Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]
Markiono „Antitezės“ (gr. Ἀντιθέσεις, lot. Antitheses, Priešpriešos) buvo vienas svarbiausių ir kartu paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Tai buvo savarankiškas teologinis traktatas, parašytas II amžiaus viduryje, tikėtina Romoje, ir skirtas išdėstyti pagrindinius Markiono mokymo principus. Šis kūrinys buvo glaudžiai susijęs su Markiono sudarytu Naujojo Testamento rinkiniu, tačiau pats tekstas neišliko. Apie jį žinome tik tiek, kiek … [Skaityti toliau…]
„Oktavijus“ (Octavius) – vienas ankstyviausių (III a.) lotyniškos krikščioniškos literatūros kūrinių, parašytas III a. pradžioje autoriaus Minucijaus Felikso. Tai filosofinis-dialoginis traktatas, sukurtas pagal klasikinę Cicerono dialogų formą, kur trys veikėjai – Minucijus, Oktavijus ir Cecilijus – diskutuoja apie krikščionybę, pagonybę ir tikėjimo racionalumą. Kūrinys laikomas vienu elegantiškiausių ankstyvosios lotyniškos prozos pavyzdžių. Dialogas vyksta Ostijoje, Romos … [Skaityti toliau…]
„Maldavimas už krikščionis“ (Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν / Legatio pro Christianis; taip pat žinomas kaip „Maldavimas užtariant krikščionis“, „Užtarimas už krikščionis“, rečiau – „Apologija už krikščionis“) – vienas intelektualiai stipriausių II a. krikščioniškos apologetikos kūrinių, parašytas apie 176–177 m. Atenagoro Atėniečio ir adresuotas Romos imperatoriams Markui Aurelijui ir Komodui. Graikiškas pavadinimas Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν reiškia oficialų … [Skaityti toliau…]
„Slaptieji XVI–XVII a. rozenkreicerių simboliai“ (Symboles Secrets des Rosicruciens des XVIe et XVIIe siècles, vok. Die Geheimen Figuren der Rosenkreuzer aus dem 16. und 17. Jahrhundert) yra vienas paslaptingiausių rozenkreicerių tradicijos šaltinių. Tai anoniminis hermetinių, alchemijos ir mistinių simbolių rinkinys, priskiriamas autoriui, pasirašiusiam kaip „Brolijos brolis, Kristaus Rožės ir Kryžiaus“ (Frère de la Fraternité, Christi … [Skaityti toliau…]
Emile Besson studija „Budizmas ir krikščionybė“ (Bouddhisme et Christianisme), parašyta XX a. pradžioje (šis vertimas remiasi 1925 m. leidimu), yra gilus ir analitinis bandymas palyginti dvi didžiąsias pasaulio dvasines tradicijas. Autorius, atsiliepdamas į savo skaitytojų prašymus, siekia ne ieškoti paviršutiniškų panašumų, kurie dažnai klaidina dvasinius ieškotojus, bet atskleisti esminę šių religijų prigimtį. Besson požiūris yra … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
„Kristaus aspektai“ (Aspects of the Christ) yra 1912 m. Annie Besant skaityta paskaita, publikuota žurnale „The Theosophist“. Tai vienas iš jos brandžiausių teosofinių tekstų, kuriame Kristaus figūra nagrinėjama ne kaip vienos religijos objektas, bet kaip universalus dvasinis principas. Besant siekia parodyti, kad Kristus gali būti suprantamas įvairiais lygmenimis: istoriniu, kritiniu, mitiniu ir dvasiniu. Šis kūrinys … [Skaityti toliau…]
„Skilijos kankinių kančia“ (angl. The Passion of the Scillitan Martyrs, kai kuriuose leidiniuose neteisingai verčiama kaip „Skilės kankinių kančia“, „Scilio kankinių kančia“ ar „Scilitų kankinių kančia“), taip pat aptinkama kitais pavadinimais, tokiais kaip The Acts of the Scillitan Martyrs (liet. „Skilijos kankinių aktai“), The Scillitan Martyrs (liet. „Skilijos kankiniai“), The Passion of the Martyrs of … [Skaityti toliau…]
Ezros apokalipsė, dar vadinama 4 Ezra arba 2 Esdras, yra senovinis žydų pasakojimas, parašytas po Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kristaus. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau šis kūrinys buvo plačiai skaitomas žydų ir ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse, nes jame keliami klausimai apie žmonių kančią, teisingumą ir pasaulio ateitį. Tekstas pateikiamas kaip pranašo Ezros pokalbiai su … [Skaityti toliau…]
Janas ir Jambresas yra vardai, siejami su Egipto magais, kurie priešinosi Mozei. Jų kilmė nėra aiškiai atskleista Senajame Testamente, tačiau jų veikla užsimenama įvairiuose religiniuose tekstuose, įskaitant Naująjį Testamentą, žydų tradicijas ir apokrifinę literatūrą. Paminėjimas Biblijoje Tiesioginė nuoroda į Janą ir Jambresą randama 2 Timotiejui 3:8, kur apaštalas Paulius rašo: „Kaip Janas ir Jambresas priešinosi … [Skaityti toliau…]
Juozapas ir Aseneta (Joseph and Aseneth; gr. Iōsēph kai Aseneth) yra religinis romanas, kurį galima rasti kai kuriuose senoviniuose žydų bei krikščionių raštuose. Pasakojimas aprašo Juozapo (Joseph; hbr. Yosef), vieno iš Jokūbo sūnų, gyvenimo etapą po to, kai jis tapo Egipto valdovo patikėtiniu. Aseneta (Aseneth; hbr. Asenat), Egipto kunigo Poti-Feros duktė, yra pagrindinė pasakojimo veikėja, … [Skaityti toliau…]