„Izaijo pakylėjimas“ (Ascension of Isaiah, graik. Ἀνάβασις Ἠσαΐου, lot. Ascensio Isaiae; kartais pasitaiko ir kaip Izaijo pakilimas) – vienas įdomiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifų, jungiantis pranašo Izaijo kankinystės pasakojimą su mistine vizija apie Mesijo nužengimą ir pakilimą į dangų. Šis kūrinys išliko keliomis kalbomis, tačiau pilniausia versija išsaugota etiopiškai. Tekstas greičiausiai susiformavo II–III amžiuje, sujungus dvi … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]
Alogenas (Svetimšalis) (gr. Ἀλλογενής, angl. Allogenes, NHC XI,3) yra vienas iš brandžiausių Nag Hamadžio bibliotekos tekstų. Jame pasakojama apie „Svetimšalį“ – dvasinę būtybę arba sielą, kuri nepriklauso šiam pasauliui ir siekia pakilti į aukščiausią, nepažinųjį Dievą. Tekstas jungia gnostinę mistiką su platonine metafizika, todėl jo kalba tanki, abstrakti ir orientuota į vidinį dvasinį patyrimą. Kūrinio … [Skaityti toliau…]
„Šemo parfrazė“ (gr. Παράφρασις Σήμ, angl. Paraphrase of Shem, NHC VII,1) yra Nag Hamadžio bibliotekos VII kodekso pirmasis tekstas. Tai sudėtingas, simbolinis ir apokaliptinis pasakojimas, perteikiantis kosminę dramą tarp Šviesos, Tamsos ir Dvasios. Kūrinys pateikiamas kaip Šemo – vieno iš Nojaus sūnų – liudijimas, kuriame jis pasakoja apie savo regėjimus, mokymą ir kovą su tamsiosiomis … [Skaityti toliau…]
„Antroji Jokūbo apokalipsė“ (Second Apocalypse of James) yra vienas iš literatūriškai gyviausių Nag Hamadžio bibliotekos tekstų, priklausantis V kodeksui (NHC V,4). Skirtingai nei Pirmoji Jokūbo apokalipsė, kuri pateikiama kaip Jėzaus ir Jokūbo dialogas, ši apokalipsė yra pasakojimas iš šalies, perteiktas per veikėją vardu Mareimas. Tai suteikia tekstui unikalų, beveik istorinio liudijimo pobūdį. Traktatas pasakoja apie … [Skaityti toliau…]
„Apie pasaulio kilmę“ (On the Origin of the World) yra vienas iš labiausiai mitologinių ir vaizdingų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui. Tai platus gnostinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado chaosas, laikas, dievybės, archontai, materija ir žmogus. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu ir Archontų hipostaze, tačiau pateikia savitą, literatūriškai turtingą kūrinijos versiją, kupiną … [Skaityti toliau…]
„Trišalis traktatas“ (The Tripartite Tractate) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų. Jis priklauso Nag Hammadi Codex II (NHC II,5) ir yra vienas pagrindinių šaltinių, atskleidžiančių Valentininės gnostinės teologijos brandą. Šis traktatas parašytas II a. pabaigoje ir laikomas vienu iš svarbiausių gnostinės kosmogonijos, antropologijos ir soteriologijos veikalų. Traktatas vadinamas „trišaliu“ todėl, … [Skaityti toliau…]
Žydiškas Kristaus gyvenimas arba Jėzaus kilmės knyga (The Jewish Life of Christ: Being the Sepher Toldoth Jeshu, 1885) – tai XIX a. britų laisvamanytojų G. W. Foote ir J. M. Wheeler parengtas leidinys, kuriame pateikiamas vienas iš Sefer Toledot Jeshu– žydų aplinkoje paplitusios antikrikščioniškos legendinės tradicijos – variantų. Knyga išversta iš hebrajų, papildyta istorine įžanga, … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje IV amžiaus pradžia buvo lūžio taškas: Romos imperijoje tęsėsi Diokletiano persekiojimai, o kartu vyko intensyvi intelektinė kova. Vienas ryškiausių šio laikotarpio tekstų – Euzebijaus iš Cezarėjos (Eusebius Caesariensis) traktatas „Prieš Hieroklą“ (lot. Contra Hieroclem; gr. Κατὰ Ἱεροκλέους / Πρὸς τὰ Ἱεροκλέους), parašytas apie 305–310 m. Šio kūrinio išplėstinis mokslinis pavadinimas, vartojamas Conybeare leidime, … [Skaityti toliau…]
„Peregrino mirtis“ (gr. Peri tēs Peregrínou teleútēs) – antikos satyrinis kūrinys, parašytas apie 165–170 m. Lucianas jame pasakoja apie keliautojo filosofo Peregrino Protėjo gyvenimą ir savižudybę, įvykdytą 165 m. Olimpinių žaidynių metu. Nors tekstas pirmiausia kritikuoja filosofinį šarlatanizmą ir savireklamą, jis tapo svarbiu šaltiniu ankstyvosios krikščionybės tyrimams, nes pateikia vieną ankstyviausių pagoniškų liudijimų apie krikščionių … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]