 m. remontuota, atnaujinti altoriai.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1520 m. Mirus klebonui, apie 1600 m. sunaikinti bažnyčios dokumentai. 1612 m. pastatyta nauja bažnyčia, į kurią Balbieriškio dvaro sodybos savininkas pakvietė evangelikų reformatų kunigą. Reformatams paskirtos buvusios katalikų bažnyčios valdos su Nešeikių kaimu. Katalikai, vadovaujami Merkinės klebono Petro Ramulavičiaus, 1632 m. vasario 10 d. užėmė Balbieriškio bažnyčią ir kleboniją. 1644 … [Skaityti toliau…]
Šiauliuose 1930 m. įsikūrė jėzuitų misija. Kunigo Benedikto Andruškos (pirmojo rektoriaus) rūpesčiu 1936 m. pastatyta mūrinė oratorija. Tada čia buvo vienas kunigas ir du broliai jėzuitai. Iki 1944 m. pasikeitė keturi rektoriai. Jie buvo kartu ir jėzuitų misijos vyresnieji. 1948 m. pavasarį kunigas Antanas Šeškevičius ištremtas, bažnyčia uždaryta. Bažnyčią uždarius, joje buvo įrengtas sandėlis, vėliau … [Skaityti toliau…]
Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje iš pradžių buvo pamaldų namai. 1801–1815 m. kunigas Fridrichas Vilhelmas Skubovijus dovanojo šiems namams sakyklą, du Nukryžiuotuosius, dvi sidabrines taures. Alkiškių dvaro nuomotojas Magnus pastatė liuteronams medinį pamaldų namą, kurį 1829 m. pašventino kunigas Aleksandras Henrikas Konradas Šulcas. Jis 1832 m. dovanojo parapijai fisharmoniją. 1840 m. maldos namuose jau buvo … [Skaityti toliau…]
Tikėtina, kad miesteliui rastis padėjo apie 1665 metus pastatyta pirmoji bažnyčia. Tiksli data, kada Vaškuose pastatyta pirmoji bažnyčia nežinoma, tačiau bažnyčios inventoriaus knygoje yra parašyta, kad pro Vaškus važiavęs keleivis, pavarde buvo Grotus, kuris keliavęs į Biržus pas gydytoją. Šalia kalnelio kur dabar yra Vaškų bažnyčia jis sustojęs ir leidęs arkliams pasiganyti, o pats užmigęs … [Skaityti toliau…]
Pastatytai bažnyčiai Jurgis Daujotas 1791 m. dovanojo 10 tūkst, auksinų ir 2 margus žemės. Paskirtas kunigas; koplyčia tapo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1820 m. pakeisti sienojai. Giminei įamžinti statytojas bažnyčią pavadino savo dvaro – Daujotavos vardu. Po 1924 m. oficialiai įteisintas dabartinis pavadinimas. 1930 m. įsteigta parapija. Pirmojo Polekėlės klebono Oželio (čia klebonavusio 35 m.) … [Skaityti toliau…]