Paieškos rezultatai (359) pagal: Kas yra lengva nuodemė o kas yra sunki

Rozenkreicerių brolijos žinia (Fama Fraternitatis)

1614 metais Vokietijoje pasirodė nedidelė knygelė pavadinimu Brolijos žinia (Fama Fraternitatis). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip dar vienas religinis ar filosofinis traktatas, tačiau tekstas netrukus sukėlė neįprastą susidomėjimą visoje Europoje. Jame buvo pristatytas manifestas, pasirašytas paslaptingos bendruomenės vardu – Fraternitas Rosae Crucis, vadinamos Rozenkreicerių brolija. Šis tekstas tapo vienu garsiausių XVII amžiaus intelektinių reiškinių. … [Skaityti toliau…]

Rozenkreicerių brolijos išpažinimas (Confessio Fraternitatis)

„Confessio Fraternitatis“ (The Confession of the Brotherhood, „Brolijos išpažinimas“) yra antrasis iš trijų klasikinių rozenkreicerių manifestų, paskelbtų XVII a. pradžioje. Tekstas pasirodė 1615 m. lotynų kalba ir buvo pateiktas kaip viešas Rozenkreicerių brolijos (Fraternitas Rosae Crucis) pareiškimas Europai. Kartu su Fama Fraternitatis (1614, The Fame of the Brotherhood, „Brolijos žinia“) ir Chymical Wedding of Christian … [Skaityti toliau…]

Sielų persikūnijimų knyga (Sefer HaGilgulim)

Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]

Praktikós

„Πρακτικός“ (Praktikós) – tai pirmasis ir pagrindinis Evagrijaus Pontiečio asketinis traktatas, parašytas IV amžiaus pabaigoje, apie 380–390 metus, dar prieš jo persikėlimą į Kellijų dykumą Egipte. Lotyniškas pavadinimas: „De Practico“. Angliški pavadinimai: „The Praktikos“, „Praktikos: On the Practical Life“. Lietuviški atitikmenys: „Praktikos“, „Apie praktinį gyvenimą“. Šis veikalas sudarytas iš 100 trumpų teiginių (kephalaia) ir laikomas … [Skaityti toliau…]

Mandėjų Jono knyga

MANDĖJŲ JONO KNYGA (Draša d-Yahya, The Mandaean Book of John, dar žinoma kaip Jono mokymas, Jono pamokslai arba Jono diskursai). Svarbu suprasti, kad tai nėra biblinė Jonos knyga apie pranašą, prarytą didžiulės žuvies. Nors lietuvių kalboje šie vardai skamba panašiai, juos skiria esminė riba: biblinė Jonos knyga yra keturių skyrių pasakojimas apie atgailą Ninevėje, o … [Skaityti toliau…]

Zuknino kronika

Zuknino kronika (Chronicle of Zuqnin) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus pabaigos sirų kalba parašytų metraščių, kuris pateikia išsamią pasaulio istoriją nuo pat jo sukūrimo. Šis veikalas pasižymi tuo, kad jame susipina religinis pasakojimas, politiniai įvykiai bei itin detalūs socialinės tikrovės aprašymai, būdingi Rytų krikščionybės tradicijai. Metraštis baigiamas maždaug septyni šimtai septyniasdešimt penktaisiais metais, o tai … [Skaityti toliau…]

Baltramiejaus evangelija

1924 metais Oksforde, „Clarendon Press“ leidykloje, pasirodęs Montague Rhodes Jameso parengtas „Apokrifinis Naujasis Testamentas“ sugrąžino į mokslinę apyvartą vieną mįslingiausių ankstyvosios krikščionybės raštų – Baltramiejaus evangeliją (Gospel of Bartholomew). Nors šį kūrinį dar IV–V amžiuje minėjo šventasis Jeronimas, o vėliau jis atsidūrė Gelazijaus draudžiamų knygų sąraše, tikrasis jo turinys ilgus šimtmečius tūnojo rankraščių šešėlyje. Jamesas … [Skaityti toliau…]

Nelaimių istorija (Historia Calamitatum)

„Nelaimių istorija“ (lot. Historia Calamitatum) yra vienas žymiausių XII a. literatūros paminklų, kurį parašė prancūzų filosofas bei teologas Petras Abeliaras (Petrus Abaelardus). Kadangi kai kuriuose šaltiniuose kūrinys įvardijamas ilgesne forma – Historia calamitatum mearum – lietuvių kalba jis pagrįstai verčiamas kaip „Mano nelaimių istorija“, taip pabrėžiant itin asmenišką pasakojimo pobūdį. Šis autobiografinis darbas, sukurtas apie … [Skaityti toliau…]

Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio

Petras Abeliardas savo veikale „Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio“ (Dialogus inter Philosophum, Iudaeum et Christianum) pateikia vieną įdomiausių viduramžių bandymų racionaliai aptarti religinius skirtumus. Šis tekstas nėra poleminis traktatas, kuriame viena pusė siekia nugalėti kitą. Priešingai, Abeliardas konstruoja pokalbį, kuriame trys skirtingų tradicijų atstovai mėgina suprasti vienas kitą, remdamiesi argumentais, o ne emocijomis ar … [Skaityti toliau…]

Apie malonumą (De voluptate)

Lorenzo Valla traktatas De voluptate sive De vero bono („Apie malonumą, arba Apie tikrąjį gėrį“) yra vienas ankstyviausių ir drąsiausių renesanso bandymų iš naujo permąstyti malonumo, dorybės ir tikrojo gėrio santykį. Kūrinys parašytas 1431 m., o vėliau kelis kartus taisytas, todėl jo tekstinė istorija sudėtinga, tačiau pagrindinė idėja išlieka ta pati: žmogaus gyvenimo tikslas negali … [Skaityti toliau…]

Pasakojimas apie krikščionis

Pasakojimas apie krikščionis („Kirishitan Monogatari“, jap. 吉利支丹物語, taip pat žinomas kaip „Pasakojimas apie krikščionių sutriuškinimą“, 吉利支丹御対治物語 arba Kirishitanmonogatari) yra XVII amžiaus pradžios japonų pasakojamasis tekstas, vienas ankstyviausių vietinių šaltinių apie krikščionybės atsiradimą ir draudimą Japonijoje. Kūrinys parašytas netrukus po to, kai Tokugavų valdžia uždraudė krikščionybę ir pradėjo sistemingą jos sekėjų persekiojimą, todėl tekstas persmelktas aiškiai … [Skaityti toliau…]

Atleidimo laiškas (Risālat al‑Ghufrān)

„Risālat al‑Ghufrān“ (arab. رسالة الغفران, liet. Atleidimo laiškas) yra Abū al‑ʿAlāʾ al‑Maʿarrī (973–1057) kūrinys, vienas originaliausių viduramžių arabų literatūros tekstų. Jis parašytas XI a. pirmoje pusėje, vėlyvuoju autoriaus gyvenimo laikotarpiu, kai jis jau buvo įsitvirtinęs kaip radikalus mąstytojas, skeptikas ir literatūrinės satyros meistras. „Risālat al‑Ghufrān“ išsiskiria tuo, kad pomirtinio pasaulio kelionę naudoja ne kaip religinę … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Kas yra lengva nuodemė o kas yra sunki?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Katalikų bažnyčios mokymas nuodėmes skirsto į dvi pagrindines grupes pagal jų sunkumą ir poveikį žmogaus santykiui su Dievu. Lengva nuodėmė įvyksta tuomet, kai pažeidžiami Dievo įstatymai mažesniuose dalykuose arba kai dideliame dalykuose nepaisoma moralės nesąmoningai. Ji silpnina mūsų dvasiškumą, tačiau visiškai nenutraukia malonės ryšio su Kūrėju. Tuo tarpu sunki arba mirtingoji nuodėmė yra sąmoningas bei laisva valia pasirinktas nusigręžimas nuo Dievo meilės. Kad nuodėmė būtų laikoma sunkia, būtinos trys sąlygos: rimta materija, visiškas proto sutikimas ir aiškus veiksmo suvokimas. Toks poelgis iš pagrindų sunaikina dieviškąją malonę žmogaus sieloje. Netekęs šios apsaugos, tikintysis praranda amžinojo gyvenimo viltį. Sunkioms nuodėmėms atleisti būtina atlikti išpažintį Sutaikinimo sakramente. Lengvas nuodėmes galima išpažinti, bet jas taip pat nuplauna nuoširdus gailestis, malda bei geros darbai.