Chinono pergamentas

Chinono pergamentas (lot. Pergamena di Chinon, ASV, Archivum Arcis, Arm. D 217) yra vienas svarbiausių Tamplierių ordino proceso šaltinių. Tai 1308 m. rugpjūčio 17–20 d. popiežiaus Klemenso V legatų surašytas oficialus aktas, kuriame užfiksuotos aukščiausių ordino vadų apklausos ir jiems suteikta bažnytinė absoliucija nuo kaltinimų erezija. Dokumentas ilgą laiką buvo laikomas dingusiu, o 2001 m. … [Skaityti toliau…]

Galilėjaus teismo dokumentai

Galilėjaus teismo dokumentai (lot. Processus Sancti Officii contra Galilaeum Galilaei), saugomi Vatikano apaštališkajame archyve (Archivio Apostolico Vaticano) fondo Sant’Uffizio byloje Miscellanea, Armadio X, 204 (dabartinė signatūra: Stanza Storica 67), yra fundamentinis XVII amžiaus mokslo istorijos šaltinis. Šis rankraštis saugo autentiškus 1611–1633 metų Romos inkvizicijos proceso liudijimus. Jame užfiksuoti Galilėjaus tardymai, teologinės ekspertizės, oficialūs nutarimai, mokslininko … [Skaityti toliau…]

Bulė „Pridera Romos pontifikui“ (Decet Romanum Pontificem)

„Pridera Romos pontifikui“ (Decet Romanum Pontificem) – tai popiežiaus Leono X 1521 m. sausio 3 d. paskelbtas bulės dokumentas, kuriuo galutinai ir oficialiai ekskomunikuojamas Martynas Liuteris bei visi jo šalininkai. Dokumentas žymi vieną kertinių Reformacijos istorijos momentų: po ankstesnių įspėjimų ir bulės Exsurge Domine Liuteriui nesutikus atšaukti savo teiginių, Šventasis Sostas paskelbė jam griežčiausią bažnytinę … [Skaityti toliau…]

Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia

Hans Jonaso veikalas „Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia“ (vok. Gnosis und spätantiker Geist) yra vienas svarbiausių XX a. gnosticizmo tyrimų. Ši knyga tapo kertiniu darbu, formavusiu modernų gnosticizmo supratimą kaip filosofinį ir egzistencinį reiškinį, susijusį su žmogaus savivokos, pasaulio struktūros ir transcendencijos klausimais. Jonas siekia parodyti, kad gnosticizmas yra vėlyvosios antikos pasaulėžiūros krizės išraiška, o … [Skaityti toliau…]

Koptų Elijo apokalipsė

Koptų Elijo apokalipsė (Coptic Apocalypse of Elijah) yra ankstyvosios krikščioniškosios literatūros tekstas, išlikęs koptų kalba ir priskiriamas apokaliptinių raštų tradicijai. Šis veikalas nėra tiesioginė Senojo Testamento Elijo knygos tąsa, bet savarankiškas kūrinys, kuriame pranašo Elijo vardas naudojamas kaip autoriteto ženklas. Tekstas rodo ankstyvųjų krikščionių pasaulėžiūrą, jų lūkesčius dėl paskutiniųjų laikų ir kovos tarp gėrio bei … [Skaityti toliau…]

Sofistų gyvenimai

Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]

Dialogas su Tryfonu

Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]

Petro laiškas Pilypui

„Petro laiškas Pilypui“ (gr. Ἐπιστολὴ Πέτρου πρὸς Φίλιππον, angl. Epistle of Peter to Philip, NHC VIII,2) yra Nag Hamadžio bibliotekos VIII kodekso antrasis tekstas. Tai pasakojimas apie apaštalų susirinkimą Alyvų kalne, kuriame jie kreipiasi į Kristų prašydami pagalbos ir nurodymų, kaip atsilaikyti prieš pasaulio valdovus – archontus, valdančius žemiškąją tikrovę. Tekstas jungia epistolinę formą su … [Skaityti toliau…]

Apie aštuntąją ir devintąją sferas

„Apie aštuntąją ir devintąją sferas“ arba tiesiog „Apie aštuntąją ir devintąją” (The Discourse on the Eighth and Ninth, NHC VI,6) yra vienas iš ryškiausių hermetinių tekstų Nag Hamadžio bibliotekoje. Jis priklauso Hermio Trismegisto tradicijai ir perteikia iniciacijos dialogą, kuriame mokytojas Hermis veda savo mokinį — dažniausiai tapatinamą su Tatu — per dvasinį pakilimą į aukščiausias … [Skaityti toliau…]

Autoritetingas mokymas

„Autoritetingas mokymas“ (Authoritative Teaching, NHC VI,3) yra vienas iš egzistenciškai aštrių Nag Hamadžio bibliotekos traktatų. Tai ne dialogas ir ne mitologinis pasakojimas, bet pamokslas, skirtas tiems, kurie trokšta suprasti sielos kilmę, jos nuopuolį į materialų pasaulį ir kelią atgal į šviesos pilnatvę. Tekstas parašytas kaip dvasinis vadovas, kuriame anoniminis mokytojas aiškina, kaip siela patenka į … [Skaityti toliau…]

Petro ir dvylikos apaštalų darbai

„Petro ir dvylikos apaštalų darbai“ (Acts of Peter and the Twelve Apostles) yra vienas iš labiausiai alegorinių ir simboliškai turtingų Nag Hamadžio bibliotekos tekstų, priklausantis VI kodeksui (NHC VI,1). Nors pavadinimas primena Naujojo Testamento Apaštalų darbus, šis kūrinys yra visiškai kitokio pobūdžio: tai dvasinė kelionės alegorija, kurioje apaštalai keliauja į paslaptingą Perlų miestą, o pakeliui … [Skaityti toliau…]

Trišalis traktatas

„Trišalis traktatas“ (The Tripartite Tractate) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų. Jis priklauso Nag Hammadi Codex II (NHC II,5) ir yra vienas pagrindinių šaltinių, atskleidžiančių Valentininės gnostinės teologijos brandą. Šis traktatas parašytas II a. pabaigoje ir laikomas vienu iš svarbiausių gnostinės kosmogonijos, antropologijos ir soteriologijos veikalų. Traktatas vadinamas „trišaliu“ todėl, … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dievo malonė?