William Crooke veikalas „The Popular Religion and Folk-Lore of Northern India“ (pirmą kartą išleistas 1896 m., dviem tomais) – klasikinis XIX a. pabaigos etnografinis tyrimas apie Šiaurės Indijos liaudies tikėjimus, papročius ir mitologiją. Autorius, britų kolonijinės administracijos pareigūnas ir antropologas, daug metų praleidęs Indijoje, rinko medžiagą iš pirmų rankų: stebėjo kaimų gyvenimą, kalbėjosi su vietos … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
John Bunyan – „Piligrimo kelionė“ (angl. The Pilgrim’s Progress from This World, to That Which Is to Come, 1678) yra viena įtakingiausių krikščioniškosios literatūros alegorijų, tapusi tikru protestantiškosios dvasinės kultūros pamatu. Šį kūrinį parašė anglų pamokslininkas ir rašytojas Johnas Bunyanas, gyvenęs XVII a. Anglijoje – neramiu Puritonų laikotarpiu, kai religiniai įsitikinimai dažnai kainuodavo laisvę. Bunyanas … [Skaityti toliau…]
„Sic et Non“ (Taip ir Ne) – tai garsiausias Pjero Abeliaro (Pierre Abélard, lot. Petrus Abaelardus) filosofinis veikalas, parašytas apie 1120 metus. Ši knyga tapo vienu iš scholastikos metodologinių pamatų, nes joje autorius parodė, kaip kritiškai nagrinėti autoritetų teiginius. „Sic et Non“ nėra tradicinis traktatas su nuoseklia doktrina. Abeliaras surinko daugiau nei 150 klausimų iš … [Skaityti toliau…]
Čia kalbama apie šv. Ignaco Lojolos autobiografiją, dar vadinamą „Piligrimo pasakojimas“ arba „Piligrimo užrašai“. Tai XVI amžiaus tekstas, kurį užrašė Ignaco bičiulis Luisas Gonçalvesas da Câmara, o pats šventasis jį diktavo pasakojimo forma. Knygoje Ignacas ne klajoja po Rusiją su „Philokalia“, o keliauja po Europą ir Šventąją Žemę, apmąstydamas savo atsivertimą, dvasines kovas ir Jėzaus … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
Philokalia – tai vienas įspūdingiausių dvasinės literatūros rinkinių, koks tik kada nors buvo sudarytas. Pats žodis „Philokalia“ kilęs iš graikų kalbos: „philo“ reiškia meilę, o „kalos“ – grožį. Taigi pavadinimas nusako meilę grožiui, tačiau ne išoriniam, o vidiniam – dieviškajam grožiui, kuris atsiskleidžia žmogaus sieloje per maldą ir dvasinį apsivalymą. Lietuviškai kartais vartojamas terminas „Filokalija“, … [Skaityti toliau…]
Diatesaronas (gr. Diatessaron, „Evangelijų harmonija“) yra II a. Tatiano sudarytas keturių kanoninių evangelijų sujungimas į vieną nuoseklų pasakojimą. Šis kūrinys buvo skirtas skaitytojui pateikti vientisą Jėzaus gyvenimo ir mokymo istoriją, pašalinant pasikartojimus ir suderinant skirtingų evangelistų pasakojimų seką. Diatesaronas ilgą laiką buvo pagrindinis Sirijos krikščionių liturginis tekstas, o jo struktūra atskleidžia, kaip ankstyvosios bendruomenės suprato … [Skaityti toliau…]
Sofoklio tragedija „Edipas karalius“ (Oidipous Tyrannos, lot. Oedipus Rex) – vienas garsiausių Antikos dramos kūrinių. Kūrėjas – Sofoklis, vienas iš trijų didžiųjų graikų tragediografų (kartu su Aischilu ir Euripidu). „Edipas karalius“ sukurta apie 429 m. pr. Kr. ir pirmą kartą pastatyta Atėnuose Dionisijų šventėje. Tai viduriniojo laikotarpio Sofoklio drama, dažnai laikoma klasikinės tragedijos viršūne – … [Skaityti toliau…]
Ketvirtoji Makabėjų knyga (graikiškai τὸ τέταρτον βιβλίον Μακκαβαίων, angl. Fourth Book of Maccabees) – filozofinis-pamokomasis kūrinys, parašytas graikų kalba maždaug I a./II a. po Kr. autoriaus nežinomas, tačiau manoma, kad jį sukūrė helenistinio judaizmo atstovas, pažįstantis graikų filosofiją, ypač stoikizmą. Knygoje pabrėžiama mintis: ištikima ir pamaldi išmintis (reason) valdo aistras. Teksto pradžioje analizuojama proto ir … [Skaityti toliau…]
Trečioji Makabėjų knyga (Third Book of Maccabees, graikiškai Τρίτον βιβλίον Μακκαβαίων – Tríton biblíon Makkabaíon, lotyniškai Tertius Machabaeorum) yra deuterokanoninis judaizmo ir krikščionybės tekstas, parašytas graikų kalba žydų diasporos aplinkoje, tikėtina Aleksandrijoje. Nors pavadinime minimi Makabėjai, knygos turinys nėra susijęs su Makabėjų sukilimu Palestinoje. Vietoje to pasakojimas nukelia į Egiptą, kur žydų bendruomenė susiduria su … [Skaityti toliau…]
„Hermaso ganytojas“ (graikiškai Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lotyniškai Pastor Hermae, angl. The Shepherd of Hermas) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų už Naujojo Testamento ribų, parašytas II a. viduryje Romoje. Lietuviškai Autorius prisistato kaip Hermas – paprastas išlaisvintas vergas, krikščionis, vedęs, turintis vaikų, bet praradęs turtą ir dalį tikėjimo dėl šeimos nuodėmių. Tekste jis gauna vizijas, kurias … [Skaityti toliau…]