Ričardo Rolio „Tobulo gyvenimo forma“ (The Form of Perfect Living, taip pat žinomas kaip The Form of Living, A Form of Living, Forma Vivendi; lietuviškai taip pat sutinkamas kaip „Tobulo gyvenimo būdas“, „Tobulo gyvenimo mokymas“) – vienas ryškiausių XIV a. anglų mistikos tekstų, perteikiantis deginančios meilės Dievui doktriną. Ričardas Rolis (Richard Rolle, ~1300–1349), dar vadinamas … [Skaityti toliau…]
Himnas Ozyriui (angl. Hymn to Osiris, taip pat žinomas kaip Great Hymn to Osiris, Hymn to Osiris Un-Nefer, Hymn to Osiris Wennefer arba Hymn to Osiris, Lord of Eternity) yra vienas pamatinių senovės Egipto religinių tekstų, skirtas vienai iškiliausių panteono figūrų – pomirtinio pasaulio valdovui ir augmenijos dievui. Šis kūrinys nėra tiesiog poetinė išraiška, tai … [Skaityti toliau…]
Laimė – tai, ko ieško kiekvienas, tačiau dažnai jos ieškoma ten, kur jos nėra: taurėje, lošimų adrenalino pliūpsnyje, trumpalaikiuose malonumuose ar net beprasmiškame rutinos rate. Bet yra žmonių, kurie laimę atrado ne ieškodami, o sustodami – stabtelėję ir atsigręžę į save, į Dievą, į tylą. Jie nebuvo šventieji, o paprasti žmonės, suklupę, pavargę, kartais net … [Skaityti toliau…]
Teoforija – tai reiškinys, kai žmogaus vardas savyje nešioja dievybę. Tarsi į asmens tapatybę būtų įrašytas dievo pėdsakas: ne simboliškai, o pažodžiui. Vardas tampa ne tik asmeniniu ženklu, bet ir maža malda, pareiškimu, pasišventimu. Senovės žmonės netikėjo atsitiktinumais. Jie nematė vardo kaip tuščios etiketės – priešingai, vardas buvo tiltas tarp žmogaus ir dieviškos tvarkos. Teoforiniai … [Skaityti toliau…]
Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]
Enocho knyga (etip. Metsihafe Henok, taip pat vadinama Henocho knyga, Etiopiškoji Enocho knyga, angliškai Book of Enoch, 1 Enoch arba Ethiopic Book of Enoch) yra vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių senovės žydų apokrifinių raštų, priskiriamas septintajam patriarchui po Adomo – Enochui. Skirtingos vardo formos atsirado dėl hebrajiško originalo חֲנוֹךְ (Chanokh), kuris lietuviškai tradiciškai perteikiamas kaip Enochas, … [Skaityti toliau…]
Graikų mitologija – tai gausi dievų, didvyrių ir mitinių būtybių galerija, kuri tūkstantmečius formavo senovės pasaulėvaizdį. Šis sąrašas apima populiariausius graikų dievus, pusdievius ir legendines figūras – nuo galingiausių Olimpo valdovų iki užmarštyje pranykusių, bet ne mažiau įdomių personažų. Čia rasite ir žinomus vardus, kaip Dzeusą ar Afroditę, ir tuos, kurių istorijos slypi šešėlyje, bet … [Skaityti toliau…]
Šventasis Barnabas (gr. Βαρνάβας) iš pradžių vadinosi Juozapas, tačiau tai ne tas garsusis Šventasis Juozapas, Marijos sužadėtinis ir Jėzaus globėjas, kurį mini liaudies pamaldumas ir kurio vardu pavadintos bažnyčios. Šis Juozapas buvo kilęs iš Kipro salos, levitas pagal kilmę ir vienas pirmųjų Jeruzalės krikščionių bendruomenės narių. Apaštalai, matydami jo ypatingą dosnumą, dvasinę įžvalgą ir gebėjimą … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie dieviškuosius vardus“ (De Divinis Nominibus arba Περὶ θείων ὀνομάτων) yra sistemiškiausias ir apimtimi didžiausias Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) veikalas. Jei kituose savo darbuose autorius kviečia į tylą ir neigimą, tai čia jis gilinasi į teigiamąją arba katafatinę teologiją (theologia kataphatica). Parašytas maždaug V a. pabaigoje ar VI a. pradžioje, šis kūrinys bando atsakyti … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Mistinė teologija“ (De Mystica Theologia) yra pats radikaliausias ir glausčiausias Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) veikalas, padėjęs pamatą visai Vakarų krikščioniškojo misticizmo tradicijai. Jei kiti jo darbai nagrinėja išorinę dangiškąją tvarką, šis kūrinys orientuotas į vidinį sielos pakilimą į tai, ką autorius vadina „Dieviškąja tamsa“ (Gnophos). Tai nėra fizinė tamsa, o greičiau „perteklinė šviesa“, kuri … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių krikščioniškosios teologijos veikalų, „Dangiškoji hierarchija“ (De Coelesti Hierarchia), priskiriamas autoriui, žinomam Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) vardu. Nors ilgą laiką manyta, kad tai apaštalo Pauliaus mokinys iš Atėnų, šiuolaikiniai mokslininkai sutaria, jog tai anoniminis V a. pabaigos ar VI a. pradžios mąstytojas, veikiausiai kūręs Sirijos regione. Šis traktatas tapo pamatu visai vėlesnei … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinys „Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova) yra ankstyvoji autoriaus literatūrinė apraiška ir viena reikšmingiausių viduramžių meilės lyrikos knygų, padėjusi pamatus visai Vakarų Europos psichologinei autobiografijai. Parašytas maždaug tarp 1292 ir 1294 metų, šis kūrinys žymi lūžį poeto gyvenime ir kūryboje, kai asmeninis sielvartas dėl mylimosios mirties transformuojasi į dvasinį nušvitimą. Ši … [Skaityti toliau…]