Paieškos rezultatai (359) pagal: Kas yra lengva nuodemė o kas yra sunki

Įsipareigojimas tam, ko nereikia įsipareigoti (Luzūmiyyāt)

„Luzūmiyyāt“ (arab. اللزوميات), pilnu pavadinimu „Luzūm mā lā yalzam“ („Įsipareigojimas tam, ko nereikia įsipareigoti“), yra vienas reikšmingiausių XI a. arabų literatūros kūrinių, sukurtas Sirijos poeto, mąstytojo ir skeptiko Abū al‑ʿAlāʾ al‑Maʿarrī (973–1057). Šis rinkinys laikomas brandžiausiu jo filosofinės kūrybos etapu ir išsiskiria tiek forma, tiek turiniu. Jį sudaro beveik 1600 trumpų eilėraščių, parašytų sudėtinga, paties … [Skaityti toliau…]

Manu įstatymai

Manusmṛti (sanskrito k. मनुस्मृति), dar žinomas kaip Mānava-Dharmaśāstra (मानवधर्मशास्त्र), yra vienas pamatinių hinduizmo tekstų, tūkstantmečius formavęs Indijos socialinę bei teisinę sanklodą. Vakarų literatūroje šis veikalas dažniausiai įvardijamas kaip The Laws of Manu (lietuviškai – Manu įstatymai), o akademiniame kontekste dažnai sutinkamos formos Manusmriti, Manusmṛti arba Manusmritis. Tai nėra tiesiog sausas teisinių nuostatų rinkinys – tai … [Skaityti toliau…]

Slaptieji Jėzuitų draugijos nurodymai

Jėzaus Draugijos slapti nurodymai (Monita privata Societatis Iesu) yra vienas žymiausių XVII amžiaus antijėzuitiškų tekstų, kuris nuo pat pasirodymo 1612 metais buvo laikomas slaptu Jėzuitų ordino vadovu. Šis dokumentas teigia atskleidžiantis tariamas vidines instrukcijas, kaip ordinas turėtų elgtis su valdovais, didikais, našlėmis, jaunimu, kitais vienuoliais ir visuomene. Nors tekstas buvo pristatomas kaip autentiškas, jau XVII … [Skaityti toliau…]

Esė apie tautų papročius ir dvasią

1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]

Apie pavergtąją valią (De servo arbitrio)

1525-ieji metai Reformacijos istorijoje pažymėti ne tik valstiečių karais, bet ir esminiu lūžiu Vakarų mąstysenoje. Tuo metu pasirodęs Martyno Liuterio veikalas „Apie pavergtąją valią“ (De servo arbitrio) tapo galutiniu atsisveikinimu su humanizmu ir jo atstovu Erazmu Roterdamiečiu. Tai nėra tiesiog teologinis ginčas; tai radikali studija apie žmogaus prigimtį, kurioje Liuteris atsako į Erazmo traktatą, gynusį … [Skaityti toliau…]

Liuterio teiginių gynimas (Assertio omnium articulorum)

Martyno Liuterio traktatas Visų M. Liuterio teiginių, pasmerktų popiežiaus Leono X bulėje, gynimas (Assertio omnium articulorum M. Lutheri per bullam Leonis X damnatorum, 1521) yra vienas iš kertinių Reformacijos dokumentų, parašytas kaip tiesioginis atsakas į popiežiaus Leono X bulę Exsurge Domine, kurioje buvo pasmerkti keturiasdešimt vienas Liuterio teiginys. Šis kūrinys žymi momentą, kai Liuteris galutinai … [Skaityti toliau…]

Apie laisvąją valią (De libero arbitrio)

Apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Svarstymas apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Roterdamiečio kūrinys, tapęs viena svarbiausių XVI amžiaus intelektualinių diskursų dalių. Ši diatriba žymi oficialų humanisto atsiribojimą nuo Martino Liuterio ir Reformacijos judėjimo, kurį jis … [Skaityti toliau…]

Apie privačių Mišių panaikinimą

Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]

Vokiškoji teologija (Theologia Germanica)

„Vokiškoji teologija (angl. Theologia Germanica, vok. Theologia Deutsch) yra vienas reikšmingiausių XIV a. vėlyvosios vokiečių mistikos tekstų, parašytas anoniminio Frankfurto dvasininko. Tai nedidelės apimties, bet didelės įtakos veikalas, kuriame aiškinamas žmogaus santykis su Dievu, vidinės valios perkeitimas ir dvasinio gyvenimo tikslas. Autorius nesiekia kurti sisteminės teologijos, o pateikia praktinius patarimus, kaip žmogus gali atsisakyti savanaudiškų … [Skaityti toliau…]

Popiežius Šv. Kalikstas I

Šventasis Kalikstas I buvo Romos popiežius, valdęs Bažnyčią nuo maždaug 217 iki 222 metų. Jo gyvenimas yra ne tik įkvėpiantis kankinystės pavyzdys, bet ir liudijimas apie atleidimą, gailestingumą ir Bažnyčios kanonų raidą ankstyvojoje krikščionybėje. Jis tapo viena iš svarbiausių figūrų ankstyvojoje Bažnyčios istorijoje, nors jo gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Ankstyvasis gyvenimas Kalikstas I gimė III … [Skaityti toliau…]

Popiežius Benediktas IX

Popiežius Benediktas IX, valdęs Katalikų Bažnyčią tris skirtingus laikotarpius (1032–1044, 1045 ir 1047–1048 m.), yra viena ekscentriškiausių ir skandalingiausių figūrų popiežystės istorijoje. Vienintelis popiežius, užėmęs sostą tris kartus, jis pagarsėjo ne tik savo jaunyste – tapo popiežiumi būdamas galbūt vos paauglys – bet ir nepaprastai ištvirkusiu gyvenimu, popiežiaus sosto pardavimu bei chaotišku valdymu, kuris net … [Skaityti toliau…]

Šv. Pelagija Antiochietė

Šv. Pelagija Antiochietė (IV–V a.) – krikščionių šventoji, žinoma kaip atgailautoja, kurios gyvenimas yra dramatiško atsivertimo iš nuodėmingo gyvenimo į šventumą pavyzdys. Jos istorija, dažnai apipinta legendomis, išliko per hagiografinius tekstus, ypač per šv. Jono Auksaburnio ir kitų Bažnyčios tėvų raštus. Ji laikoma aktorių, šokėjų ir atgailaujančiųjų globėja. Pelagija gyveno Antiochijoje, viename svarbiausių to meto … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Kas yra lengva nuodemė o kas yra sunki?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Katalikų bažnyčios mokymas nuodėmes skirsto į dvi pagrindines grupes pagal jų sunkumą ir poveikį žmogaus santykiui su Dievu. Lengva nuodėmė įvyksta tuomet, kai pažeidžiami Dievo įstatymai mažesniuose dalykuose arba kai dideliame dalykuose nepaisoma moralės nesąmoningai. Ji silpnina mūsų dvasiškumą, tačiau visiškai nenutraukia malonės ryšio su Kūrėju. Tuo tarpu sunki arba mirtingoji nuodėmė yra sąmoningas bei laisva valia pasirinktas nusigręžimas nuo Dievo meilės. Kad nuodėmė būtų laikoma sunkia, būtinos trys sąlygos: rimta materija, visiškas proto sutikimas ir aiškus veiksmo suvokimas. Toks poelgis iš pagrindų sunaikina dieviškąją malonę žmogaus sieloje. Netekęs šios apsaugos, tikintysis praranda amžinojo gyvenimo viltį. Sunkioms nuodėmėms atleisti būtina atlikti išpažintį Sutaikinimo sakramente. Lengvas nuodėmes galima išpažinti, bet jas taip pat nuplauna nuoširdus gailestis, malda bei geros darbai.