Klemento laiškai – tai vieni seniausių krikščioniškosios literatūros tekstų, parašyti tuo metu, kai Bažnyčia dar neturėjo galutinai susiformavusio kanono ir jos bendruomenės tvarkėsi be tvirto teologinio aparato. Juos parašė šv. Klementas Romietis, ketvirtasis Romos vyskupas po šv. Petro, Lino ir Anakleto. Apie jo gyvenimą žinoma nedaug: gimė I amžiuje, tikėtina, Romoje ar Graikijoje, o mirė … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
Eda (Edda) – tai senovės islandų literatūros rinkinys, saugantis visą Skandinavijos mitologijos branduolį. Nors terminas kildinamas iš vietovės pavadinimo Oddi (Odžio knyga), jis taip pat siejamas su žodžiu edda (prosenelė) bei óðr (poezija). Tai nėra vienas kūrinys, o du fundamentalūs šaltiniai: Poetinė Eda (Eddukvæði) ir Prozinė Eda (Snorra Edda). Abu jie užrašyti senąja islandų kalba … [Skaityti toliau…]
Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas (Codex Iuris Canonici, CIC) – tai pagrindinis Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis Bažnyčios gyvenimą, tvarką, valdžią, dvasininkų ir pasauliečių teises bei pareigas. Tai tarsi Bažnyčios „konstitucija“, kuri nustato, kaip turi būti organizuota jos veikla – nuo sakramentų teikimo iki parapijų administravimo ir bažnytinių teismų veiklos. Pirmasis Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas buvo … [Skaityti toliau…]
„Summa Theologiae“ IIaIIae, 77 klausime Tomas Akvinietis formuluoja „justum pretium“ – teisingosios kainos – principą. Jis aiškiai pasako, kad prekyba nėra neutrali veikla: ji turi būti grindžiama teisingumu. Pardavėjas negali sąmoningai parduoti daikto brangiau nei jis vertas, o pirkėjas – pigiau nei tikroji vertė. Tokia apgaulė yra nuodėmė, nes pažeidžia bendruomenės gėrį ir teisingumo dorybę. … [Skaityti toliau…]
Tai vienas sunkiausių klausimų, kurį žmogus gali užduoti. Ir dažniausiai jis kyla ne iš filosofinių pamąstymų, o iš skaudžios patirties. Kai serga vaikas. Kai žūsta nekaltas žmogus. Kai geri žmonės praranda viską, o tie, kurie elgiasi neteisingai – gyvena patogiai. Tada širdis sušnabžda: Kodėl? Kur Tu, Dieve? Kodėl leidai tai? Jei Dievas geras ir visagalis, … [Skaityti toliau…]
„Vidinė pilis“ (isp. El Castillo Interior, autorės rankraštyje vadinta tiesiog Las Moradas – „Būstinės“) yra krikščioniškosios mistikos viršūnė ir kurią parašė brandžiausia Bažnyčios daktarė, basųjų karmeličių ordino steigėja šventoji Teresė Avilietė (Jėzaus Teresės, 1515–1582) veikalas. Parašytas 1577 m., o pirmą kartą išleistas 1588 m. Salamankoje (kartu su kitais jos raštais, redaguotais Fray Luiso de Leóno), … [Skaityti toliau…]
„Paskutinis Kristaus gundymas“ (originalus graikiškas pavadinimas Ο Τελευταίος Πειρασμός / O Teleftéos Pirasmós, angliškai The Last Temptation of Christ) – vienas garsiausių ir kontroversiškiausių XX a. romanų, kurį 1950–1951 m. Antibe parašė graikų rašytojas Nikos Kazantzakis (1883–1957). Kūrinys pirmą kartą pasirodė graikiškai 1955 m., o angliškai – 1960 m. Lietuviškai jis žinomas kaip Paskutinis Kristaus … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]
Šv. Izaokas Siras, rusų tradicijoje vadinamas „преподобный Исаак Сирин Ниневийский“, yra VII amžiaus Rytų krikščionybės asketas, vienuolis ir trumpai ėjęs Ninevijos vyskupo pareigas. Jo pagrindinis kūrinys, originaliai parašytas sirų kalba, vadinasi „ܡܶܡܪ̈ܐ ܕܐܝܣܚܩ ܣܘܪܝܐ“ – tai Izaoko Siro Ascetiniai žodžiai. Graikų tradicijoje jis žinomas kaip „Λόγοι ἀσκητικοί“, slavų – kaip „Слова постнические“, o lotyniškoje recepcijoje … [Skaityti toliau…]
What the Buddha Taught (liet. „Ko mokė Buda“) – tai viena aiškiausių, švariausių ir labiausiai gerbiamų šiuolaikinių knygų apie ankstyvąjį budizmą. Ją 1959 m. parašė Šri Lankos vienuolis ir mokslininkas dr. Walpola Rahula. Tai ne filosofinis traktatas ir ne asmeninių įžvalgų rinkinys. Tai bandymas kuo tiksliau ir paprasčiau perduoti tai, ką pats Buda sakė seniausiuose … [Skaityti toliau…]
Dhammapada (pali kalba – „Dhammos posmai“; pažodžiui dhamma – „mokymas, tiesa, dėsnis“, pada – „žodis, posmas, kelias“) – tai vienas seniausių, trumpiausių ir labiausiai vertinamų budizmo tekstų. Jis priklauso Theravados tradicijos Pali kanonui (Tipiṭaka), konkrečiai – Khuddaka Nikāya („Trumpajai kolekcijai“) Sutta Piṭaka dalyje. Skirtingai nuo ilgų dialogų ar filosofinių traktatų, Dhammapada yra posmų rinkinys – … [Skaityti toliau…]