Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje žymimas kodu 1QM, yra vienas įspūdingiausių ir geriausiai išlikusių Kumrano rankraščių, rasta pirmajame urve prie Negyvosios jūros. Šis dokumentas, datuojamas laikotarpiu nuo I a. pr. Kr. pabaigos iki I a. po Kr. pradžios, pateikia detalų Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje … [Skaityti toliau…]
Galilėjaus teismo dokumentai (lot. Processus Sancti Officii contra Galilaeum Galilaei), saugomi Vatikano apaštališkajame archyve (Archivio Apostolico Vaticano) fondo Sant’Uffizio byloje Miscellanea, Armadio X, 204 (dabartinė signatūra: Stanza Storica 67), yra fundamentinis XVII amžiaus mokslo istorijos šaltinis. Šis rankraštis saugo autentiškus 1611–1633 metų Romos inkvizicijos proceso liudijimus. Jame užfiksuoti Galilėjaus tardymai, teologinės ekspertizės, oficialūs nutarimai, mokslininko … [Skaityti toliau…]
Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]
„Pridera Romos pontifikui“ (Decet Romanum Pontificem) – tai popiežiaus Leono X 1521 m. sausio 3 d. paskelbtas bulės dokumentas, kuriuo galutinai ir oficialiai ekskomunikuojamas Martynas Liuteris bei visi jo šalininkai. Dokumentas žymi vieną kertinių Reformacijos istorijos momentų: po ankstesnių įspėjimų ir bulės Exsurge Domine Liuteriui nesutikus atšaukti savo teiginių, Šventasis Sostas paskelbė jam griežčiausią bažnytinę … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]
Jėzus gimė Betliejuje, bet po trumpo pabėgimo į Egiptą šeima grįžo ir apsigyveno Nazarete – tuo metu nedideliame Galilėjos kaimelyje, įsikūrusiame ant kalvos šlaito. Tai buvo paprastas, purvinais takeliais ir akmeniniais nameliais išraizgytas kaimas, kuriame gyveno gal 300–400 žmonių. Čia, tarp alyvmedžių giraičių, vynuogynų ir nedidelių terasinių dirbamų laukų, Jėzus praleido vaikystę.Nors dažniausiai įsivaizduojame Jėzų … [Skaityti toliau…]
Keltų dievai sudarė sudėtingą, tačiau ne centralizuotą panteoną, kuriame kiekviena dievybė turėjo savitą vaidmenį gamtos, karo, magijos ir bendruomenės gyvenime. Ši mitologinė sistema apjungė airių, škotų, valų, galų ir kitų keltų genčių tikėjimus, todėl buvo labai įvairi, regioniškai skirtinga ir neturėjo vieno bendro kanono. Keltų dievybės nebuvo atitrūkusios nuo pasaulio – jos veikė kaip gyvos … [Skaityti toliau…]
„Silvano mokymai“ (angl. Teachings of Silvanus, NHC VII,4) yra Nag Hamadžio bibliotekos VII kodekso ketvirtasis tekstas. Tai krikščioniškas išminties rašinys, pateikiamas kaip tėviškas mokytojo kreipimasis į mokinį. Tekste raginama ugdyti protą, saugoti sielą nuo aistrų ir siekti dorybės, nes tik išmintis leidžia žmogui atpažinti tiesą ir gyventi pagal Dievo valią. Kūrinys artimas biblinei išminties literatūrai, … [Skaityti toliau…]
„Apie pasaulio kilmę“ (On the Origin of the World) yra vienas iš labiausiai mitologinių ir vaizdingų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui. Tai platus gnostinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado chaosas, laikas, dievybės, archontai, materija ir žmogus. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu ir Archontų hipostaze, tačiau pateikia savitą, literatūriškai turtingą kūrinijos versiją, kupiną … [Skaityti toliau…]
„Trišalis traktatas“ (The Tripartite Tractate) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų. Jis priklauso Nag Hammadi Codex II (NHC II,5) ir yra vienas pagrindinių šaltinių, atskleidžiančių Valentininės gnostinės teologijos brandą. Šis traktatas parašytas II a. pabaigoje ir laikomas vienu iš svarbiausių gnostinės kosmogonijos, antropologijos ir soteriologijos veikalų. Traktatas vadinamas „trišaliu“ todėl, … [Skaityti toliau…]