Andriejaus darbai (gr. Πράξεις Ἀνδρέου, lot. Acta Andreae, angl. Acts of Andrew) yra vienas iš penkių pagrindinių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių romanų, pasakojantis apie apaštalo Andriejaus (gr. Ἀνδρέας) gyvenimą, stebuklus ir kankinystę. Šis kūrinys, mokslo pasaulyje dažnai vadinamas „Andriejaus darbais“ (angl. Acts of Andrew), yra itin svarbus istorinis dokumentas, leidžiantis suprasti III a. krikščioniškąją mintį ir … [Skaityti toliau…]
Prieš daugiau nei 3300 metų, apie 1300 m. pr. Kr., Mozė, didysis izraelitų vadovas, vedė savo tautą iš Egipto vergovės ir bendravo su Dievu, gavęs Dešimt įsakymų Sinajaus kalne. Tuo metu Jėzus Kristus, pagal krikščionybės mokymą, jau egzistavo kaip amžinas Dievo Žodis danguje, šalia Dievo Tėvo, dalyvaudamas visuose dieviškuose planuose, įskaitant Mozės laikus. Todėl, kai … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Kelnų Manio kodeksas (lot. Codex Manichaicus Coloniensis) yra vienas svarbiausių XX amžiaus archeologinių radinių, iš esmės pakeitęs mokslininkų supratimą apie manichėjizmo ištakas ir pranašo Manio gyvenimą. Tai mažiausia pasaulyje antikinė knyga (jos matmenys tėra apie 3,5 x 4,5 cm), parašyta graikų kalba ant itin plono papiruso. Šis dokumentas, datuojamas V amžiumi, buvo įsigytas Kelnų universiteto … [Skaityti toliau…]
Šabuhraganas (vid. pers. Šābuhragān) yra viena iš septynių pagrindinių manichėjizmo kanono knygų, kurią III amžiuje parašė pranašas Manis. Šis veikalas užima išskirtinę vietą manichėjų literatūroje, nes tai buvo vienintelė kanoninė knyga, parašyta ne aramėjų (sirų), o vidurine persų kalba. Manis ją dedikavo Sasanidų imperijos valdovui Šapūrui I (Šābuhr I), siekdamas pristatyti savo mokymą kaip universalią … [Skaityti toliau…]
Jėzaus maldos Tėvui yra svarbi krikščioniško tikėjimo dalis, nes jos atskleidžia Jo santykį su Dievu ir pavyzdį, kaip tikintieji turėtų melstis. Štai keletas pagrindinių momentų, kai Jėzus meldžiasi Tėvui: 1. Jėzaus malda Getsemanės soduose Evangelijoje pagal Morkų (14:32–36), Matą (26:36–46) ir Luką (22:39–46) aprašoma, kaip Jėzus meldžiasi Getsemanės soduose prieš savo areštą. Ši malda yra … [Skaityti toliau…]
Laiške romiečiams, kurį parašė apaštalas Paulius, pateikiama svarbi teologinė koncepcija apie Jėzaus mirtį ir jos reikšmę visiems žmonėms. Štai keletas pagrindinių priežasčių ir citatų, kodėl sakoma, kad Jėzus mirė už visus žmones: **1. *Visuotinis Pasaulio Nuodėmingumas* Laiške romiečiams Paulius aiškina, kad visi žmonės yra nuodėmingi ir kad jų nuodėmė atskiria juos nuo Dievo. Jėzaus mirtis … [Skaityti toliau…]
„Viešpats yra išganymas“ (hebrajų kalba: Yahweh Yeshua arba Yahweh Yeshua, kai kuriuose vertimuose gali būti pateikiama kaip „Viešpats yra mūsų išganymas“) atsiranda tiek Senojo, tiek Naujojo Testamento kontekstuose ir turi gilią teologinę reikšmę. Ši frazė dažnai naudojama norint pabrėžti, kad Dievas yra vienintelis tikras išganymo šaltinis žmonijai. Citatos Kontekstas: Senojo Testamento Kontekstas Psalmė 3:8: „Iš … [Skaityti toliau…]
Karolis Bendžaminas Veitas (Charles Benjamin Waite) savo veikale „Krikščionių religijos istorija iki dviejų šimtųjų metų“ History of the Christian Religion to the Year Two Hundred pateikia vieną iš įdomiausių XIX a. bandymų rekonstruoti ankstyvosios krikščionybės raidą remiantis kritiniu istoriniu metodu, o ne vėlesnėmis dogminėmis schemomis. Autorius tyrinėja pirmuosius du šimtmečius kaip laikotarpį, kuriame krikščionybė dar … [Skaityti toliau…]
„Prieš Hieroklį“ – tai ankstyvosios krikščionybės apologetinis veikalas, kurį apie 303–305 m. parašė Eusebijus iš Cezarėjos, vienas svarbiausių IV a. krikščionių istorikų ir teologų. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Ἱεροκλέους (Kata Hierokleous), lotyniškai tradiciškai vadinamas Contra Hieroclem, o lietuviškai tiksliausiai verčiamas kaip „Prieš Hieroklį“. Šis tekstas atsirado kaip atsakas į Romos valdininko ir filosofo Hieroklio veikalą … [Skaityti toliau…]
Vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuotinų vėlyvosios antikos literatūros kūrinių yra Flavijaus Filostrato (Flavius Philostratus), dažnai vadinamo Filostratu Vyresniuoju arba Sofistu, parašytas veikalas „Apolonijaus iš Tianos gyvenimas“ (lot. Vita Apollonii, gr. Βίος Ἀπολλωνίου). Šis aštuonių knygų apimties darbas, parašytas apie 220–230 m. po Kr., nėra tiesiog sausa biografija. Tai meistriškas sofistinės literatūros pavyzdys, kuriame susipina kelionių … [Skaityti toliau…]
Kalevala yra suomių nacionalinis epas, sudarytas iš tradicinių liaudies dainų ir mitologinių giesmių, kurias XIX amžiuje surinko ir suredagavo filologas Elias Lönnrot. Originalus pavadinimas Kalevala reiškia „Kalevo žemę“ – mitinį kraštą, kuriame vyksta didžioji dalis epinių įvykių. Šios giesmės šimtmečius buvo perduodamos žodine tradicija Karelijoje ir Suomijoje, kol Lönnrot, keliaudamas po kaimus, jas užrašė ir … [Skaityti toliau…]