Baruchas Spinoza (1632–1677) – vienas originaliausių ir drąsiausių XVII amžiaus mąstytojų, kurio idėjos apie Dievą, gamtą, žmogaus protą ir laisvę iki šiol išlieka provokuojančios. Jo filosofija, paremta nuosekliu racionalumu ir tikėjimu Visatos tvarkos būtinybe, tapo vienu iš modernios pasaulėžiūros pamatų. Spinoza siekė suprasti tikrovę ne per tradicines religines dogmas, o per proto šviesą, todėl jo … [Skaityti toliau…]
Naujojo Testamento istorija prasideda ne nuo galingų valdovų rūmų, o nuo kuklaus ir pamaldaus pagyvenusio kunigo Zacharijo (lot. Zacharias, gr. Ζαχαρίας) istorijos. Jo gyvenimas, aprašytas Evangelijoje pagal Luką, yra esminis jungiamasis tiltas tarp Senojo Testamento pranašysčių ir Naujojo Testamento išsipildymo. Zacharijas ne tik tapo Jono Krikštytojo tėvu, bet ir savo asmenine patirtimi paliudijo, kaip žmogaus … [Skaityti toliau…]
Hanibalas Barkas (247–183/181 m. pr. Kr.) – vardas, tapęs karinio genialumo sinonimu. Kartaginos karvedys, vadovavęs Antrajam Pūnų karui prieš Romą, paliko neišdildomą pėdsaką istorijoje. Jo drąsa pervedant kariuomenę per Alpes, pergalės prieš gausesnes Romos pajėgas ir gyvenimas, kupinas dramatiškų posūkių, pavertė jį legenda. Tačiau Hanibalo istorija neapsiriboja mūšių laukais – jo veiksmai buvo persmelkti religinių … [Skaityti toliau…]
Huldrychas Cvinglis (vok. Huldrych Zwingli, 1484 m. sausio 1 d. Wildhaus, Šveicarija – 1531 m. spalio 11 d. Kappel am Albis, Šveicarija) buvo šveicarų teologas, kunigas, reformatorius ir vienas pagrindinių protestantų Reformacijos veikėjų. Jis laikomas reformatų bažnyčios, kuri vėliau tapo kalvinizmo pagrindu, pradininku. Skirtingai nei Martynas Liuteris, Cvinglis pabrėžė griežtą Biblijos autoritetą ir simbolinį sakramentų … [Skaityti toliau…]
Šv. Efrėmas Sirietis (apie 306–373 m.) – vienas iškiliausių ankstyvosios Rytų Bažnyčios tėvų, laikomas didžiausiu sirų kalba rašiusiu krikščionių poetu, teologu, pamokslininku, asketu ir šventuoju. Jo kūryba – tai dvasinis pasaulis, kuriame Dievas ne tiek aiškinamas, kiek garbinamas, o teologija reiškiama ne sausomis formulėmis, bet ugningomis giesmėmis ir širdį žadinančia poezija. Efrėmas gimė apie 306 … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pijus I buvo Romos vyskupas ir popiežius nuo apie 140 m. iki 155 m. po Kr. Jis buvo vienas iš ankstyviausių Bažnyčios vadovų, gyvenęs laikotarpiu, kai krikščionybė vis dar plito ir buvo nuolat persekiojama Romos imperijoje. Manoma, kad Pijus I gimė Akvilejoje, dabartinėje šiaurės rytų Italijoje, ir kilo iš romėniškos kilmės šeimos. Jo tėvas, … [Skaityti toliau…]
Ašeras – vienas laimingiausių ir materialiai palaimingiausių Biblijos patriarchų: jam niekas nepriekaištauja, niekas neprakeikia, o palaiminimai pilni riebumo, turto ir skanumynų. Originali hebrajiška forma: אָשֵׁר (ʾĀšēr). Žydai jį skaito Asher. Vardas reiškia „laimingasis“ arba „palaimintasis“ – Lėja tarė: „Laiminga aš! Moterys vadins mane laiminga!“ (Pr 30,13). Biografija ir pagrindiniai įvykiai Citatos Ašeras kitose religijose Kiti … [Skaityti toliau…]
Šventasis Serafimas iš Sarovo (Šventasis Sarovietis) (1754–1833) yra vienas iš garsiausių ir gerbiamiausių Rusijos stačiatikių šventųjų. Jis laikomas didžiuoju dvasiniu mokytoju ir mistiku, kuris savo gyvenimu bei mokymu įkūnijo krikščioniško nuolankumo, maldos ir Dievo meilės idealus. Serafimas gimė 1754 m. Prochoras Mošnin šeimoje Kurske, Rusijoje. Jo tėvai buvo pamaldūs prekybininkai, o Prochoras nuo mažens rodė … [Skaityti toliau…]
Simonas Magas (Simon Magus) minimas tiek Naujajame Testamente, tiek II–III a. krikščionių rašytojų veikaluose, kur vaizduojamas kaip burtininkas, magijos praktikas ir pirmasis erezijos kūrėjas, bandęs pasisavinti apaštalų galią. Jo vardas tapo simboliu reiškinio, vadinamo simonija – šventų dalykų pirkimo ir pardavimo nuodėmės. Nors istorinių faktų apie jį nedaug, Simonas Magas užima svarbią vietą ankstyvosios Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Šv. Jonas Auksaburnis (gr. Chrysostomos – „Auksaburnis“) buvo vienas žymiausių ankstyvųjų krikščionybės tėvų ir Bažnyčios mokytojų, žinomas dėl savo iškalbos, pamokslų ir teologinių darbų. Jis gimė 347 metais Antiochijoje, dabartinėje Turkijoje, ir laikomas vienu didžiausių Bažnyčios pamokslininkų. Jo pravardė „Auksaburnis“ rodo jo nuostabų gebėjimą perteikti Dievo žodį ir mokymą, o jo pamokslai buvo laikomi ne … [Skaityti toliau…]
Konstantino dovana, moksliškai įvardijama kaip Constitutum Constantini, o senuosiuose rankraščiuose žinoma kaip Exemplar Constituti Domni Constantini Imperatoris bei Donatio Constantini, yra vienas skandalingiausių dokumentų krikščionybės istorijoje. Šis kūrinys šimtmečiams perbraižė Europos politinį žemėlapį. Tai suklastotas lotyniškas imperinis ediktas, kurio data lotyniškame tekste nurodoma kaip 317 metų kovo 30 diena, Konstantinui ketvirtą kartą esant konsulu kartu … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) traktatas „Apie monarchiją“ (De Monarchia) yra intelektualinis ginklas, parašytas pačiame viduramžių galios kovų įkarštyje. Poetas, kuris „Dieviškoji komedija“ (Divina Commedia) drąsiai skirstė popiežius į pragaro ratus, šiame darbe pateikė sistemingą įrodymą, kodėl Bažnyčia privalo atsisakyti pasaulietinės valdžios. Tai buvo toks pavojingas kūrinys, kad praėjus vos keleriems metams po autoriaus mirties, popiežiaus … [Skaityti toliau…]