Trijų amžių doktrina (lot. doctrina de tribus aetatibus) yra viena iš įtakingiausių viduramžių krikščioniškosios istoriografijos schemų, siejama su XII a. mąstytoju Joachimu iš Fiore. Ši doktrina teigia, kad žmonijos istorija vystosi trimis nuosekliais dvasiniais tarpsniais – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios amžiais. Nors pati schema kilo iš teologinių apmąstymų, ji vėliau tapo svarbiu pagrindu įvairiems … [Skaityti toliau…]
Deklaracija apie tariamą ir suklastotą Konstantino dovaną (De falso credita et ementita Constantini Donatione declamatio) yra vienas pamatinių Renesanso epochos tekstų, kurį 1440 metais parašė italų humanistas Lorencas Vala. Šis veikalas tapo pirmąja moksliškai pagrįsta istorine kritika, sugriovusia tūkstantmetį gyvavusį mitą apie imperatoriaus Konstantino Didžiojo popiežiui Silvestrui I suteiktas žemes bei politinę valdžią. Autorius pasitelkė … [Skaityti toliau…]
Gamtos sistema, arba Fizinio ir moralinio pasaulio dėsniai (Système de la Nature ou Des Loix du Monde Physique et du Monde Moral) yra vienas radikaliausių XVIII amžiaus filosofinių veikalų, kurį 1770 metais anonimiškai išleido baronas Paulis Henris Tiri d’Holbachas. Šis darbas dažnai vadinamas ateistų biblija, nes jame autorius be jokių kompromisų atmeta bet kokią dievybės … [Skaityti toliau…]
Pensées (lietuviškai Mintys) yra Blaise Pascalio (Bleizas Paskalis) po mirties išleistas fragmentų rinkinys, kuriame sukauptos jo teologinės, filosofinės ir egzistencinės pastabos. Pascalis planavo parašyti didelį apologetinį veikalą, skirtą krikščionybės pagrindimui, tačiau mirtis 1662 metais nutraukė šį projektą. Todėl Pensées yra nebaigto darbo užrašai, išlikę įvairaus ilgio fragmentais, nuo vienos eilutės iki ilgų argumentų. Ši nebaigtumo … [Skaityti toliau…]
Raupsuotųjų paminėjimai Šventajame Rašte leidžia giliau suprasti žmonių bendruomenės požiūrį į ligą ir atskirtį. Senajame Testamente aptinkami nurodymai, kaip elgtis su sergančiaisiais raupsais. „Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui“ (Kun 13:1) – taip prasideda mokymas apie raupsų atpažinimą ir atitinkamas priemones, padedančias saugoti visų gerovę. Tais laikais, jei žmogus turėdavo odos pažeidimų, jis būdavo apžiūrimas kunigo. … [Skaityti toliau…]
Druska Biblijoje iškyla kaip universali metafora, jungianti daugelį iškalbingų akcentų. Ji turi ir teigiamą, ir įspėjantį matmenį. Viena vertus, ji atlieka apsaugos, skonio suteikimo funkciją, antra vertus – ji perspėja dėl galimo nykimo ar sprendžiamojo teismo. Senajame Testamente ryškiausias deginančios druskos momentas – Sodomos likimas (Pr 19,26). Lotui traukiantis iš žlugčiai pasmerktos vietovės, jo žmona, … [Skaityti toliau…]
„Nugalėtojui aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojuje!” (Apr 2, 7). Ši eilutė kalba apie nepaprastą pažadą, skambantį kiekvienai sielai, kuri pasiryžta išbūti tikėjime iki galo. Ji siejasi su visais, kurie trokšta pasilikti tiesoje ir išlaikyti ištikimybę Kristui net tuomet, kai gyvenimas veda per sunkiausias patirtis. Apreiškimo knygoje atsiskleidžia gili atpildo vizija: amžinasis … [Skaityti toliau…]
Evangelijoje pagal Joną (Jn 8,1–11) randama pasakojimo vieta, kurioje Jėzus, susidūręs su svetimavimu kaltinama moterimi ir piktų žvilgsnių apsuptais Rašto aiškintojais, pasilenkia ir ima rašyti žemėje. Visas epizodas laikomas vienu paslaptingiausių Naujojo Testamento momentų, mat evangelistas nenurodo, ką Jėzus rašė. Bažnyčios Tėvai ir vėlesni teologai dažnai svarstė, kad tai galėjo būti nuoroda į kaltintojų slapčiausias … [Skaityti toliau…]
„Eikite paskui mane, aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4,19). Tokie Jėzaus žodžiai nuskambėjo Galilėjos ežero pakrantėje, kai broliai žvejai buvo kviečiami palikti tinklus ir pradėti naują kelią. Tada prasidėjo drąsos ir ištikimybės kupina istorija, kuri tęsiasi iki dabar. Ką reiškia tapti žmogaus sielų žveju? Ar tai reiškia, kad kiekvienas tikintysis kviečiamas dalintis Evangelijos džiaugsmu, … [Skaityti toliau…]
Adi Granth (pandžabų kalba: ਆਦਿ ਗ੍ਰੰਥ, liet. „Pirminė knyga“ arba „Pirmoji knyga“) yra pagrindinis sikhizmo šventraštis, laikomas amžinuoju sikhų guru (Guru Granth Sahib). Sudarytas 1604 m. penktojo sikhų guru Arjano Devo, Adi Granth yra poetinių giesmių (hymnų) rinkinys, kuriame užrašyti sikhų guru, taip pat įvairių hinduistų ir musulmonų šventųjų mokymai. 1708 m. dešimtasis guru Gobind … [Skaityti toliau…]
Aionai – tai dieviškosios emanacijos, kilusios iš tobulo dieviškojo pasaulio – Pleromos. Žodis aionas (gr. αἰών) graikų kalboje reiškia „amžinybę“, „gyvenimo laikotarpį“ arba „pasaulio amžių“. Gnostinėje tradicijoje aionai nėra tik laiko ar būties tarpsniai – jie yra gyvos, dieviškos būtybės, spinduliuojančios iš aukščiausiosios dievybės (Dažnai vadinamos Monada arba Tėvu). Pagrindinės idėjos: Kas sukūrė šią sampratą? … [Skaityti toliau…]
Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“ (1879–1880) yra vienas giliausių literatūros kūrinių, tyrinėjantis žmogaus sielos kovas, tikėjimo prigimtį ir moralinius pasirinkimus. Šis romanas, laikomas Dostojevskio šedevru, pasakoja apie trijų brolių ir jų tėvo likimus, tačiau per jų dramas atsiskleidžia universalūs klausimai apie Dievą, laisvę ir žmogaus atsakomybę. Romanas vyksta XIX a. Rusijoje ir pasakoja apie Karamazovų šeimą: … [Skaityti toliau…]