Šventasis Steponas (gr. Στέφανος – Stephanos) yra laikomas pirmuoju krikščionių kankiniu, Bažnyčios istorijoje vadinamu protomankiniu. Jo gyvenimas ir mirtis aprašyti Naujojo Testamento Apaštalų darbuose, kur jis vaizduojamas kaip vienas iš septynių diakonų, pasirinktų tarnauti augančiai Jeruzalės tikinčiųjų bendruomenei. Steponas pasižymėjo ne tik pasišventimu vargšams, bet ir didžiule dvasine galia bei iškalba, kuri traukė minias ir … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinys „Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova) yra ankstyvoji autoriaus literatūrinė apraiška ir viena reikšmingiausių viduramžių meilės lyrikos knygų, padėjusi pamatus visai Vakarų Europos psichologinei autobiografijai. Parašytas maždaug tarp 1292 ir 1294 metų, šis kūrinys žymi lūžį poeto gyvenime ir kūryboje, kai asmeninis sielvartas dėl mylimosios mirties transformuojasi į dvasinį nušvitimą. Ši … [Skaityti toliau…]
Lietuvos istorija yra neatsiejama nuo jos dvasinio stuburo, kuris per tūkstantmečius transformavosi iš gilaus, archajiško ryšio su gamta į sudėtingą krikščioniškosios tapatybės audinį. Norint suprasti, kuo tikėjo tie, kurie čia gyveno dar prieš pasirodant pirmiesiems rašytiniams metraščiams, turime žvelgti į tylą, kurią paliko piliakalniai, alkakalniai ir kapinynai. Tai laikas, kai religija nebuvo institucija, o pati … [Skaityti toliau…]
Antiochijos vyskupas Teofilis, gyvenęs II amžiaus antroje pusėje, krikščionybės istorijoje užima ypatingą vietą kaip mąstytojas, pirmasis pabandęs dvasinę patirtį paversti griežta filosofine sistema. Jo pagrindinis darbas „Teofilas Autolikui“ (graikiškai Πρὸς Αὐτόλυκον, lotyniškai Ad Autolycum, angliškai To Autolycus) yra religinis pamokslas ir intelektualinė dvikova, kurioje susiremia senovės graikų mitologija ir kylanti krikščioniškoji mintis. Nematomas Dievas ir … [Skaityti toliau…]
Jei ankstyvoji krikščionybė būtų turėjusi savo „intelektualų bokso ringą“, tai Origeno veikalas „Prieš Celsą“ (Contra Celsum) būtų buvęs pagrindinis sunkiasvorių mačas. Tai vienas reikšmingiausių apologetikos kūrinių visoje krikščionybės istorijoje, kuriame susiduria du peilio aštrumo protai: pagonis filosofas Celsas ir krikščionių genijus Origenas. Apie 177–180 m. e. m. graikų filosofas Celsas parašė veikalą „Tikrasis žodis“ (Logos … [Skaityti toliau…]
Filono veikalas „Alegorinis Įstatymų aiškinimas“ (Allegoriae Legum) – kartais verčiamas ir kaip „Alegoriniai aiškinimai“ ar net „Alegorinis Pradžios knygos aiškinimas“, nes pats originalus graikiškas pavadinimas leidžia kelias lygiavertes interpretacijas – yra gilus nėrimas į žmogaus sielos psichologiją. Šiame daugiatomį sudarančiame darbe Filonas Aleksandrietis nustoja žiūrėti į dangų ir žvaigždes, nukreipdamas savo žvilgsnį į vidinį žmogaus … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus viduryje Aleksandrijos pirklys, vėliau tapęs vienuoliu, vardu Kosmas, nusprendė parašyti knygą, kuri turėjo tapti galutiniu smūgiu „pagoniškam“ mokslui. Jo veikalas „Krikščioniškoji topografija“ (Christianike Topographia, angl. Christian Topography) yra vienas keisčiausių, bet kartu ir vertingiausių ankstyvųjų viduramžių tekstų. Nors 1897‑aisiais J. W. McCrindle’o atliktas angliškas vertimas šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui ir padarė prieinamą … [Skaityti toliau…]
„Sirų kronika“, dažnai priskiriama Pseudo-Zacharijui Retoriui, yra vienas įspūdingiausių ir detaliausių VI a. istorinių šaltinių. Tai nėra vieno autoriaus kūrinys, o veikiau milžiniška, protingai sukonstruota kompiliacija, užbaigta apie 569 metus Amidos mieste (dabartinė Turkijos teritorija). Šis darbas yra gyvybiškai svarbus, nes jis pateikia „rytietišką“ požiūrį į Romos imperijos įvykius, Bažnyčios skilimus ir negailestingus karus su … [Skaityti toliau…]
Zosimas (V a. pabaiga – VI a. pradžia) pateikė kupiną tragizmo ir nuoskaudos perspektyvą. Jo veikalas „Nauja istorija arba Naujoji istorija“ (Historia Nova) yra vienas svarbiausių išlikusių pagoniškosios istoriografijos paminklų, bandantis atsakyti į tuo metu visus kankinusį klausimą: kodėl galingoji Romos imperija žlunga? Zosimas buvo aukštas Konstantinopolio valdininkas ir užkietėjęs senojo tikėjimo šalininkas. Gyvendamas krikščioniškoje … [Skaityti toliau…]
Jei Klemensas Aleksandrietis kūrė intelektualinius tiltus tarp filosofijos ir tikėjimo, tai Euzebijus Cezarietis (apie 260–339 m. e. m.) pasišovė padaryti tai, ko iki jo niekas nebuvo išdrįsęs – užrašyti visą krikščionybės kelią nuo pat Jėzaus Kristaus gimimo iki paties Euzebijaus laikų. Jo fundamentalus veikalas „Bažnytinė istorija“ (Historia Ecclesiastica) pelnė autoriui „Bažnyčios istorijos tėvo“ vardą. Tai … [Skaityti toliau…]
Jei Klemenso Aleksandriečio „Stromata“ buvo skirta giliems intelektualiniams ieškojimams ir filosofinei mozaikai, tai jo veikalas „Auklėtojas“ (gr. Paedagogus, ang. The Instructor) yra praktinis krikščioniško gyvenimo gidas. Tai antroji Klemenso sumanytos trilogijos dalis, kuri užima tarpinę vietą tarp raginimo atsiversti į tikėjimą (Protrepticus) ir gilaus pažinimo studijų (Stromata). Šis kūrinys yra vienas ankstyviausių ir išsamiausių krikščioniškos … [Skaityti toliau…]
Jei bandytume įsivaizduoti antikos laikų intelektualo užrašų knygelę, kurioje persipina giliausios teologinės įžvalgos, graikų filosofų citatos, poezijos nuotrupos ir etikos pamokymai, geriausias pavyzdys būtų Klemenso Aleksandriečio veikalas „Stromatai“. Graikiškas originalo pavadinimas Strōmateis (gr. Στρωματεῖς) yra daugiskaita ir reiškia „margumynus“ ar „mišinius“, o lotyniškoje tradicijoje šis kūrinys buvo perimtas forma Stromata. Tai vienas mįslingiausių ir turtingiausių … [Skaityti toliau…]