„Sic et Non“ (Taip ir Ne) – tai garsiausias Pjero Abeliaro (Pierre Abélard, lot. Petrus Abaelardus) filosofinis veikalas, parašytas apie 1120 metus. Ši knyga tapo vienu iš scholastikos metodologinių pamatų, nes joje autorius parodė, kaip kritiškai nagrinėti autoritetų teiginius. „Sic et Non“ nėra tradicinis traktatas su nuoseklia doktrina. Abeliaras surinko daugiau nei 150 klausimų iš … [Skaityti toliau…]
Porfirijus iš Tyro – tas finikietis neoplatonikas, gimęs apie 234 m. po Kr., o užgesęs 305 m. Romoje – buvo Plotino ištikimas mokinys, redagavęs „Eneadas” ir sukūręs veikalą, kuris pavertė vegetarizmą dievišku keliu. Jo traktatas, originaliai griekiškai vadinamas Περὶ ἀποχῆς ἐμψύχων (Peri apochēs empsychōn), angliškai žinomas kaip On Abstinence from Animal Food. Lietuviški variantai: Apie … [Skaityti toliau…]
Patrologia Orientalis (lot. „Rytietiškoji patrologija“) – tai didžiulė mokslinė serija, skirta Rytų krikščionių Bažnyčios Tėvų ir rašytojų tekstams. Pradėta leisti 1903 metais Paryžiuje, ji tebėra vienas svarbiausių šaltinių tyrinėjant ankstyvąją krikščionybę Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Armėnijoje, Egipte ir Etiopijoje. Serija apima originalius tekstus (sirų, koptų, armėnų, gruzinų, arabų, etiopų kalbomis) su prancūziškais vertimais, įvadais ir komentarais. … [Skaityti toliau…]
Čia kalbama apie šv. Ignaco Lojolos autobiografiją, dar vadinamą „Piligrimo pasakojimas“ arba „Piligrimo užrašai“. Tai XVI amžiaus tekstas, kurį užrašė Ignaco bičiulis Luisas Gonçalvesas da Câmara, o pats šventasis jį diktavo pasakojimo forma. Knygoje Ignacas ne klajoja po Rusiją su „Philokalia“, o keliauja po Europą ir Šventąją Žemę, apmąstydamas savo atsivertimą, dvasines kovas ir Jėzaus … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
Sekmadienio šventimas – tai ne vien religinė tradicija, o visos žmogaus kultūros ritmas, giliai įsišaknijęs seniausiuose pasaulio tekstuose. Jo ištakos siekia žydų Šabatą – septintąją dieną, kai, pasak Pradžios knygos, Dievas pailsėjo nuo savo darbų ir palaimino laiką. Iš čia kilo visa septynių dienų savaitės struktūra, kurią vėliau perėmė ir krikščionybė, suteikdama jai naują prasmę … [Skaityti toliau…]
Saliamono odės – tai seniausias žinomas krikščioniškų giesmių rinkinys, parašytas II mūsų eros amžiuje. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ōdai (ὠδαί) – „giesmės“, o vardas „Saliamonas“ nurodo į karalių Saliamoną, tradiciškai siejamą su išmintimi ir poetiniu įkvėpimu. Angliškai kūrinys vadinamas Odes of Solomon, o originaliai, sirų kalba, – ܡܙܡܘܪܝ ܕܫܠܝܡܘܢ (Mazmure d-Šleimun). Autorius nėra žinomas. … [Skaityti toliau…]
Sunkus akmuo nusirita nuo pečių – štai kaip krikščionybėje atrodo nuodėmių atleidimas. Tai Dievo veiksmas, kuris išlaisvina iš kaltės ir atveria kelią į amžinąjį gyvenimą. Nuodėmės – dideli nusikaltimai ar kasdienės klaidos: pyktis, pavydas, tingėjimas padėti kitam. Biblija sako, kad visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės (Rom 3, 23). Bet Dievas nori atleisti. Jėzus kalbėjo … [Skaityti toliau…]
„Milindos klausimai“ – tai budistinės filosofijos tekstas, parašytas dialogo forma tarp graikų kilmės karaliaus Milindos (Menandro I) ir budistų išminčiaus Nāgasenos. Kūrinys išsiskiria tuo, kad jame budizmo doktrinos aiškinamos ne dogmatiškai, o racionaliai, pasitelkiant alegorijas, palyginimus ir loginį samprotavimą. Pavadinimas lietuviškai dažniausiai pateikiamas kaip „Milindos klausimai“. Originalo kalba – pali – jis vadinamas Milinda Pañha. … [Skaityti toliau…]
Vienas garsiausių sufizmo literatūros kūrinių – „Masnavi‑ye Ma’navi“ – parašytas XIII a. persų poeto ir mistiko Jalāl al‑Dīn Rūmī. Šis kūrinys dažnai vadinamas tiesiog „Masnavi“ arba „Mathnawi“, priklausomai nuo kalbos ir vertimo tradicijos. Pavadinimo formos: Vakarų pasaulyje dažniausiai vartojamas pavadinimas „Mathnawi“, kuris nurodo tiek kūrinį, tiek poetinę formą – dvieilius su rimuojamomis eilutėmis. Persų literatūroje … [Skaityti toliau…]
Trečioji Makabėjų knyga (Third Book of Maccabees, graikiškai Τρίτον βιβλίον Μακκαβαίων – Tríton biblíon Makkabaíon, lotyniškai Tertius Machabaeorum) yra deuterokanoninis judaizmo ir krikščionybės tekstas, parašytas graikų kalba žydų diasporos aplinkoje, tikėtina Aleksandrijoje. Nors pavadinime minimi Makabėjai, knygos turinys nėra susijęs su Makabėjų sukilimu Palestinoje. Vietoje to pasakojimas nukelia į Egiptą, kur žydų bendruomenė susiduria su … [Skaityti toliau…]
Kasāyapāhuda – tai vienas iš svarbiausių digambarų džainizmo tekstų, priskiriamas prie seniausių po Mahaviro užrašytų šventraščių. Pavadinimas sanskrito kalba reiškia „Aistros pašalinimas“ (kasāya – aistra, emocinis nešvarumas; pāhuda – išlaisvinimas, pašalinimas, atsisakymas). Šis kūrinys sudaro porą su Ṣaṭkhaṇḍāgama („Šešių dalių Agama“) – abu laikomi pagrindiniais digambarų kanono tekstais, paaiškinančiais sielos ir karmos sąveiką. Džainizmas, kuriam … [Skaityti toliau…]