Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje žymimas kodu 1QM, yra vienas įspūdingiausių ir geriausiai išlikusių Kumrano rankraščių, rasta pirmajame urve prie Negyvosios jūros. Šis dokumentas, datuojamas laikotarpiu nuo I a. pr. Kr. pabaigos iki I a. po Kr. pradžios, pateikia detalų Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje žymimas kodu 1QM, yra vienas įspūdingiausių ir geriausiai išlikusių Kumrano rankraščių, rasta pirmajame urve prie Negyvosios jūros. Šis dokumentas, datuojamas laikotarpiu nuo I a. pr. Kr. pabaigos iki I a. po Kr. pradžios, pateikia detalų eschatologinio karo planą, kuriame turėtų susigrumti „Šviesos vaikai“ ir „Tamsos vaikai“. Tekstas parašytas hebrajų kalba ir pasižymi griežta karine bei liturgine struktūra, atspindinčia tuo metu egzistavusios Esėjų bendruomenės radikalų dualizmą bei tikėjimą galutine Dievo pergale prieš blogio jėgas.
Šis rankraštis yra unikalus tuo, kad jame religinės pranašystės susipina su praktinėmis karinėmis instrukcijomis, kurios stebėtinai tiksliai atkartoja romėnų kariuomenės taktiką, ginkluotę ir rikiuotės principus. Autorius detaliai aprašo būsimą keturiasdešimties metų trukmės konfliktą, kuriame dalyvaus ne tik žmonės, bet ir dangiškosios būtybės – angelai kovos Šviesos vaikų pusėje, o Belialas ir jo demonų legionai rems Tamsos vaikus. Tekstas tarnavo kaip dvasinis ir strateginis vadovas bendruomenei, kuri tikėjo, kad gyvena paskutinėmis dienomis ir turi būti pasiruošusi lemiamam mūšiui, sugrąžinsiančiam teisingumą į Izraelį ir visą pasaulį.
Ritinio turinys atskleidžia griežtą teologinę skirtį tarp bendruomenės narių, save laikiusių Levio, Judo ir Benjamino palikuonimis, ir jų priešų, vadinamų Kittim (tikėtina, romėnų metafora) bei kitomis pagonių tautomis. Karo eiga čia vaizduojama kaip ritualizuotas procesas, kuriame maldos, trimitų signalai ir ritualinis švarumas yra ne mažiau svarbūs už kalavijų aštrumą. Tai nėra tiesiog istorinis pasakojimas, o greičiau liturginis scenarijus būsimam kosminiam įvykiui, kuriame kiekvienas veiksmas turi simbolinę reikšmę galutiniame Dievo plane.
Karinė struktūra ir dangiškoji pagalba
Tekstas itin detaliai aprašo karines vėliavas, trimitus ir užrašus ant jų, kurie turi lydėti kariuomenę kiekviename mūšio etape. Trimitai naudojami ne tik komandoms perduoti, bet ir šauktis Dievo pagalbos, o ant vėliavų išsiuvinėti šūkiai skelbia dieviškąjį teisingumą ir pergalę. Autorius nurodo, kad kariuomenė turi būti sudaryta iš vyrų, kurie yra rituališkai švarūs, be jokių fizinių trūkumų, nes pats Dievas ir jo šventieji angelai žygiuoja kartu su jais. Tai pabrėžia religinį karo pobūdį – mūšis yra ne politinis, o dvasinis apsivalymas, kuriame dalyvauja visa dangiškoji hierarchija.
Ginkluotės aprašymas, įskaitant skydų dydžius, iečių ilgį ir kalavijų formas, rodo, kad autorius buvo gerai susipažinęs su helenistinio ir romėniškojo laikotarpio karyba. Nepaisant šio realistiškumo, mūšio eiga yra griežtai nulemta: aprašomi septyni mūšio etapai, kurių metu iniciatyva pereina iš vienos pusės į kitą, kol galiausiai septintajame etape Dievas pats įsikiša ir sunaikina Belialo jėgas. Tokia struktūra turėjo suteikti bendruomenei viltį net ir didžiausios priespaudos akivaizdomis, akcentuojant, kad laikini pralaimėjimai yra tik dieviškojo bandymo dalis.
Liturgija mūšio lauke
Kiekvieną mūšio etapą lydi specifinės maldos ir kunigų atliekami ritualai. Vyriausiasis kunigas užima centrinę vietą – jis drąsina karius prieš mūšį, sakydamas ilgas kalbas, primenančias apie istorinius Dievo stebuklus, tokius kaip pergalė prieš Galijotą. Kunigai ir levitai patys mūšyje tiesiogiai nesikauna, tačiau jie valdo trimitus ir ragus, kurių garsai koordinuoja Šviesos vaikų judėjimą ir simbolizuoja dieviškąjį balsą. Po pergalės numatyta didinga padėkos ceremonija, kurioje visa kariuomenė šlovina Izraelio Dievą už galutinį blogio pašalinimą.
- Mūšio vėliavos turi būti keičiamos priklausomai nuo karinės operacijos fazės, o ant jų rašomi vardai: „Dievo tiesa“, „Dievo kerštas“, „Dievo šlovė“.
- Karių amžius griežtai ribojamas: pėstininkai turi būti nuo 25 iki 40 metų, o vyresnieji skiriami į atsargą ar stovyklos priežiūrą, užtikrinant maksimalų pajėgumą.
Dualizmas ir Kittim vaidmuo
Karo ritinio teologija remiasi griežtu dualizmu, skirstančiu pasaulį į dvi nesutaikomas stovyklas: tiesos dvasią ir melo dvasią. Kittim, kurie tekste įvardijami kaip pagrindinis Tamsos vaikų įrankis, simbolizuoja pagonišką imperiją, kuri savo galia meta iššūkį Dievo tautai. Nors daugelis mokslininkų Kittim tapatina su romėnais dėl jų legijonų taktikos aprašymo, šis terminas tekste įgauna archetipinę reikšmę – tai bet kokia pasaulietinė jėga, kuri priešinasi dieviškajai tvarkai. Pergalė prieš juos reiškia ne tik politinę laisvę, bet ir viso pasaulio dvasinį atnaujinimą bei Dievo karalystės įsigalėjimą.
Šis rankraštis suteikia neįkainojamų žinių apie mesijinius lūkesčius, vyravusius Palestinoje prieš pat krikščionybės atsiradimą. Jis rodo, kad daugelis ankstyvosios krikščionybės įvaizdžių – kova su šėtonu (Belialu), šviesos ir tamsos metaforos, angelo Mykolo vaidmuo – buvo giliai įsišakniję to meto žydų apokaliptinėje mintyje. Karo ritinys parodo bendruomenę, kuri savo kasdienybę matė kaip nuolatinę pasirengimo būseną kosminiam lūžiui, kurio metu visas blogis bus sunaikintas ugnimi ir kalaviju.
- Ritinio pabaigoje pabrėžiama, kad po pergalės bus atkurtas teisingas kultas Jeruzalėje, o kunigai vėl tarnaus pagal dieviškąjį nurodymą.
- Priešas bus persekiojamas iki visiško išnaikinimo, neleidžiant likti jokiam blogio pėdsakui žemėje, kas simbolizuoja galutinį eschatologinį išvalymą.
„Karo ritinys“ (1QM)
Eschatologinio karo aprašymas.
1 SKYRIUS (COL I)
(1) Mok[ytojui, Karo Nuostatai]. Pirmoji Šviesos sūnų ataka bus pradėta prieš Tamsos sūnų pajėgas, Belialo kariuomenę: Edomo, Moabo būrius, Amono sūnus, [amalekiečius],
(2) Filistiją ir Ašūro Kitimų būrius. Juos remia tie, kurie sulaužė sandorą. Levio sūnūs, Judo sūnūs ir Benjamino sūnūs, ištremtieji į dykumą, kovos prieš juos
(3) su […] prieš visus jų būrius, kai Šviesos sūnų tremtiniai sugrįš iš Tautų dykumos, kad įsikurtų Jeruzalės dykumoje. Tada po mūšio jie pakils iš tos vietos
(4) i[r] Kitimų [karalius įžengs] į Egiptą. Savo metu jis išeis su didžia rūstybe kovoti prieš šiaurės karalius, ir savo pykčiu jis užsimos sunaikinti ir panaikinti
(5) I[zraelio] jėgą. [Tada bus] išgelbėjimo laikas Dievo tautai ir viešpatavimo laikas visiems Jo pajėgų vyrams, ir amžinas sunaikinimas visoms Belialo pajėgoms. Kils d[idelė] panika [tarp]
(6) Jafeto sūnų, Asirija kris ir nebus kam ateiti jam į pagalbą, ir Kitimų viršenybė pasibaigs, kad nedorybė būtų nugalėta be likučio. Nebus išlikusiųjų iš
(7) [visų] Tamsos [sūnų].
(8) Tada [Teis]umo [sūnūs] švies iki visų pasaulio kraštų, šviesdami toliau iki tamsos paskirtų laikų pabaigos. Tada Dievo paskirtu laiku Jo didi didybė švies visiems
(9) a[mžinybės] laikams; taikai ir palaiminimui, šlovei ir džiaugsmui, ir ilgam gyvenimui visiems Šviesos sūnums. Tą dieną, kai kris Kitimai, bus mūšis ir baisios skerdynės Dievo akivaizdoje
(10) Izraeliui, nes tai yra Jo paskirta diena nuo senų laikų kaip sunaikinimo mūšis Tamsos sūnums. Tą dieną dievų susirinkimas ir žmonių susirinkimas susirems vienas su kitu, ir tai baigsis didelėmis skerdynėmis.
(11) Šviesos sūnūs ir Tamsos pajėgos kovos kartu, kad parodytų Dievo galybę su didelės minios riaumojimu ir dievų bei žmonių šauksmu; nelaimės diena. Tai yra
(12) sielvarto laikas vi[si]ems žmonėms, kurie yra atpirkti Dievo. Tarp visų jų vargų nėra tokio, kuris būtų panašus į šį, skubantį link savo išsipildymo kaip amžinas atpirkimas. Tą dieną, kai jie kovos prieš Kitimus,
(13) jie i[šeis] skerdynėms mūšyje. Trimis burtais Šviesos sūnūs stovės tvirtai, kad suduotų smūgį nedorybei, ir trimis Belialo kariuomenė sustiprins save, kad priverstų atsitraukti
(14) [Šviesos] pajėgas. [Ir kai] pėstininkų vėliavos privers jų širdis ištirpti, tada Dievo galybė sustiprins [Šviesos sūnų šir]dis. Septintame burte: didi Dievo ranka nugalės
(15) [Belialą ir vi]sus jo valdžios angelus, ir visi [jo pajėgų] vyrai [bus sunaikinti amžiams].
Tamsos sūnų sunaikinimas ir tarnystė Dievui karo metais.
(16) […], šventieji švies, remdami […] tiesą Tamsos sūnų sunaikinimui. Tada […]
(17) […] didelis [r]iaumojimas […] jie paėmė [karo] įranki[us.]
(18) […]
(19) [… genčių vadai … ir kunigai,
(20) [levitai, genčių vadai, susirinkimo tėvai … kunigai ir taip levitams ir galvų skyriams]
2 SKYRIUS (Col. 2)
(1) susirinkimo giminių, penkiasdešimt du. Jie išrikiuos kunigų vadus po Vyriausiojo kunigo ir jo pavaduotojo; dvylika vyriausiųjų kunigų tarnauti
(2) nuolatinėje aukoje Dievo akivaizdoje. Skyrių vadai, dvidešimt šeši, tarnaus savo skyriuose. Po jų levitų vadai tarnaus nuolatos, iš viso dvylika, po vieną
(3) genčiai. Jų skyrių vadai tarnaus kiekvienas savo pareigose. Genčių vadai ir susirinkimo tėvai rems juos, stovėdami nuolatos prie šventyklos vartų.
(4) Jų skyrių vadai, nuo penkiasdešimties metų ir vyresni, užims savo vietas su savo prižiūrėtojais per jų šventes, jaunatis ir šabus, ir kiekvieną metų dieną.
(5) Šie užims savo vietas prie deginamųjų aukų ir aukų, kad paruoštų malonaus kvapo smilkalus pagal Dievo valią, kad atliktų permaldavimą už visą Jo susirinkimą ir kad pasotintų save priešais Jį nuolatos
(6) prie šlovės stalo. Visa tai jie surengs atleidimo metų laiku. Per likusius trisdešimt trejus karo metus garsūs vyrai,
(7) pašauktieji iš Susirinkimo, ir visi susirinkimo giminių vadai išsirinks sau karo vyrus visoms tautų žemėms. Iš visų Izraelio genčių jie paruoš
(8) sau pajėgius vyrus išeiti į mūšį pagal karo šaukimą, metai iš metų. Bet atleidimo metais jie neruoš vyrų išeiti į mūšį, nes tai yra
(9) poilsio šabas Izraeliui. Per trisdešimt penkerius tarnybos metus karas bus vykdomas. Šešerius metus visas susirinkimas kariaus kartu,
(10) o divizijų karas bus vykdomas per likusius dvidešimt devynerius metus. Pirmaisiais metais jie kovos prieš Mesopotamiją, antraisiais prieš Ludo sūnus, trečiaisiais
(11) jie kovos prieš likusius Aramo sūnus: Ucą, Hulį, Togarą ir Mešą, kurie yra anapus Eufrato. Ketvirtaisiais ir penktaisiais jie kovos prieš Arpachšado sūnus,
(12) šeštaisiais ir septintaisiais jie kovos prieš visus Asirijos ir Persijos sūnus ir rytiečius iki pat Didžiosios dykumos. Aštuntaisiais metais jie kovos prieš
(13) Elamo sūnus, devintaisiais metais jie kovos prieš Izmaelio ir Ketūros sūnus, o per sekančius dešimt metų karas bus padalintas prieš visus Chamo sūnus
(14) pagal [jų] g[imines ir] jų [teri]torijas. Per likusius dešimt metų karas bus padalintas prieš visus [Jafe]to [sūnus] pagal jų teritorijas.
Trimitų aprašymas.
(15) [Trimitų Nuostatai: pavojaus trimitai] visai jų tarnybai […] jų paskirtiems vyrams,
(16) [dešimtimis tūkstančių ir tūkstančiais, ir šimtais, ir penkiasdešimtimis] ir dešimtimis. Ant t[rimitų …]
(17) […]
(18) […]
(19) […]
(20) [… jie užrašys … trimitai]
3 SKYRIUS (Col. 3)
(1) kovos rikiuočių, ir trimitai jiems surinkti, kai karo vartai atveriami, kad pėstininkai galėtų žengti pirmyn, trimitai signalui apie žuvusius, trimitai
(2) pasalai, persekiojimo trimitai, kai priešas nugalėtas, ir surinkimo trimitai, kai mūšis grįžta. Ant susirinkimo surinkimo trimitų jie užrašys: „Dievo pašauktieji“.
(3) Ant vadų surinkimo trimitų jie užrašys: „Dievo kunigaikščiai“. Ant rikiuočių trimitų jie užrašys: „Dievo valdymas“. Ant garsių vyrų trimitų [jie užrašys]:
(4) „Susirinkimo giminių galvos“. Tada, kai jie bus surinkti susitikimo namuose, jie užrašys: „Dievo liudijimai šventam susirinkimui“. Ant stovyklų trimitų
(5) jie užrašys: „Dievo ramybė Jo šventųjų stovyklose“. Ant trimitų jų žygiams jie užrašys: „Galingi Dievo darbai priešui išsklaidyti ir priversti bėgti visus tuos, kurie nekenčia
(6) teisingumo, ir gailestingumo atitraukimas nuo visų, kurie nekenčia Dievo“. Ant kovos rikiuočių trimitų jie užrašys: „Dievo divizijų rikiuotės atkeršyti Jo pykčiu visiems Tamsos sūnums“.
(7) Ant pėstininkų surinkimo trimitų, kai karo vartai atsidaro, kad jie galėtų išeiti prieš priešo kovos liniją, jie užrašys: „Atpildo atminimas paskirtu
(8) Dievo laiku“. Ant žuvusiųjų trimitų jie užrašys: „Dievo galybės ranka mūšyje, kad paguldytų visus žuvusius dėl neištikimybės“. Ant pasalos trimitų jie užrašys:
(9) „Dievo paslaptys nedorybei nušluoti“. Ant persekiojimo trimitų jie užrašys: „Dievas ištiko visus Tamsos sūnus, Jis nesumažins savo pykčio, kol jie nebus sunaikinti“.
(10) Kai jie grįš iš mūšio, kad įeitų į rikiuotę, jie užrašys ant atsitraukimo trimitų: „Dievas surinko“. Ant sugrįžimo kelio trimitų
(11) iš mūšio su priešu, kad įeitų į susirinkimą Jeruzalėje, jie užrašys: „Dievo džiūgavimai taikiame sugrįžime“.
Vėliavų aprašymas.
(13) Viso susirinkimo vėliavų nuostatai pagal jų rikiuotes. Ant didžiosios vėliavos, kuri yra visos tautos priešakyje, jie užrašys: „Dievo tauta“, vardus „Izraelis“
(14) ir „Aaronas“, ir dvylikos Izraelio genčių vardus pagal jų gimimo tvarką. Ant trijų genčių „stovyklų“ vadų vėliavų
(15) jie užrašys: „[Dievo] Dvasia“, ir trijų genčių vardus. A]nt kiekvienos genties vėliavos jie užrašys: „Dievo vėliava“, ir [gen]ties vado vardą
(16) jos giminių. [… ir] dešimties tūkstančių vado vardą, ir vadų vardu[s …]
(17) […] jo šimtų. Ant vėliavos […]
(18) […]
(19) […]
(20) […]
4 SKYRIUS (Col. 4)
(1) Ant Merario vėliavos jie užrašys: „Dievo Auka“, ir Merario vado vardą, ir jo tūkstančių vadų vardus. Ant tūkstančio vėliavos jie užrašys: „Dievo Pyktis paleistas prieš
(2) Belialą ir visus jo pajėgų vyrus be likučio“, ir tūkstančio vado vardą, ir jo šimtų vadų vardus. Ir ant šimto vėliavos jie užrašys: „Dievo
(3) šimtas, karo galia prieš nuodėmingą kūną“, ir šimto vado vardą, ir jo dešimčių vadų vardus. Ir ant penkiasdešimties vėliavos jie užrašys: „Baigtas
(4) nedorėlių stovėjimas [per] Dievo galybę“, ir penkiasdešimties vado vardą, ir jo dešimčių vadų vardus. Ir ant dešimties vėliavos jie užrašys: „Džiaugsmo giesmės
(5) Dievui dešimtastyge arfa“, ir dešimties vado vardą, ir devynių vyrų jo vadovybėje vardus.
(6) Kai jie eis į mūšį, jie užrašys ant savo vėliavų: „Dievo tiesa“, „Dievo teisumas“, „Dievo šlovė“, „Dievo teisingumas“, ir po šių – sąrašą jų vardų pilnai.
(7) Kai jie prisiartins mūšiui, jie užrašys ant savo vėliavų: „Dievo dešinė“, „Dievo paskirtas laikas“, „Dievo sąmyšis“, „Dievo užmuštieji“; po šių – jų vardus pilnai.
(8) Kai jie grįš iš mūšio, jie užrašys ant savo vėliavų: „Dievo išaukštinimas“, „Dievo didybė“, „Dievo gyrius“, „Dievo šlovė“, su jų vardais pilnai.
(9) Susirinkimo vėliavų Nuostatai: Kai jie išsiruoš į mūšį, jie užrašys ant pirmosios vėliavos: „Dievo susirinkimas“, ant antrosios vėliavos: „Dievo stovyklos“, ant trečiosios:
(10) „Dievo gentys“, ant ketvirtosios: „Dievo giminės“, ant penktosios: „Dievo divizijos“, ant šeštosios: „Dievo susirinkimas“, ant septintosios: „Pašauktieji
(11) Dievo“, ir ant aštuntosios: „Dievo kariuomenė“. Jie užrašys savo vardus pilnai su visa jų tvarka. Kai jie prisiartins mūšiui, jie užrašys ant savo vėliavų:
(12) „Dievo mūšis“, „Dievo atlygis“, „Dievo reikalas“, „Dievo kerštas“, „Dievo galia“, „Dievo atpildas“, „Dievo galybė“, „Visų tuščiagarbių tautų sunaikinimas per Dievą“. Ir
(13) savo vardus pilnai jie užrašys ant jų. Kai jie grįš iš mūšio, jie užrašys ant savo vėliavų: „Dievo išgelbėjimas“, „Dievo pergalė“, „Dievo pagalba“, „Dievo parama“,
(14) „Dievo džiaugsmas“, „Dievo padėkos“, „Dievo gyrius“ ir „Dievo ramybė“.
(15) [Vėliavų Ilgis]. Viso susirinkimo vėliava bus keturiolikos olekčių ilgio; tr[ijų genčių] vėliava tr[y]likos olekčių [ilgio;]
(16) [genties vėliava,] dvylikos olekčių; dešimties tūkstančių vėliava, vienuo[likos olekčių; tūkstančio vėliava, dešimties olekčių; ši]mto vėliava, [de]vynių olekčių;
(17) [penkiasdešimties vėliava, aš]tuonių olekčių; dešimties vėliava, sept[ynių olekčių…].
(18) […]
(19) […]
(20) […]
Skydų aprašymas.
5 SKYRIUS (Col. 5)
(1) ir ant visos tautos Vado sk[yd]o jie užrašys jo vardą, vardus „Izraelis“, „Levis“ ir „Aaronas“, ir dvylikos Izraelio genčių vardus pagal jų gimimo tvarką,
(2) ir dvylikos jų genčių vadų vardus.
Divizijų ginkluotės ir išsidėstymo aprašymas.
(3) Nuostatai divizijų išrikiavimui karui, kai jų kariuomenė yra pilna, kad sudarytų priekinę kovos liniją: kovos linija bus sudaryta iš tūkstančio vyrų. Bus septynios priekinės eilės
(4) kiekvienoje kovos linijoje, išrikiuotos tvarkingai; kiekvieno vyro vieta už jo draugo. Visi jie neš bronzinius skydus, nupoliruotus kaip
(5) veido veidrodis. Skydas bus apkraštuotas pinto darbo apvadu ir kilpų raštu, įgudusio meistro darbas; auksas, sidabras ir bronza sujungti kartu
(6) ir brangakmeniai; daugiaspalvis audinys. Tai įgudusio meistro darbas, meniškai atliktas. Skydo ilgis bus dvi su puse olekties, o jo plotis pusantros olekties. Savo rankose jie laikys ietį
(7) ir kalaviją. Ieties ilgis bus septynios olektys, iš kurių mova ir ašmenys sudaro pusę olekties. Ant movos bus trys juostos, išgraviruotos kaip pinto darbo
(8) apvadas; iš aukso, sidabro ir vario, sujungtų kartu kaip meniškai sukurtas darbas. Ir rašto kilpose, abiejose juostos pusėse
(9) aplinkui, bus brangakmeniai, daugiaspalvis audinys, įgudusio meistro darbas, meniškai atliktas, ir javų varpa. Mova bus išraižyta grioveliais tarp juostų kaip
(10) kolona, meniškai atlikta. Ašmenys bus iš spindinčios baltos geležies, įgudusio meistro darbas, meniškai atliktas, ir gryno aukso javų varpa inkrustuota ašmenyse; smailėjanti link
(11) galo. Kalavijai bus iš grynos geležies, išvalytos krosnyje ir nupoliruotos kaip veido veidrodis, įgudusio meistro darbas, meniškai atliktas, su javų varpų figūromis
(12) iš gryno aukso, iškaltomis abiejose pusėse. Kraštai eis tiesiai iki smaigalio, du iš kiekvienos pusės. Kalavijo ilgis bus pusantros
(13) olekties ir jo plotis keturi pirštai. Makštis bus keturių nykščių pločio ir keturių plaštakų iki makšties. Makštis bus pririšta iš abiejų
(14) pusių penkių plaštakų diržais. Kalavijo rankena bus iš rinktinio rago, įgudusio meistro darbas, įvairiaspalvis raštas su auksu, sidabru ir brangakmeniais.
(16) Ir kai [… užims] vietą, jie išrikiuos septynias kovos linijas, vieną už kitos
(17) […] ir bus tarpas [tarp … t]risdešimt olekčių, kur pėstini[nkai] stovės
(18) […] priekyje […]
(19) […]
(20) [… jie svies]
6 SKYRIUS (Col. 6)
(1) septynis kartus, ir grįš į savo vietą. Po jų trys pėstininkų divizijos žengs pirmyn ir atsistos tarp kovos linijų. Pirmoji divizija svies į
(2) priešo kovos liniją septynias kovos akstis. Ant pirmosios aksties ašmenų jie užrašys: „Ieties žaibas Dievo stiprybei“. Ant antrojo ginklo jie užrašys:
(3) „Kraujo sviediniai paguldyti užmuštuosius Dievo rūstybe“. Ant trečiosios aksties jie užrašys: „Kalavijo ašmenys ryja nedorybės užmuštuosius pagal Dievo teismą“.
(4) Kiekvieną iš šių jie mes septynis kartus ir tada grįš į savo vietą. Po šių dvi pėstininkų divizijos žengs pirmyn ir atsistos tarp dviejų kovos linijų,
(5) pirmoji divizija ginkluota ietimi ir skydu, o antroji divizija skydu ir kalaviju; kad paguldytų užmuštuosius pagal Dievo teismą, kad pajungtų priešo kovos liniją
(6) Dievo galia, ir kad atlygintų atpildą už jų blogį visoms tuščiagarbėms tautoms. Taip Karalystė priklausys Izraelio Dievui, ir per Savo tautos šventuosius Jis veiks galingai.
Raitijos išsidėstymo aprašymas.
(8) Septynios raitelių eilės taip pat užims pozicijas kovos linijos dešinėje ir kairėje. Jų gretos bus išdėstytos abiejose pusėse, septyni šimtai
(9) raitelių vienoje pusėje ir septyni šimtai kitoje. Du šimtai raitelių išeis su tūkstančiu pėstininkų kovos linijos vyrų, ir taip
(10) jie užims pozicijas visose stovyklos pusėse. Iš viso bus keturi tūkstančiai šeši šimtai vyrų ir tūkstantis keturi šimtai raitelių visai kariuomenei, išrikiuotai kovos linijai;
(11) penkiasdešimt kiekvienai kovos linijai. Raitelių su visos kariuomenės vyrų kavalerija bus šeši tūkstančiai; penki šimtai genčiai. Visa kavalerija, kuri išeina
(12) į mūšį su pėstininkais, jos ant eržilų; greitų, paklusnių, nenuilstančių, subrendusių, apmokytų mūšiui,
(13) ir pratusių girdėti triukšmą ir matyti visokių vaizdų. Tie, kurie joja jais, bus vyrai, gabūs mūšyje, apmokyti jojimo,
(14) jų amžius nuo trisdešimties iki keturiasdešimt penkerių metų. Kariuomenės raiteliai bus nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus, ir jie
(15) […], šalmus ir antblauzdžius, laikydami rankose apvalius skydus ir ietį aštuoni[ų olekčių ilgio, …]
(16) […] ir lanką, ir strėles, ir kovos akstis, visus juos paruoštus […]
(17) […] ir pralieti jų kaltų užmuštųjų kraują. Šie yra […]
(18) […]
(19) […]
(20) […]
Karių šaukimas ir amžius.
7 SKYRIUS (Col. 7)
(1) ir kariuomenės vyrai bus nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus. Stovyklų prižiūrėtojai bus nuo penkiasdešimties iki šešiasdešimties metų amžiaus. Karininkai
(2) taip pat bus nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus. Visi tie, kurie nurengia užmuštuosius, renka grobį, valo žemę, saugo ginklus,
(3) ir tas, kuris ruošia atsargas, visi šie bus nuo dvidešimt penkerių iki trisdešimties metų amžiaus. Joks jaunuolis ar moteris neįeis į jų stovyklavietes nuo to laiko, kai jie palieka
(4) Jeruzalę eiti į mūšį, iki jų sugrįžimo. Niekas luošas, aklas ar raišas, nei vyras, turintis nuolatinę dėmę ant savo odos, ar vyras, paveiktas ritualinio netyrumo
(5) savo kūne; nė vienas iš šių neis su jais į mūšį. Visi jie bus savanoriai mūšiui, tyri dvasia ir kūnu, ir pasiruošę keršto dienai. Bet kuris
(6) vyras, kuris nėra rituališkai švarus dėl savo lytinių organų mūšio dieną, neis žemyn su jais į mūšį, nes šventi angelai yra su jų kariuomene. Bus atstumas
(7) tarp visų jų stovyklų ir išvietės apie du tūkstančiai olekčių, ir jokia gėdinga nuogybė nebus matoma visų jų stovyklų apylinkėse.
Kunigų ir levitų tarnystė.
(9) Kai kovos linijos bus išrikiuotos prieš priešą, kovos linija prieš kovos liniją, išeis iš vidurinės angos į tarpą tarp kovos linijų septyni
(10) kunigai iš Aarono sūnų, apsirengę baltais lino drabužiais: lino tunika ir lino kelnėmis, ir susijuosę lino juosta iš susukto plono lino, violetinio,
(11) purpurinio ir tamsiai raudono, ir įvairiaspalviu raštu, įgudusio meistro darbu, ir su papuoštomis kepurėmis ant galvų; tai drabužiai mūšiui, ir jie neneš jų į šventyklą.
(12) Vienas kunigas eis prieš visus kovos linijos vyrus, kad padrąsintų juos mūšiui. Likusių šešių rankose bus
(13) surinkimo trimitai, atminimo trimitai, pavojaus trimitai, persekiojimo trimitai ir sugrįžimo trimitai. Kai kunigai išeis
(14) į tarpą tarp kovos linijų, septyni levitai išeis su jais. Jų rankose bus septyni avino ragų trimitai. Trys karininkai iš levitų tarpo eis prieš
(15) kunigus ir levitus. Kunigai pūs du surin[kimo … mū]šio trimitus virš penkiasdešimties skydų,
(16) ir penkiasdešimt pėstininkų išeis pro vienus vartus ir […] levitai, karininkai. Su
(17) kiekviena kovos linija jie išeis pagal visą [šią] t[varką…. pės]tininkai pro vartus
(18) [ir jie užims pozi]ciją tarp dviejų kovos linijų, ir […] mū[šį]
(19) […]
(20) […]
8 SKYRIUS (Col. 8)
(1) trimitai pūs nuolatos, kad vadovautų laidyklėms, kol jie baigs sviesti septynis
(2) kartus. Po to kunigai pūs sugrįžimo trimitus, ir jie eis palei pirmosios kovos linijos šoną,
(3) kad užimtų savo poziciją. Kunigai pūs surinkimo trimitus, ir
(4) trys pėstininkų divizijos išeis pro vartus ir atsistos tarp kovos linijų, ir šalia jų raiteliai,
(5) dešinėje ir kairėje. Kunigai pūs savo trimitais lygų toną, signalus kovos tvarkai.
(6) Ir kolonos bus išskleistos į savo rikiuotes, kiekvienas į savo poziciją. Kai jie užims pozicijas trimis rikiuotėmis,
(7) kunigai pūs jiems antrą signalą, žemą legato toną, signalus žengti pirmyn, kol jie prisiartins prie
(8) priešo kovos linijos ir paims savo ginklus. Tada kunigai pūs šešiais
(9) žuvusiųjų trimitais aštrų staccato toną, kad vadovautų mūšiui, ir levitai bei visi žmonės su avino ragais pūs
(10) didelį kovos pavojų kartu, kad ištirpdytų priešo širdį. Su pavojaus garsu,
(11) kovos akstys išskries, kad paguldytų užmuštuosius. Tada avino ragų garsas nutils, bet tri[m]itais
(12) kunigai toliau pūs aštrų staccato toną, kad vadovautų mūšio signalams, kol jie svies į kovos liniją
(13) priešo septynis kartus. Po to kunigai pūs jiems atsitraukimo trimitus,
(14) žemą toną, lygų ir legato. Pagal šį nuostatą [ku]nigai pūs trims divizijoms. Kai
(15) pirmoji divizija mes, [kunigai ir levitai, ir visi žmonės su avino] ragais pūs didelį pavojų
(16) kad vadovautų mū[šiui, kol jie svies septynis kartus. Po to] kunigai [pūs] jiems
(17) atsitraukimo trimi[tais … ir jie užims savo vie]tą savo pozicijose kovos linijoje,
(18) […] ir užims poziciją
(19) [… žuv]usieji,
(20) [ir visi žmonės su avino ragais pūs labai garsų kovos pavojų, ir garsui išeinant]
9 SKYRIUS (Col. 9)
(1) jų rankos pradės guldyti užmuštuosius, ir visi žmonės nutildys pavojaus garsą, bet kunigai toliau pūs trimitais
(2) žuvusiųjų, kad vadovautų kovai, kol priešas bus nugalėtas ir pasuks atsitraukimui. Kunigai pūs pavojų, kad vadovautų mūšiui,
(3) ir kai jie bus nugalėti prieš juos, kunigai pūs surinkimo trimitus, ir visi pėstininkai išeis pas juos iš vidurio
(4) priekinių kovos linijų ir atsistos, šešios divizijos be tos divizijos, kuri įsitraukusi į mūšį: iš viso septynios kovos linijos, dvidešimt aštuoni tūkstančiai
(5) karių ir šeši tūkstančiai raitelių. Visi šie persekios, kad sunaikintų priešą Dievo mūšyje; visiškas sunaikinimas.
(6) Kunigai pūs jiems persekiojimo trimitus, ir jie pasidalins persekiojimui sunaikinimui prieš visą priešą. Kavalerija
(7) stums priešą atgal mūšio sparnuose, kol jie bus sunaikinti. Kai žuvusieji kris, kunigai toliau pūs iš tolo ir neįeis
(8) į žuvusiųjų vidurį, kad nebūtų suteršti jų netyro kraujo, nes jie yra šventi. Jie neleis savo kunigiško patepimo aliejui būti išniekintam krauju
(9) tuščiagarbių tautų.
Kovos divizijų manevrų aprašymas.
(10) Nuostatai kovos divizijų tvarkos keitimui, kad išdėstytų jų poziciją prieš […] replių manevrą ir bokštus,
(11) lanką ir bokštus, ir kai ji lėtai traukia pirmyn, tada kolonos ir sparnai išeina iš [d]viejų kovos linijos pusių, [kad]
(12) priešas netektų drąsos. Bokštų karių skydai bus trijų olekčių ilgio, ir jų ietys aštuonių olekčių il[gi]o. Bokštai
(13) išeis iš kovos linijos su šimtu skydų šone. N[es] jie apsups bokštą iš trijų priekinių pusių,
(14) iš viso trys šimtai skydų. Bokšte bus treji vartai, vieni [dešinėje ir] vieni kairėje. Ant visų bokšto karių skydų
(15) jie užrašys: ant pirmojo „My[ko]las“, [ant antrojo „Gabrielius“, ant trečiojo] „Sarielis“, ir ant ketvirtojo „Rafaelis“.
(16) „Mykolas“ ir „Gabrielius“ [dešinėje, ir „Sarielis“ ir] „Rafaelis“ kairėje.
(17) Ir […] keturiems [… Jie] surengs pasalą [kovos linijai] […]
(18) ir [… jie pul]s ant ž[uvusiųjų …]
(19) […]
(20) […]
Vyriausiojo kunigo kreipimasis.
10 SKYRIUS (Col. 10)
(1) mūsų stovyklų, ir saugoti save nuo bet kokios gėdingos nuogybės, ir jis (Mozė) sakė mums, kad Tu esi mūsų tarpe, didis ir baisus Dievas, plėšiantis visus
(2) mūsų priešus prie[š m]us. Jis mokė mus nuo senovės per mūsų kartas, sakydamas, kai artinatės prie mūšio, kunigas atsistos ir kalbės tautai,
(3) sakydamas: „Klausyk, Izraeli, jūs artinatės šiandien prie mūšio prieš savo priešus. Nebijokite ir nebūkite silpni dvasia.
(4) Nedreb[ėkite, ne]i būkite išsigandę dėl jų, nes jūsų Dievas eina su jumis, kovoti už jus prieš jūsų priešus ir išgelbėti
(5) jus“ (Įst 20, 2-4). Mūsų [karininkai kalbės visiems tiems, kurie paruošti mūšiui, tiems, kurie norios širdies, kad sustiprintų juos Dievo galybe, kad grąžintų visus,
(6) kurie prarado drąsą, ir kad sustiprintų visus narsius karius kartu. Jie papasakos tai, ką Tu k]albėjai per Mozę, sakydamas: „Ir kai bus karas
(7) jūsų žemėje prieš priešininką, kuris puola jus, tada jū[s] pūsite pavojų trimitais, kad būtumėte prisiminti prieš savo Dievą
(8) ir būtumėte išgelbėti nuo savo priešų“ (Sk 10, 9).
Vyriausiojo kunigo malda.
Kas yra kaip Tu, Izraelio Dieve, da[ngu]je ir žemėje, kad galėtų veikti pagal Tavo didžius darbus
(9) ir Tavo didžią stiprybę. Kas yra kaip Tavo tauta Izraelis, kurią Tu išsirinkai Sau iš visų žemių tautų;
(10) sandoros šventųjų tauta, išmokyta įstatų, apšviesta suprat[imu…] tie, kurie girdi šlovingą balsą ir mato
(11) šventus angelus, kurių ausys atviros; girdintys gilius dalykus. [O Dieve, Tu sukūrei] dangaus platybę, šviesulių kariauną,
(12) dvasių užduotį ir šventųjų valdymą, [Tavo] šl[ovės…] debesis. Tas, kuris sukūrė žemę ir jos padalijimų ribas
(13) į dykumą ir lygumą, ir visus jos palikuonis, su vai[siais…], jūrų ratą, upių šaltinius ir gelmių plyšį,
(14) laukinius žvėris ir sparnuotus padarus, žmogaus pavidalą ir jo [sėklo]s kart[as], kalbų sumaišymą ir tautų atskyrimą, giminių buveinę
(15) ir žemių paveldą, [… ir] šventas šventes, metų eigą ir
(16) amžinybės laikus. […] šiuos mes žinome iš Tavo supratimo, kurį […]
(17) […] Tavo [ausis] mūsų šauksmui, nes […]
(18) […] jo namai […]
(19) […]
(20) […]
11 SKYRIUS (Col. 11)
(1) Tikrai mūšis yra Tavo, ir Tavo rankos stiprybe jų lavonai buvo sudraskyti į gabalus, be nieko, kas juos palaidotų. Iš tiesų, Galijotą Gatiečių, galingą narsos vyrą,
(2) Tu atidavei į Dovydo, Savo tarno, ranką, nes jis pasitikėjo Tavo didžiu vardu, o ne kalaviju ir ietimi. Nes mūšis yra Tavo.
(3) Jis pajungė filistinus daug kartų Tavo šventu vardu. Taip pat per mūsų karalių ranką Tu išgelbėjai mus daug kartų
(4) dėl Savo gailestingumo; ne pagal mūsų darbus, nes mes elgėmės nedorai, nei už mūsų maištingumo veiksmus. Mūšis yra Tavo, stiprybė yra iš Tavęs,
(5) ji nėra mūsų pačių. Nei mūsų galia, nei mūsų rankos stiprybė neatliko narsių darbų, bet greičiau Tavo galia ir Tavo didžios narsos stiprybė. Kai[p Tu sakei
(6) mums praeityje, sakydamas: „Išeis žvaigždė iš Jokūbo, skeptras pakils iš Izraelio, ir sutriuškins Moabo kaktą ir nugriaus visus Šeto sūnus,
(7) ir jis nusileis iš Jokūbo ir sunaikins likutį iš miesto, ir priešas bus nuosavybė, ir Izraelis elgsis narsiai“ (Sk 24, 17-19). Per Savo pateptųjų ranką,
(8) paskirtų dalykų regėtojų, Tu papasakojai mums apie Tavo rankų karų lai[kus], kad Tu galėtum pašlovinti Save {kovoti} tarp mūsų priešų, kad paguldytum Belialo ordaas, septynias
(9) tuščiagarbes tautas, engiamųjų ranka, kuriuos Tu atpirkai [gali]a ir atpildu; nuostabia stiprybe. Širdis, kuri tirpsta, bus kaip vilties durys. Tu padarysi jiems, kaip padarei faraonui
(10) ir jo vežimų karininkams Raudonojoje Jūroje. Tu uždegsi nuolankius dvasia kaip ugninį fakelą pėde, ryjantį nedorėlius. Tu neatsigręši atgal, kol
(11) sunaikinimas kaltųjų nebus įvykdytas. Praeityje Tu išpranašavai [pas]kirtą laiką Tavo rankos galingam darbui prieš Kitimus, sakydamas: Ir Asirija kris nuo kalavijo ne žmogaus, ir kalavijas,
(12) ne žmonių, praris jį (Iz 31, 8).
(13) Nes į engiamųjų ranką Tu atiduosi visų žemių [prie]šus; į rankas tų, kurie guli dulkėse, kad paguldytum visus galingus tautų vyrus, kad grąžintum atpildą
(14) nedorėliams ant […] galvos, kad paskelbtum teisingą Tavo tiesos teismą visiems žmogaus sūnums, ir kad padarytum Sau amžiną vardą tarp tautos.
(15) […] karus, ir kad parodytum Save didį ir šventą prieš tautų likutį, kad [jie] žinotų, [kad]
(16) [Tu esi Dievas… kai Tu] vykdai teismus Gogui ir visai jo kuopai, kuri yra su[si]rinkusi [aplin]k [mus…]
(17) […], nes Tu kovosi prieš juos iš dang[aus…]
(18) […] ant jų sumišimui […]
(19) […]
(20) […]
12 SKYRIUS (Col. 12)
(1) Nes Tu turi daugybę šventųjų danguje ir angelų kariaunas Savo išaukštintoje buveinėje, kad šlo[vintų] Tavo [vardą]. Šventos tautos išrinktuosius
(2) Tu įkūrei Sau [bendruomenėje. Skai]čius (arba Kn]yga) visos jų kariaunos vardų yra su Tavimi Tavo šventoje buveinėje, ir [šventųjų skaičiu]s yra Tavo šlovės buveinėje.
(3) Palaiminimo gailestingumas […] ir Tavo taikos sandora Tu išgraviravai jiems gyvenimo stiklu, kad viešpatautum v[irš jų]: visiems laikams,
(4) paskirdamas kariau[nas Tavo iš]rinktųjų tūkstančiais ir dešimtimis tūkstančių kartu su Tavo šventaisiais [ir] Tavo angelais, ir nukreipdamas juos
(5) mūšyje [kad pasmerktų] žemiškuosius priešininkus teisme su Tavo nuosprendžiais. Su dangaus išrinktaisiais [jie] nuga[lės].
(7) Ir Tu, O Dieve, esi bais[us] Tavo valdžios šlovėje, ir Tavo šventųjų kuopa yra mūsų tarpe amžin[ai] paramai. Mes [nukreipsime savo panieką į karalius, pajuoką
(8) ir paniekinimą į galingus vyrus. Nes Viešpats yra šventas, ir Šlovės Karalius yra su mumis kartu su šventaisiais. Galin[gi vyrai ir] angelų kariauna yra su mūsų paskirtomis pajėgomis.
(9) Ka[ro] Didvyris yra su mūsų kuopa, ir Jo dvasių kariauna yra su mūsų žingsniais. Mūsų raiteliai yra [kaip] debesys ir kaip migla, dengianti žemę,
(10) ir kaip nuolatinė liūtis, liejanti teismą ant visų jos palikuonių. Pakilk, o Didvyri, paimk Savo belaisvius, o Šlovingasis, paimk
(11) Savo grobį, o Tu, kuris elgiesi narsiai. Uždėk Savo ranką ant Savo priešų sprando, ir Savo koją ant užmuštųjų nugarų. Sutriuškins tautas, Savo priešininkus, ir tegul Tavo kalavijas
(12) praryja kaltą kūną. Pripildyk Savo žemę šlove, ir Savo paveldą palaiminimu. Gausybė gyvulių Tavo laukuose; sidabras ir auksas, ir brangūs
(13) akmenys Tavo rūmuose. O Zionai, džiaukis labai, ir šviesk džiugiomis giesmėmis, O Jeruzale. Džiaukitės, visi Judo miestai, atverkite
(14) savo vartu[s] amžinai, kad tautų turtai būtų atnešti tau, ir jų karaliai tarnautų tau. Visi tie, kurie engė tave, nusilenks tau, ir dulkes
(15) [nuo tavo kojų jie laižys. O dukter]ys mano tautos, šaukite džiaugsmo balsu, pasipuoškite šlovės papuošalais. Valdykite karalys[tę …],
(16) [… ir I]zraelis viešpataus amžinai.
(17) […] juos galingi karo vyrai, O Jeruzale […]
(18) išaukštin]tas virš dangaus, O Viešpatie, [ir tegul Tavo šlovė būna virš visos žemės…]
(19) […]
Karo palaiminimai, recituojami visų vadų po pergalės.
(20) [… Ir tada Vyriausiasis Kunigas atsistos]
13 SKYRIUS (Col. 13)
(1) [ir jo broliai ku]nigai, levitai, ir visi Kariuomenės vyresnieji su juo. Jie laimins iš savo pozicijos Izraelio Dievą ir visus Jo tiesos darbus, ir jie keiks
(2) [Beli]alą ten ir visas jo pajėgų dvasias. Ir jie sakys atliepiant: „Palaimintas yra Izraelio Dievas už visą Jo šventą tikslą ir Jo tiesos darbus. Ir palaiminti yra
(3) tie, kurie tarnauja Jam teisiai, kurie pažįsta Jį per tikėjimą.
(4) Ir prakeiktas yra Belialas už savo klastingą tikslą, ir prakeiktas už savo peiktiną valdymą. Ir prakeiktos yra visos jo burtų dvasios už jų nedorą tikslą.
(5) Prakeiktos jos yra už visą jų purviną nešvarią tarnystę. Nes jos yra tamsos burtas, bet Dievo burtas yra šviesa
(6) [amžin]a.
(7) T[u] esi mūsų tėvų Dievas. Mes laiminame Tavo vardą amžinai, nes mes esame [amži]na tauta. Tu sudarei sandorą su mūsų tėvais, ir įtvirtinsi ją jų sėklai
(8) per amžinybės amžius. Visuose Tavo šlovės liudijimuose buvo atminimas Tavo [malonės] mūsų tarpe kaip pagalba likučiui ir išlikusiems dėl Tavo sandoros
(9) ir kad pa[sakotų] Tavo tiesos darbus ir Tavo nuostabios stiprybės teismus. Ir Tu, [O Dieve], sukūrei mus Sau kaip amžiną tautą, ir į šviesos burtą Tu metei mus
(10) pagal Savo tiesą. Tu paskyrei Šviesos Kunigaikštį nuo senovės padėti mums, nes [Jo] b[urte yra visi teisu]mo [sūnūs] ir visos tiesos dvasios yra jo valdžioje. Tu pats
(11) padarei Belialą duobei, piktavališkumo angelą, jo [valdži]a yra tamso[je] ir jo patarimas yra pasmerkti ir nuteisti. Visos dvasios
(12) jo burto – sunaikinimo angelai – vaikšto pagal tamsos valdymą, nes tai yra jų vienintelis [troš]kimas. Bet mes, Tavo tiesos burte, džiaugiamės
(13) Tavo galinga ranka. Mes džiaugiamės Tavo išgelbėjimu, ir gėrimės [Tavo] pagal[ba ir] Tavo [r]amybe. Kas yra kaip Tu stiprybėje, O Izraelio Dieve, ir visgi
(14) Tavo galinga ranka yra su engiamaisiais. Koks angelas ar kunigaikštis yra kaip Tu [Tavo] veiks[minga] parama, [ne]s nuo senovės Tu paskyrei Sau di[delio mūšio] dieną […]
(15) […] kad [pare]mtum tiesą ir sunaikintum neteisybę, kad pažemintum tamsą ir suteiktum galią šviesai, ir kad […]
(16) […] amžinam stovėjimui, ir kad sunaikintum visus Tamsos sūnus ir atneštum džiaugsmą vi[si]ems [Šviesos sūnums…]
(17) […]
(18) [… ne]s Tu Pats paskyrei mus pas[kirtam laikui…]
(19) […]
(20) […]
14 SKYRIUS (Col. 14)
(1) kaip Jo įniršio ugnis prieš Egipto stabus.
Karo palaiminimai, recituojami visų vadų ryte prieš mūšį.
(2) Po to, kai jie pasitrauks nuo žuvusiųjų įeiti į stovyklą, visi jie giedos sugrįžimo himną. Ryte jie išsiplaus savo drabužius, nusivalys
(3) nuodėmingų kūnų kraują, ir grįš į vietą, kur jie stovėjo, kur jie suformavo kovos liniją prieš krentant priešo žuvusiesiems. Ten jie visi laimins
(4) Izraelio Dievą ir džiugiai aukštins Jo vardą kartu. Jie sakys atliepiant: „Palaimintas yra Izraelio Dievas, kuris saugo malonę Savo sandorai ir paskirtiems
(5) išgelbėjimo laikams tautai, kurią Jis atperka. Jis pašaukė tuos, kurie suklumpa, nuostabiems [pasiekimams]s, ir Jis surinko tautų susirinkimą sunaikinimui be likučio, kad pakeltų teisme
(6) tą, kurio širdis ištirpo, kad atvertų burną nebyliui giedoti [Dievo] galingus darbus, ir kad išmokytų silpnas [rankas] karo. Jis duoda tiems, kurių keliai dreba, jėgų stovėti,
(7) ir sustiprina tuos, kurie buvo ištikti nuo klubų iki peties. Tarp vargšų dvasia […] kieta širdis, ir per tuos, kurių kelias tobulas, visos nedoros tautos ateis į pabaigą;
(9) nebus vietos visiems jų galingiems vyrams. Bet mes esame [Tavo tautos] liku[tis. Palaimintas yra] Tavo vardas, O malonės Dieve, Tas, kuris laikei sandorą mūsų protėviams. Per
(9) visas mūsų kartas Tu padarei Savo gailestingumą nuostabų [tautos] liku[čiui] Belialo viešpatavimo metu. Su visomis jo neapykantos paslaptimis jie nesuklaidino mūsų
(10) nuo Tavo sandoros. Jo sunaikinimo dvasias Tu nuvarei [šalin nuo mūsų. Ir kai vyra]i jo valdžios [pasmerkė save], Tu išsaugojai gyvybes Savo atpirktųjų. Tu pakėlei
(11) puolusius Savo stiprybe, bet tuos, kurie yra dideli ūgiu, Tu nukirsi že[myn, kad pažemintum juos. Ir] nėra gelbėtojo visiems jų galingiems vyrams, ir nėra prieglobsčio vietos jų greitiesiems. Jų gerbiamiems vyrams
(12) Tu grąžinsi gėdą, ir visas [jų] tuščias egzistavimas [bus kaip nie]kas. Bet mes, Tavo šventa tauta, šlovinsime Tavo vardą už Tavo tiesos darbus.
(13) Dėl Tavo galingų darbų mes aukštinsime [Tavo spindesį] epochose ir paskirtuose amžinybės laikuose, dienos pradžioje, naktį
(14) ir auštant, ir temstant. Nes Tavo [šlovin]gas t[ikslas] yra didis ir Tavo nuostabios paslaptys yra [Tavo] aukštame danguje, kad [pakel]tum tuos Sau iš dulkių
(15) ir kad pažemintum tuos iš dievų.
(16) Pakilk, pakilk, O dievų Dieve, ir pakelk Save galioje, [O Karalių Karaliau…]
(17) tegul visi Tamsos sūnūs [išsisklaido iš Tavo akivaizdos.] Tegul Tavo didybės šviesa švie[čia amžinai dievams ir žmonėms, kaip ugnis deganti tamsiose pasmerktųjų vietose]
(18) Tegul ji degina [Š]eolo [pasmerktuosius], kaip [amžinas] deginimas [tarp nusižengėlių… visais paskirtais amžinybės laikais.]
(19) [Jie pakartos visus padėkos himnus mūšiui ten ir tada grįš į savo stovyklas]
(20) […]
15 SKYRIUS (Col. 15)
(1) Nes tai yra sielvarto laikas Izrae[liui, nustatytas l]aikas mūšiui prieš visas tautas. Dievo tikslas yra amžinas atpirkimas,
(2) bet sunaikinimas visoms nedorybės tautoms. Visi tie, pari[uošti] mūšiui, iškeliaus ir įsikurs stovyklą priešais Kitimų karalių ir visas
(3) Belialo pajėgas, kurios yra surinktos su juo [keršto] dienai Dievo kalaviju.
Galutinis mūšis: pirmasis susirėmimas.
(4) Tada Vyriausiasis Kunigas atsistos, ir su juo jo broliai k[unigai], levitai ir visi kariuomenės vyrai. Jis skaitys garsiai
(5) maldą paskirtam mūšio laikui, kaip parašyta kny]goje Serekh Itto (Jo Laiko Nuostatai), įskaitant visus jų padėkos žodžius. Tada jis suformuos ten
(6) visas kovos linijas, kaip parašy[ta Karo Knygoje. Tada kunigas, paskirtas keršto laikui
(7) visų jo brolių, vaikščios ir drąsins [juos mūši]ui, ir jis sakys atliepiant: „Būkite stiprūs ir drąsūs kaip kariai.
(8) Nebijokite, ir nebūkite netekę drą[sos, ir tenebūna j]ūsų [širdis silpna.] Nepanikuokite, ir nebūkite sunerimę dėl jų. Ne-
(9) grįžkite atgal ir [nebėkite nuo j]ų. Nes jie yra nedora susirinkimas, visi jų darbai yra tamsoje;
(10) tai yra [jų] troškimas. [Jie įkūrė vi]są savo prieglobstį [mele], jų stiprybė yra kaip dūmai, kurie išnyksta, ir visas
(11) jų didžiulis susirinkimas [yra kaip pelai, kurie nupučiami šalin… nu]niokojimas, ir nebus rastas. Kiekvienas godumo kūrinys nuvys greitai
(12) [kaip gėl]ė pj[ūties metu… Ateikite,] sustiprinkite save Dievo mūšiui, nes ši diena yra paskirtas laikas mūšiui
(13) [D]ievui prieš visas t[autas, … teis]mas visam kūnui. Izraelio Dievas kelia Savo ranką Savo nuostabioje [stipry]bėje
(14) [prieš visas nedory[bės dvasias… g]alingieji iš dievų juosiasi mūši[ui, ir] š[v]entųjų rikiuot[ės]
(15) [ruo]šia save [keršto…] dienai
(16) I[zrae]lio Dievas […]
(17) kad pašalintų Beli[alą…]
(18) jo pragare […]
(19) […]
(20) […]
16 SKYRIUS (Col. 16)
(1) kol kiekvienas šaltinis [iš…] ateis į pabaigą. Nes] Izraelio Dievas pašaukė kalaviją prieš visas tautas, ir per Savo tautos šventuosius Jis veiks galingai.“
(3) Jie įvykdys visus šiuos Nuostatus [tą dieną] toje vietoje, kur jie stovi priešais Kitimų stovyklas. Tada kunigai pūs jiems
(4) atminimo trimitus. Ka[ro] vartai atsidarys, [ir] pėstininkai išeis ir atsistos kolonomis tarp kovos linijų. Kunigai pūs jiems
(5) signalą rikiuotei ir kolonos [išsiskleis] pagal trimitų garsą, kol kiekvienas vyras užims savo vietą. Tada kunigai pūs jiems
(6) antrą signalą: [ženklus susidūri]mui. Kai jie stovės šalia Kitimų kovos linijos, metimo nuotolyje, kiekvienas vyras pakels savo ranką su savo
(7) karo ginklu. Tada šeši [kunigai pūs žuv]usiųjų trimitais aštrų staccato toną, kad vadovautų kovai. Levitai ir visi žmonės su
(8) avino ragais pūs [kovos signa]lą, didelį triukšmą. Garsui išeinant, pėstininkai pradės guldyti Kitimų žuvusiuosius, ir visi
(9) žmonės nutrauks signalą, [bet kuniga]i toliau pūs žuvusiųjų trimitais ir mūšis nugalės prieš Kitimus.
Galutinis mūšis: antrasis susirėmimas.
(11) Kai [Belialas] paruoš save padėti Tamsos sūnums, ir žuvusieji tarp pėstininkų pradės kristi per Dievo paslaptis ir išbandyti per šias paslaptis visus tuos, paskirtus mūšiui,
(12) kunigai pūs surinkimo trimitus, kad kita kovos linija galėtų išeiti kaip kovos rezervas, ir jie užims poziciją tarp kovos linijų.
(13) Tiems, kurie dalyvauja mūšyje, jie pūs signalą sugrįžti. Tada Vyriausiasis Kunigas prisiartins ir atsistos prieš kovos liniją, ir padrąsins
(14) jų širdį [nuostabia Dievo galybe ir] sutvirtins jų rankas Jo mūšiui.
(15) Ir jis sakys atliepiant: [„Palaimintas Dievas, nes] Jis išbando Savo tautos ši[r]dį tiglyje. Ir ne […] krito jūsų žuvusieji […]. Nes jūs paklusote nuo senovės
(16) Dievo paslaptims. [Dabar, kas dėl jūsų, būkite drąsūs ir stovėkite spragoje, nebijokite, kai Dievas sustiprina…]
(17) […]
(18) […]
(19) […]
(20) […]
17 SKYRIUS (Col. 17)
(1) [ir Jis paskirs jų atpildą deginimu […] tuos, išbandytus tiglyje. Jis pagaląs karo įrankius, ir jie neatšips, kol [visos] nedorybės [tautos ateis į pabaigą].
(2) Bet, kas dėl jūsų, prisiminkite [Nadabo ir Abi]hu, Aarono sūnų, teismą, kurių teismu Dievas parodė Save šventą prieš [visą tautą. Bet Eleazarą]
(3) ir Itamarą Jis išsaugojo Sau amžinai [kunigystės] sandorai.
(4) Bet, kas dėl jūsų, būkite drąsūs ir nebijokite jų [… nes] jų pabaiga yra tuštybė ir jų troškimas yra tuštumai. Jų parama yra be sti[prybės] ir jie ne[žino, kad nuo]
(5) Izraelio [Dievo] yra viskas, kas yra ir kas bus. Jis […] visame kame, kas egzistuoja amžinybei. Šiandien yra Jo paskirtas laikas pajungti ir pažeminti
(6) nedorybės karalystės kunigaikštį. Jis atsiųs amžiną paramą Savo atpirktųjų kuopai per didingo angelo galią, Mykolo valdžią. Amžina šviesa
(7) Jis džiaugsmingai apšvies Izraelio sandorą, taiką ir palaiminimą Dievo burtui, kad išaukštintų Mykolo valdžią tarp dievų ir
(8) Izraelio viešpatavimą tarp viso kūno. Teisumas džiaugsis aukštybėse, ir visi Jo tiesos sūnūs džiaugsis amžinu pažinimu. Bet kas dėl jūsų, O Jo sandoros sūnūs,
(9) būkite drąsūs Dievo tiglyje, kol Jis pamuos Savo ranka ir užbaigs Savo ugninius išbandymus; Savo paslaptis dėl jūsų egzistavimo.“
Galutinis mūšis: trečiasis susirėmimas.
(10) Ir po šių žodžių kunigai pūs jiems signalą suformuoti kovos linijos divizijas. Kolonos bus išskleistos pagal trimitų garsą,
(11) kol kiekvienas vyras užims savo vietą. Tada kunigai pūs kitą signalą trimitais, ženklus susidūrimui. Kai
(12) pėsti[ninkai] prisiartins prie Kitim[ų] [kovos] linijos, metimo nuotolyje, kiekvienas vyras pakels savo ranką su savo ginklu. Tada kunigai pūs
(13) žuvusiųjų trimitais [ir levitai, ir vi]si žmonės su avino ragais pūs signalą mūšiui. Pėstininkai atakuos
(14) Kitimų kariuomenę, [ir kai si]gnalo [gar]sas [išeis], jie pradės guldyti jų žuvusiuosius. Tada visi žmonės nutildys signalo garsą, kol kunigai
(15) nuolatos pūs [žuvusiųjų trimitais], ir mū[ši]s nu[galė]s prieš K[itimus, ir Belia]lo [būriai] bus nugalėti prieš juos.
(16) Taip tre[čiame] burte […] kristi užmušti […]
Galutinis mūšis: ketvirtasis, penktasis ir šeštasis susirėmimai. Nieko iš šių susirėmimų nėra išlikę.
Galutinis mūšis: septintasis susirėmimas.
18 SKYRIUS (Col. 18)
(1) [ir septin]tame [burte, kai di]di Dievo ranka bus pakelta prieš Belialą ir prieš visas jo valdžios pa[jėg]as amžinoms skerdynėms
(2) […] ir šventųjų šauksmas, kai jie persekios Asiriją. Tada Jafeto sūnūs kris, niekada nebepakils, ir Kitimai bus sutriuškinti be
(3) [likučio ir išlikusiojo. Taip] Izraelio Dievas pakels Savo ranką prieš visą Belialo daugybę. Tuo metu kunigai pūs signalą
(4) [šešiais atminimo trimita]is, ir visos kovos rikiuotės bus surinktos pas juos ir pasidalins prieš visas Ki]timų sto[vyklas
(5) kad visiškai sunaikintų juos. [Ir] kai saulė skubės leistis tą dieną, Vyriausiasis Kunigas ir kunigai, ir [levitai], kurie yra
(6) su juo, ir kariuomenės [kovos linijų] vadai [ir vyrai] laimins Izraelio Dievą ten. Jie sakys atliepiant: Palaimintas Tavo vardas, O [diev]ų Dieve, nes
(7) Tu padarei nuostabių dalykų Savo tautai, ir išlaikei Savo sandorą mums nuo senovės. Daug kartų Tu atvėrei mums išgelbėjimo vartus
(8) dėl [Savo san]doros. [Ir Tu aprūpinai] mūsų sielvartą pagal Savo gerumą mums. Tu, O teisumo Dieve, veikei dėl Savo vardo.
Padėka už galutinę pergalę.
(10) […] Tu padarei st]ebuklus po stebuklų su mumis, bet nuo senovės nebuvo nieko panašaus į tai, nes Tu žinojai mūsų paskirtą laiką. Šiandien [Tavo] galia sušvito
(11) mums, [ir] Tu [parodei] mums Savo gailestingumo ranką su mumis amžiname atpirkime, kad pašalintum priešo viešpatavimą, kad jo daugiau nebūtų; Tavo stiprybės ranka.
(12) Mū[šyje Tu parodei Save stiprų prie]š mūsų priešus visiškoms skerdynėms. Dabar diena spaudžia mus [per]sekioti jų daugybę, nes Tu
(13) […] ir karių širdį Tu sulaužei, taip kad niekas negali stovėti. Tavo yra galybė, ir mūšis yra Tavo rankoje, ir nėra
(14) [Dievo kaip Tu…] Tavo […] ir Tavo valios paskirti laikai, ir atpildas […] Tavo [prieša]ms, ir Tu nukirsi nuo […] yra
(15) […]
(16) […]
(17) […]
(18) […]
(19) […]
(20) [… Ir mes nukreipsime savo panieką į karalius,]
19 SKYRIUS (Col. 19)
(1) [pajuoką ir paniekinimą į galin]gus vyrus. Nes mūsų Didingasis yra šventas. Šlovės Karalius yra su mumis ir [Jo dvasių kariau]na [yra su mūsų žingsniais. Mūsų raiteliai yra]
(2) [kaip debesys ir kaip migl]a, dengianti žemę; kaip nuolatinė liūtis, liejanti teismą ant visų jos palikuonių. Pakilk, O Didvyri,]
(3) [Paimk Savo belaisvius, O Šlovingasis, ir pai]mk Savo grobį, O Tu, Kuris elgiesi narsiai. Uždėk Savo ranką ant Savo priešų sprando, ir Savo ko[j]ą [ant]
(4) [užmuštųjų nugarų. Sutriuškins tautas, Ta]vo [priešininkus,] ir tegul Tavo kalavijas praryja kūną. Pripildyk Savo žemę šlove, ir Savo paveldą palaiminimu. G[yvulių] gau[sybė yra]
(5) [Tavo laukuose, sidabras ir auksas] Tavo rūmuose. O Zionai, džiaukis labai, ir džiaukitės, visi Ju[do] miestai. [Atverkite]
(6) [savo vartus amžinai, kad tautų turtai [būtų atnešti tau, ir jų karaliai tarnautų tau. Visi tie, kurie engė] tave, nusilenks tau,
(7) [ir jie laižys tavo kojų dulkes. O dukte]rys mano [tau]tos, pratrūkite džiaugsmo balsu. Pasipuoškite šlovės papuošalais, ir v[aldykite] karalys[tę …]
(8) […] Tavo […] ir Izraelį [amžinam viešpatavimui.
Ceremonija po galutinio mūšio.
(9) [Tada jie susirinks] stovykloje tą n[ak]tį poilsiui iki ryto. Ryte jie ateis į [vie]tą kovos linijos,
(10) [kur galin]gi Kitimų vyrai [krito], taip pat Asirijos daugybė, ir visų tautų pajėgos, kurios buvo surinktos pas juos, pamatyti, ar užmuštųjų [dau]gybė [yra mirę]
(11) [be nieko, kas juos palaidotų; tie, kurie] krito ten nuo Dievo kalavijo. Ir Vyr[iausi]asis Kunigas prisiartins ten [su] savo [pavaduo]toju, savo broliais [kunigais,]
(12) [ir levitais su] mūšio [Vadu], ir visais kovos linijų vadais ir [jų karininkais …]
(13) [… kartu. Kai jie stovės priešais ž]uvusius Kitim[us, jie šlo]vins ten [Izraelio] Dievą. [Ir jie sakys atliepiant: …]
(14) [… Dievui aukščiausiajam ir …]