„Mišnė Tora“ – tai tarp 1170–1180 m. parašytas didžiausias ir sistemingiausias judaizmo teisės (halacha) kodeksas. Jo autorius – Mozė Maimonidas (Rabbi Moshe ben Maimon, Rambamas), vienas įtakingiausių žydų filosofų, teisininkų ir gydytojų. Tai pirmasis darbas žydų istorijoje, kuriame visa halacha – nuo Biblijos iki Talmudo – pateikiama vienoje logiškoje sistemoje, be diskusijų, ginčų ar komentarų. … [Skaityti toliau…]
Concordia discordantium canonum (nesutariančių kanonų derinimas arba nesuderinamų kanonų harmonija), plačiau žinomas kaip Decretum Gratiani (Gratijano dekretas) – tai apie 1140 m. Bolonijoje (Italija) sudarytas fundamentalus kanonų teisės rinkinys, padėjęs pagrindus visai Vakarų teisės tradicijai. Jo autorius, vienuolis ir dėstytojas Gratijanas (Gratianus), pritaikė naują dialektinį metodą: surinko tūkstančius prieštaringų bažnyčios įstatymų, Šventojo Rašto ištraukų bei … [Skaityti toliau…]
„Naujoji sąžinė ir senasis blogis“ (angl. A New Conscience and an Ancient Evil) – tai 1912 m. išleista socialinė studija, kurioje Jane Addams analizuoja komercinę prostituciją Čikagoje. Kad suprastume šio kūrinio svarbą, reikia žvelgti į tuometinę situaciją: XX a. pradžioje vyko masinė urbanizacija, kai tūkstančiai jaunų moterų iš kaimo vietovių ir Europos šalių plūdo į … [Skaityti toliau…]
Biblijoje gausu stebuklų, tačiau Jozuės knygos 10-ajame skyriuje aprašytas įvykis išsiskiria savo mastu. Tai akimirka, kai žmogaus balsas privertė sustoti patį didžiausią mūsų sistemos šviesulį. Kodėl Jozuė šaukėsi saulės būtent virš Gibeono ir kokią žinią tai neša mums šiandien? Gibeonas buvo vienas svarbiausių to meto miestų, įsikūręs ant aukštos kalvos į šiaurę nuo Jeruzalės. Tai … [Skaityti toliau…]
Erazmo Roterdamiečio „Pagyros kvailybei“ (Moriae Encomium, In Praise of Folly) yra vienas įtakingiausių Renesanso tekstų, kuriame susipina gilus humanizmas, aštri satyra ir teologinė kritika. Nors knyga parašyta prieš pat reformaciją, ji paruošė dirvą esminiams pokyčiams Europoje. Kūrinio pavadinimas „Moriae Encomium“ turi dvigubą prasmę. Lotyniškai tai reiškia „Pagyros kvailybei“, tačiau graikiškai žodis Moria primena Erazmo geriausio … [Skaityti toliau…]
Vakcinacijos istorija yra kovos tarp mokslo ir gilaus konservatyvumo istorija. Tai, ką šiandien laikome savaime suprantama profilaktika, XVIII a. pabaigoje atrodė kaip pavojinga magija ar net bandymas pasipriešinti Dievo valiai. 1. Žodžio kilmė: Šventoji karvė Terminas vakcina kyla iš lotynų kalbos žodžio vacca, kuris reiškia „karvė“. Šis pavadinimas nėra atsitiktinis – jis tiesiogiai nurodo į … [Skaityti toliau…]
Šis klausimas kyla daugeliui – ko iš tikrųjų tikisi Dievas iš paprasto žmogaus? Biblija duoda aiškius, nuoseklius atsakymus, kurie telpa į kelis pagrindinius principus. Pirmiausia – meilė. Jėzus pasakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: mylėk savo artimą kaip save … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
Sufijų tradicijoje viena ryškiausių alegorijų yra pasakojimas apie drugį ir žvakę, žinomas iš persų poeto Farido ad-Dino Attaro (XII a.) 1177 m. kūrinio „Paukščių kalba“ (Mantiq al-Tayr). Ši istorija gimė islamo mistikos – sufizmo – kontekste, kurio esmė yra meilės kelias į Dievą, savęs atsisakymas ir visiškas susiliejimas su dieviškąja tikrove. Pasakojime drugys skrenda į … [Skaityti toliau…]
1964 m. lapkričio 21 d. popiežius Paulius VI paskelbė vieną svarbiausių Vatikano II Susirinkimo tekstų – dekretą Unitatis Redintegratio (lot. „Vienybės atkūrimas“). Tai pirmasis visoje Katalikų Bažnyčios istorijoje oficialus dokumentas, skirtas ekumenizmui – krikščionių vienybės siekiui. Po šimtmečių priešiškumo ir atsiskyrimo (ypač po 1054 m. Didžiosios schizmos ir XVI a. Reformacijos) Katalikų Bažnyčia iki XX … [Skaityti toliau…]
Domicijonas – paskutinis Flavių dinastijos imperatorius – pradėjo kaip gana protingas administratorius, baigė kaip vienas baisiausių Romos tironų. Jo valdymo pabaiga (apie 93–96 m.) vadinama „teroru“, nes per tuos metus buvo nužudyta ar priversta nusižudyti kelios dešimtys senatorių, raitelių ir jų šeimų narių. Bet šis teroras nebuvo tik politinis – jis turėjo aiškių religinių aspektų. … [Skaityti toliau…]
Rethinking Hell (liet. Pergalvojant pragarą) – tai krikščioniška iniciatyva, kviečianti iš naujo permąstyti tradicinį pragaro vaizdą kaip amžiną kankinimo vietą. Ji remiasi mokymu, vadinamais sąlyginis nemirtingumas (conditional immortality) ir anihiliacionizmas (annihilationism). Pagal šiuos mokymus amžinas gyvenimas suteikiamas tik išgelbėtiems tikintiesiems, o atmetusieji Dievą galiausiai patiria visišką sunaikinimą – tarsi būtų ištrinti iš egzistencijos. Tai nėra … [Skaityti toliau…]