Mirties menas (Ars Moriendi) – dar vadinamas ir Menas mirti arba Mirimo menas vardais – yra vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, padėjęs krikščionims pasiruošti paskutinei gyvenimo kelionei. Šie lotyniški traktatai atsirado XV amžiaus pradžioje kaip tiesioginis atsakas į didžiulius demografinius ir socialinius sukrėtimus, kuriuos sukėlė Europą nusiaubusi maro epidemija. Tuo metu Bažnyčia susidūrė su rimtu iššūkiu, … [Skaityti toliau…]
„Acta Martyrum“ (kankinių aktai) nėra viena konkreti knyga, parašyta vieno autoriaus. Tai bendras pavadinimas, apibūdinantis ankstyvosios krikščionybės (II–IV a.) dokumentų rinkinius, kuriuose užfiksuoti krikščionių teismai, kankinimai ir mirties bausmės vykdymas Romos imperijoje. Šie tekstai yra neįkainojamas šaltinis ne tik religijos istorijai, bet ir Romos teisės studijoms, nes dažnai jie remiasi autentiškais teismo protokolais. Tarp protokolo … [Skaityti toliau…]
„Bakchantės“ (sen. gr. Βάκχαι / Bakchai arba Bakkhai) – vienas paskutiniųjų ir stipriausių graikų tragedijos meistro Euripido kūrinių. Tragedija parašyta apie 405 m. pr. Kr., kai autorius gyveno Makedonijoje, karaliaus Archelojaus dvare. Kūrinys buvo pastatytas Atėnuose, Dioniso teatre, jau po Euripido mirties ir laimėjo pirmąją vietą dramų varžybose. Tai kūrinys, kuriame susiduria du priešingi pradai: … [Skaityti toliau…]
1928-ųjų Londonas buvo intelektualinių kontrastų katilas. Kol miestas modernėjo, leidykla Rider & Co (garsėjusi okultine literatūra) išleido C. W. Ollivier veikalą „Magijos ir raganavimo analizė“ (An Analysis of Magic and Witchcraft). Ši knyga pasirodė tuo metu, kai vakarų visuomenė bandė suderinti Viktorijos laikų okultizmą su naujai gimstančia psichologija ir mokslo progresu. Ollivier savo darbe nesiekia … [Skaityti toliau…]
Velykų Triodionas yra viena svarbiausių liturginių knygų Rytų Ortodoksų Bažnyčioje, kuri veda tikinčiuosius per Didįjį Pasninką ir paruošia juos didžiausiai krikščionių šventei – Kristaus prisikėlimui. Ši knyga apima maldas, himnus ir liturginius tekstus, skirtus laikotarpiui nuo Parengiamųjų sekmadienių iki Didžiojo Šeštadienio. Jos turinys atskleidžia gilią teologinę mintį ir kviečia į dvasinį atsinaujinimą. Triodiono pavadinimas kilo … [Skaityti toliau…]
Johnas Berrymannas (1916–1972), žymus amerikiečių poetas, buvo žinomas dėl savo intelektualios ir teologiškai gilios poezijos. Jo kūryba dažnai apima religines ir egzistencines temas, kurios rodo žmogaus santykį su Dievu, tikėjimą ir dvasingumą. Vienas iš jo žymiausių kūrinių – „Vienuolika paskyrimų Viešpačiui“ (Eleven Addresses to the Lord) – yra poezijos rinkinys, kuris išreiškia Berrymanno ieškojimą Dievo … [Skaityti toliau…]
Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]
Antoine’o Augustino Calmeto „Traité sur les apparitions des esprits et sur les vampires“ – lietuviškai žinomas kaip „Traktatas apie dvasių ir vampyrų pasirodymus“ arba išsamiau „Traktatas apie dvasių, angelų, demonų ir mirusiųjų sielų pasirodymus“ – yra vienas reikšmingiausių tekstų vakarų okultizmo ir teologijos istorijoje. Gerbiamas benediktinų vienuolis ir biblistas Antoine Augustin Calmet (Antuanas Augustinas Kalmetas) … [Skaityti toliau…]
„Škotijos reformacijos istorija“ yra svarbiausias Jono Knokso rašytinis darbas, kuriame jis detaliai aprašo Škotijos reformacijos įvykius ir procesus, vykusius XVI amžiuje. Šis kūrinys yra ne tik istorinė kronika, bet ir Knokso teologinių pažiūrų bei įsitikinimų išraiška. Rašyta kaip pirmojo asmens liudijimas, knyga tapo reikšmingu dokumentu, kuris perteikia reformacijos esmę, jos dvasinę motyvaciją ir politinius iššūkius. … [Skaityti toliau…]
„Apie lavonų kramtymą kapuose“ (lot. De masticatione mortuorum in tumulis, 1728) – tai ne fantastinis romanas, o Leipcigo universitete apginta disertacija, kurios autorius – liuteronų pastorius ir istorikas Michaelis Ranftas (vok. Michael Ranfft). Šis traktatas tapo pirmuoju rimtu akademiniu bandymu racionaliai paaiškinti tuo metu Europą apėmusią „vampyrų epidemiją“, pasitelkiant ne šventintą vandenį ar egzorcizmą, bet … [Skaityti toliau…]
1890 metais pasirodęs Rudyard’o Kiplingo apsakymas „Praėjimo gale“ (angl. The End of the Passage; taip pat galimi vertimai „Koridoriaus gale“, „Praėjimo pabaiga“, „Praėjimo galas“) yra laikomas vienu stipriausių „tropinio siaubo“ pavyzdžių literatūros istorijoje. Parašytas tuo metu, kai autorius pats dirbo žurnalistu Indijoje, šis kūrinys atspindi ne romantiškas kolonijines keliones, o brutalų, alinantį karštį ir psichologinę … [Skaityti toliau…]