Paieškos rezultatai (359) pagal: Kas yra lengva nuodemė o kas yra sunki

Traktatas „Apie tris apgavikus“ (De tribus impostoribus) – viena paslaptingiausių ir skandalingiausių knygų Vakarų kultūros istorijoje. Šimtmečius tai buvo „knyga vaiduoklis“: apie ją visi kalbėjo, jos bijojo, už ją smerkė ir degino ant laužų, tačiau paties teksto niekas nebuvo matęs. Tai intelektualinis mitas, kuris galiausiai tapo realybe ir sudrebino religinius Europos pamatus. Legenda apie piktžodžiavimo … [Skaityti toliau…]

Johano Paryžiečio (Johannes Parisiensis), tikruoju vardu Žano Kidoro (Jean Quidort), traktatas „Apie karaliaus ir popiežiaus valdžią“ (De potestate regia et papali), parašytas 1302 metais, yra vienas drąsiausių viduramžių politinės minties paminklų. Šis kūrinys gimė kaip intelektualinis atsakas į aštrų konfliktą tarp Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo (Philippus IV) ir popiežiaus Bonifaco VIII (Bonifatius VIII). Tuo … [Skaityti toliau…]

IX a. viduryje (apie 847–852 m.) Prancūzijoje pasirodė milžiniškas bažnytinės teisės rinkinys. Jo autorius pasirašė Izidoriaus Merkatoriaus (Isidore Mercator) pseudonimu. Šis paslaptingas raštininkas (ar jų grupė) turėjo ambicingą tikslą: apsaugoti Bažnyčią ir jos vyskupus nuo pasaulietinių valdovų savivalės. Klastotojas ne šiaip išgalvojo tekstus – jis naudojo genialų „mozaikos“ metodą. Jis surinko apie 10 000 autentiškų … [Skaityti toliau…]

Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]

Deklaracija apie tariamą ir suklastotą Konstantino dovaną (De falso credita et ementita Constantini Donatione declamatio) yra vienas pamatinių Renesanso epochos tekstų, kurį 1440 metais parašė italų humanistas Lorencas Vala. Šis veikalas tapo pirmąja moksliškai pagrįsta istorine kritika, sugriovusia tūkstantmetį gyvavusį mitą apie imperatoriaus Konstantino Didžiojo popiežiui Silvestrui I suteiktas žemes bei politinę valdžią. Autorius pasitelkė … [Skaityti toliau…]

Gamtos sistema, arba Fizinio ir moralinio pasaulio dėsniai (Système de la Nature ou Des Loix du Monde Physique et du Monde Moral) yra vienas radikaliausių XVIII amžiaus filosofinių veikalų, kurį 1770 metais anonimiškai išleido baronas Paulis Henris Tiri d’Holbachas. Šis darbas dažnai vadinamas ateistų biblija, nes jame autorius be jokių kompromisų atmeta bet kokią dievybės … [Skaityti toliau…]

Knyga Apie protą (De l’esprit) yra vienas skandalingiausių ir įtakingiausių XVIII amžiaus Švietimo epochos tekstų, kurį 1758 metais išleido prancūzų filosofas Klodas Adrianas Helvecijus. Šis veikalas iš karto po pasirodymo sukėlė didžiulį pasipiktinimą tarp tuometinės Prancūzijos religinių ir politinių autoritetų, nes jame išdėstytos idėjos kvestionavo tradicinę moralę bei sielos nemirtingumą. Autorius knygoje siekė sukurti mokslinį … [Skaityti toliau…]

Pensées (lietuviškai Mintys) yra Blaise Pascalio (Bleizas Paskalis) po mirties išleistas fragmentų rinkinys, kuriame sukauptos jo teologinės, filosofinės ir egzistencinės pastabos. Pascalis planavo parašyti didelį apologetinį veikalą, skirtą krikščionybės pagrindimui, tačiau mirtis 1662 metais nutraukė šį projektą. Todėl Pensées yra nebaigto darbo užrašai, išlikę įvairaus ilgio fragmentais, nuo vienos eilutės iki ilgų argumentų. Ši nebaigtumo … [Skaityti toliau…]

De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]

Taikos gynėjas (lot. Defensor pacis) yra XIV amžiaus politinės minties tekstas, parašytas 1324 metais Marsiliaus Paduviečio. Šis traktatas atsirado intensyvaus konflikto tarp popiežiaus Jono XXII ir Šventosios Romos imperatoriaus Liudviko IV laikotarpiu, kai buvo ginčijamasi dėl to, kas turi aukščiausią valdžią krikščioniškame pasaulyje. Marsilius, pats būdamas gydytojas, filosofas ir politinis mąstytojas, siekė parodyti, kad politinė … [Skaityti toliau…]