„Apie tikrą pasidavimą“ (Of True Resignation, vok. Von der wahren Ergebung) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, priklausantis jo praktinių dvasinių raštų ciklui. Šis tekstas aiškina, ką reiškia kasdien „mirti sau“, atsisakyti savos valios ir gyventi visiškai Dievo valioje. Traktatas parašytas pamokomu tonu ir skirtas tiems, kurie siekia vidinės ramybės, nuolankumo ir dvasinio atsinaujinimo. … [Skaityti toliau…]
„Apie tikrą atgailą“ (Of True Repentance, vok. Von der wahren Buße) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, parašytas XVII a. pradžioje. Tai vienas iš trijų jo praktinių dvasinių tekstų, skirtų žmogaus vidinei būklei, valios pasikeitimui ir dvasiniam atgimimui. Traktatas parašytas nuoseklia pamokoma forma ir skirtas tiems, kurie nori pradėti tikrą atgailą ir suprasti, kas … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
Šventosios Jėzaus Teresės, Karmelio kalno Dievo Motinos ordino sesers, gyvenimas (isp. Libro de la vida de la Madre Teresa de Jesús, angl. The Life of St. Teresa of Jesus, of the Order of Our Lady of Carmel) yra Vakarų krikščioniškos mistikos tekstas. Šį kūrinį XVI amžiuje parašė pati Teresė Avilietė, karmelitų vienuolė ir vėliau Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Diskutuotini klausimai apie Dievo galią (lot. Quaestiones disputatae De potentia Dei) yra vienas iš svarbiausių Šv. Tomo Akviniečio disputuotų traktatų, parašytas XIII amžiaus antroje pusėje, kai autorius dėstė Paryžiuje ir Romoje. Šis kūrinys nagrinėja Dievo galybę, jos santykį su kūrimu, valia, žinojimu, apvaizda, predestinacija, angelais, materija, siela ir prisikėlimu. Tai vienas iš labiausiai sistemingų scholastinių … [Skaityti toliau…]
„Septynių žmonių dialogas“ (lot. Colloquium heptaplomeres de rerum sublimium arcanis abditis) yra ankstyvosios moderniosios Europos filosofinių tekstas, išlikęs tik rankraščiais. Tiksli, žodžiu žodinė pavadinimo versija būtų „Septynių dalių pokalbiai apie paslėptas kilnių dalykų paslaptis“, o leidybinis variantas – „Septyni dialogai apie kilniųjų dalykų slėpinius“. Kūrinys priskiriamas prancūzų politiniam filosofui Jean Bodinui.. Tai slaptas, po autoriaus … [Skaityti toliau…]
Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]
„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]
Hans Jonaso veikalas „Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia“ (vok. Gnosis und spätantiker Geist) yra vienas svarbiausių XX a. gnosticizmo tyrimų. Ši knyga tapo kertiniu darbu, formavusiu modernų gnosticizmo supratimą kaip filosofinį ir egzistencinį reiškinį, susijusį su žmogaus savivokos, pasaulio struktūros ir transcendencijos klausimais. Jonas siekia parodyti, kad gnosticizmas yra vėlyvosios antikos pasaulėžiūros krizės išraiška, o … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]