Paieškos rezultatai (474) pagal: dievo vardai

Disputai prieš pranašaujančiąją astrologiją

Džovanio Piko dela Mirandolos (Giovanni Pico della Mirandola) fundamentalus veikalas „Disputai prieš pranašaujančiąją astrologiją“ (Disputationes adversus astrologiam divinatricem) pirmą kartą išleistas Bolonijoje 1496 metais, praėjus dvejiems metams po autoriaus mirties. Šis kūrinys tapo lūžio tašku, atskyrusiu mokslinį dangaus stebėjimą nuo mistinių prietarų ir padėjusiu pamatus moderniajai astronomijai. Džovanis Pikas dela Mirandola (1463–1494), Mirandolos ir Konkordijos … [Skaityti toliau…]

Apie Šem Hamforą (Vom Schem Hamphoras)

Martyno Liuterio traktatas „Vom Schem Hamphoras“ (lietuviškai: Apie Šem Hamforą; pilnas pavadinimas: Vom Schem Hamphoras und vom Geschlecht Christi – liet. Apie Šem Hamforą ir Kristaus kilmę) yra vienas vėlyvųjų ir labiausiai kontroversiškų reformatoriaus kūrinių. Šis darbas pasirodė 1543 metais Vitenberge, praėjus vos keliems mėnesiams po kito pagarsėjusio traktato „Apie žydus ir jų melus“ (Von … [Skaityti toliau…]

Jėzaus kilmės pasakojimai (Toledot Yeshu)

Kai pirmą kartą susiduriama su „Toledot Yeshu“ – pagrindiniu šio žydų poleminio pasakojimo pavadinimu – ištinka nuostaba. Istoriniuose šaltiniuose jis taip pat minimas kitais vardais: Mar Mar Jesu, Toldoth Jeschu, Ma’aseh Yeshu ar Tola. Hebrajiškai šis tekstas dažniausiai aiškinamas kaip Toledot Ješu, Jėzaus kilmės pasakojimai arba Jėzaus kilmės legenda, o populiariai kartais verčiamas kaip Jėzaus … [Skaityti toliau…]

Prieš Hieroklą

Krikščionybės istorijoje IV amžiaus pradžia buvo lūžio taškas: Romos imperijoje tęsėsi Diokletiano persekiojimai, o kartu vyko intensyvi intelektinė kova. Vienas ryškiausių šio laikotarpio tekstų – Euzebijaus iš Cezarėjos (Eusebius Caesariensis) traktatas „Prieš Hieroklą“ (lot. Contra Hieroclem; gr. Κατὰ Ἱεροκλέους / Πρὸς τὰ Ἱεροκλέους), parašytas apie 305–310 m. Šio kūrinio išplėstinis mokslinis pavadinimas, vartojamas Conybeare leidime, … [Skaityti toliau…]

Augustinas „Apie tikėjimą ir simbolį“

Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]

Kas yra tamsos kunigaikštis?

Tamsos kunigaikštis (lot. Princeps Tenebrarum, angl. Prince of Darkness, gr. Σκοτεινὸς Ἄρχων, kin. 黑暗王子 hēi’àn wángzǐ) yra teologinis ir filosofinis terminas, vartojamas apibūdinti aukščiausią blogio jėgą dualistinėse religinėse sistemose. Šis pavadinimas žymi būtybę, kuri valdo tamsos karalystę ir yra visiškas šviesos principo priešininkas. Skirtingai nei krikščioniškoje tradicijoje, kur velnias suprantamas kaip Dievo sukurtas, bet vėliau … [Skaityti toliau…]

Barnabo evangelija

Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]

Gamalielio evangelija

Gamalielio evangelija (taip pat vadinama Evangelija pagal Gamalielį, lot. Evangelium Gamalielis, retesniu pavadinimu Planctus Virginis et Martyrium Pilati – „Mergelės rauda ir Piloto kankinystė“; etiopiškoje tradicijoje išlikusi kaip Dersāna Sēllāsē; angl. Gospel of Gamaliel arba The Lament of the Virgin and the Martyrdom of Pilate) yra unikalus senovinis tekstas, geriausiai išlikęs krikščioniškoje Etiopijos tradicijoje. Nors … [Skaityti toliau…]

Armėnų kūdikystės evangelija

Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]

Barberinio kodeksas (Barberini graecus)

Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomas rankraštis, kataloge žymimas kaip Barberini graecus 336 (liet. Barberinio graikiškasis kodeksas 336; lot. Codex Barberinianus Graecus 336; angl. Barberini Greek Manuscript 336; gr. Βαρβερινὸς Κώδιξ 336), yra vienas unikaliausių Rytų krikščionybės liturginių paminklų. Tai seniausias pasaulyje išlikęs bizantiškasis euchologijus (liet. maldynas, apeigynas; lot. Euchologium; angl. Euchologion), datuojamas VIII a. pabaiga (apie … [Skaityti toliau…]

Asklepijas (Asclepius)

Visų pirma, Asklepijas gali būti suprantamas dvejopai: kaip medicinos ir gydymo dievas Asklepijas ir kaip hermetinis traktatas tokiu pavadinimu. Traktatas „Asklepijas“ (Asclepius, dar vadinamas Asclepius sive Dialogus Hermetis Trismegisti arba Perfectus Sermo – „Tobulasis mokymas“) Vakarų ezoterikos tradicijoje užima išskirtinę vietą. Pats vardas siejasi su garsiuoju Medicinos dievu Asklepiju (Asklēpios), kurio kultas buvo paplitęs visoje … [Skaityti toliau…]

Goliatas

Goliatas, filistinų milžinas iš Gato, yra viena žymiausių Senojo Testamento figūrų, kurio istorija apie kovą su jaunuoju Dovydu (1 Samuelio 17) tapo archetipiniu pasakojimu apie drąsą, tikėjimą ir pergalę prieš neįveikiamą priešą. Aprašytas kaip daugiau nei devynių pėdų ūgio karys, Goliatas buvo filistinų čempionas, kėlęs siaubą izraelitams. Jo galimas ryšys su nefilimais ar rafaimais, senovės … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: dievo vardai?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dievo vardai Biblijoje atskleidžia skirtingus Kūrėjo charakterio bruožus bei Jo santykį su žmonija. Senajame Testamente dažniausiai sutinkamas vardas yra Jahvė (YHWH), kuris reiškia Aš esu tas, kuris esu. Šis vardas pabrėžia Dievo amžinumą ir visišką nepriklausomybę nuo nieko kito. Kitas svarbus terminas yra Elohimas (Elohim), nurodantis į Dievo galybę bei kūrybinę jėgą visatos atžvilgiu. Kai tikintieji kreipiasi į Dievą kaip į Adonajų (Adonai), jie pripažįsta Jį savo Viešpačiu ir valdovu. Naujajame Testamente Jėzus Kristus (Iesus Christus) atskleidžia Dievą kaip Tėvą, kviesdamas į artimą ir asmeninį ryšį. Kiekvienas šių vardų padeda geriau suprasti dieviškąją prigimtį bei jos įvairovę. Studijuodami šiuos titulus, mes atrandame Dievą kaip globėją, teisėją ir mylintį tėvą. Ši vardų gausa rodo, jog Dievas yra neaprėpiamas, tačiau kartu norintis būti pažintas kiekvieno žmogaus širdyje. Tai kvietimas gilintis į dvasinį pažinimą.