Petro pamokslas – taip pat vadinamas Kerygma Petrou, Pamokslu pagal Petrą, lotyniškai Praedicatio Petri, graikiškai galimai Κήρυγμα Πέτρου – yra vienas ankstyviausių krikščioniškų katechetinių traktatų, išlikęs tik fragmentiškai per Klemenso Aleksandriečio citatas. Tai nėra evangelija, pasakojanti Jėzaus gyvenimą, ir nėra apokalipsė ar apaštalų darbų rinkinys. Tai pamokslas, kuriame apaštalas Petras pristatomas kaip mokytojas, kreipiantis į … [Skaityti toliau…]
Hermio ganytojas (gr. Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lot. Pastor Hermae, angl. Shepherd of Hermas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės kūrinių, priklausantis Apaštališkųjų tėvų raštų grupei. Sukurtas Romoje, jis datuojamas maždaug 80–100 m. po Kr. (nors galutinė redakcija galėjo užtrukti iki II a. vidurio). Šis tekstas savo autoritetu tuo metu prilygo Naujojo Testamento knygoms ir daugelio Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Sibylų orakulai (gr. Σιβυλλιακοὶ Χρησμοί, lot. Oracula Sibyllina) – tai unikalus antikinės literatūros rinkinys, sudarytas iš 14 išlikusių knygų, parašytų hegzametru. Šis kūrinys yra sudėtingas helenizmo, judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės sintezės pavyzdys, dažniausiai datuojamas laikotarpiu nuo II a. pr. m. e. iki VI a. m. e. Nors tekstai priskiriami legendinėms antikos pranašėms – Sibyloms, mokslo … [Skaityti toliau…]
„Eugnostas Palaimintasis“ (Eugnostos the Blessed) yra vienas iš labiausiai filosofinių ir teologiškai rafinuotų Nag Hamadžio bibliotekos tekstų. Jis išliko dviejose kopijose – III ir V kodeksuose (NHC III,3 ir V,1) – ir pateikiamas kaip laiškas, skirtas skaitytojui, trokštančiam suprasti dieviškosios tikrovės sandarą. Tai nėra krikščioniškas tekstas siaurąja prasme: jame beveik neminimas Jėzus, nėra biblinės istorijos … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Dionisijaus Areopagito laiškai (gr. Ἐπιστολαί Διονυσίου τοῦ Ἀρεοπαγίτου; lot. Epistolae Dionysii Areopagitae; angl. The Letters of Dionysius the Areopagite) yra viena paslaptingiausių krikščioniškosios mistikos dalių. Nors tekstai parašyti apie VI a., jų autorius pasirašė Dionisijaus Areopagito (gr. Διονύσιος ὁ Ἀρεοπαγίτης), apaštalo Pauliaus mokinio, vardu. Šie laiškai tarnauja kaip glaustas, tačiau itin gilus įvadas į autoriaus … [Skaityti toliau…]
Nuo seniausių laikų žmonės akmenyse įžvelgė daugiau nei gamtos kūrinius. Jie buvo laikomi ryšio su dievais, protėviais ar kosmoso jėgomis simboliais. Kiekvienas šventas akmuo turi savo istoriją: kur jis rastas, kas jį atrado, kokius valdovus ar dvasinius mokytojus lydėjo ir kokią reikšmę įgavo skirtingose kultūrose. Kai kurie tapo relikvijomis šventyklose, kiti – karalių karūnų papuošalais … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Šabuhraganas (vid. pers. Šābuhragān) yra viena iš septynių pagrindinių manichėjizmo kanono knygų, kurią III amžiuje parašė pranašas Manis. Šis veikalas užima išskirtinę vietą manichėjų literatūroje, nes tai buvo vienintelė kanoninė knyga, parašyta ne aramėjų (sirų), o vidurine persų kalba. Manis ją dedikavo Sasanidų imperijos valdovui Šapūrui I (Šābuhr I), siekdamas pristatyti savo mokymą kaip universalią … [Skaityti toliau…]
Dvylikos mokinių (apaštalų) pašaukimas yra esminis įvykis Jėzaus tarnystėje, aprašytas Evangelijose. Šie dvylika vyrų buvo pasirinkti Jėzaus, kad taptų Jo artimiausiais mokiniais, liudytojais ir vėliau Dievo Karalystės skelbėjais po Jo prisikėlimo. Jėzus juos pasirinko iš didesnio mokinių skaičiaus ir suteikė jiems ypatingą misiją – skleisti Evangeliją ir gydyti ligonius. Evangelijų aprašymai Mokinių pašaukimas yra aprašytas … [Skaityti toliau…]
Karolis Bendžaminas Veitas (Charles Benjamin Waite) savo veikale „Krikščionių religijos istorija iki dviejų šimtųjų metų“ History of the Christian Religion to the Year Two Hundred pateikia vieną iš įdomiausių XIX a. bandymų rekonstruoti ankstyvosios krikščionybės raidą remiantis kritiniu istoriniu metodu, o ne vėlesnėmis dogminėmis schemomis. Autorius tyrinėja pirmuosius du šimtmečius kaip laikotarpį, kuriame krikščionybė dar … [Skaityti toliau…]
„Prieš Hieroklį“ – tai ankstyvosios krikščionybės apologetinis veikalas, kurį apie 303–305 m. parašė Eusebijus iš Cezarėjos, vienas svarbiausių IV a. krikščionių istorikų ir teologų. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Ἱεροκλέους (Kata Hierokleous), lotyniškai tradiciškai vadinamas Contra Hieroclem, o lietuviškai tiksliausiai verčiamas kaip „Prieš Hieroklį“. Šis tekstas atsirado kaip atsakas į Romos valdininko ir filosofo Hieroklio veikalą … [Skaityti toliau…]
„Šimtas aforizmų“ yra ypatinga ir savita Jono Kalvino veikalo „Krikščioniško tikėjimo pagrindai“ (Institutio Christianae Religionis) dalis. Tai ne atskira knyga, o paties Kalvino parengta santrauka, kurioje jis šimtu trumpų, aiškių ir koncentruotų teiginių apibendrina visą savo didįjį keturių knygų teologinį rinkinį. Ši dalis buvo skirta padėti skaitytojui greitai perprasti pagrindines Reformacijos mintis ir lengviau įsiminti … [Skaityti toliau…]