Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Bažnyčiai 1609 m. dovanotas Minikaičių (vėliau pavadintas Šunikiais) kaimas, įkurta parapinė mokykla. 1703 m. pastatyta nauja bažnyčia. Jai 1795 m. pakeista dalis sienojų. 1825 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, 1839 m. – kapinių koplyčia. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1937 m. rengtasi statyti naują mūrinę bažnyčią, buvo klojami pamatai. Bažnyčios šventoriuje yra … [Skaityti toliau…]
Sedos dvare 1781 m. pastatyta koplyčia, kuri 1783 m. paplatinta, paaukštinta, pertvarkyta į bažnyčią, pristatyta varpinė. 1791 m. bažnyčiai paskirti 2 margai žemės. Bažnyčią 1793 m. gegužės 28 d. konsekravo pavyskupis Tadas Juozapas Bukatas. XIX a. pirmojoje pusėje ji buvo mokinių bažnyčia. Po 1863 m. liko be kunigo. Per miestelio gaisrą 1886 m. sudegė kunigui … [Skaityti toliau…]
Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai. 1706 m. liepos 18 d. Klovainių katalikai, grįždami su procesija iš Linkuvos, su kunigu Laurynu Gudavičiumi nusiaubė Pamūšio evangelikų reformatų bažnyčią, apiplėšė tos tikybos valstiečius. Iki 1763 m. evangelikų reformatų parapija sunyko, bažnyčia apleista. Dar 1902 m. Klovainių klebonas siūlė … [Skaityti toliau…]
Šaukėnų bažnyčia minima 1497 m. Evangelikų reformatų kunigui 1584 m. dovanoti 6 valakai žemės (evangelikams reformatams priklausė iki XVII a. pradžios). Nauja bažnyčia pastatyta 1632 m., kita – 1763 m. Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1820 m. bažnyčia turėjo valaką žemes. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatyta … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią Dambavoje 1804 m. pastatydino dvarininkai Goštautai. 1822 m. ji sudegė, 1825 m. pastatyta dabartinė.
Pakalnių dvaro savininkas Antanas Kulieša apie 1762 m. pastatė medinę bažnyčią. Jos vietoje kunigas Jurgis Kazlauskas su parapijiečiais 1906 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji buvo Leliūnų parapijos filija. 1928 m. įsteigta parapija.
Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K.Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenka. 1890 m. lapkričio 10 d. Peterburgo architekto akademiko D.Grimo pakoreguotą projektą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III. Stačiatikių soboras planuotas statyti kaip reprezentacinis … [Skaityti toliau…]
Antalieptės bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos). Naujos bažnyčios ir basųjų karmelitų vienuolyno fundatoriai buvo Strutinskai. 1732–1734 m. pastatytas vienuolynas, 1732–1760 m. – bažnyčia (pašventinta 1763 m.). Vienuoliai buvo įkūrę parapinę mokyklą. 1804–1832 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną, parapinę mokyklą ir bažnyčią uždarė. Liturginiai reikmenys … [Skaityti toliau…]
Bažnyčiai 1786 m. paskirtas valakas žemės. 1787 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Buvo Vainuto, vėliau – Žygaičių parapijos filija. 1805 m. veikė parapinė mokykla. 1912 m. įkurta parapija.
Iki 1636 m. pastatyta koplyčia. Apie 1685 m. Kaimelio (Kidulių) dvaro savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas pastatė namą ir jame įrengė koplyčią. Joje 1737–1739 m. pamaldas laikydavo Žemaičių vyskupas Juozapas Mykolas Karpis (palaidotas koplyčios rūsyje). Koplyčia buvo Jurbarko parapijos filija. Iki 1839 m. joje (padidintoje) laikytos pamaldos. XIX a. pabaigoje koplyčia nugriauta, jos vietoje pastatyta klebonijos klėtis. … [Skaityti toliau…]
Evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1705 m. 1905 m. suremontuota. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo apie 5000 parapijiečių, daugiausia lietuvių. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. bažnyčia atiduota katalikams.
1739 m. bažnyčią Doviluose statyti buvo numatęs Prūsijos valdovas Frydrichas Vilhelmas I, „nes lietuviai vis dar prastai išugdyti, nesubrandinti krikščionybei“. Tačiau karaliaus nurodymas liko neįgyvendintas – 1740 m. jis mirė. Vėliau Prūsijos valdžia atsisakė paremti šią iniciatyvą, motyvuojant sunkia finansine karališkojo iždo padėtimi. Evangeliškos pamaldos Doviluose pradėtos laikyti tik nuo 1784 m. Vienoje mokyklos patalpų … [Skaityti toliau…]