„Pirkei Avot“ (hebrajiškai משנה אבות – „Tėvų skyriai“, „Tėvų posakiai“ arba „Tėvų išmintis“). Tai vienas žymiausių ir labiausiai mylimų žydų religinės bei etinės literatūros kūrinių. „Pirkei Avot“ nėra įprasta knyga su vieno autoriaus mintimis, o senovinių etinių ir religinių aforizmų bei išminties posakių rinkinys, kuriame surinktos žymiausių žydų mokytojų ir išminčių mintys per kelis šimtmečius … [Skaityti toliau…]
„Petro kankinystė“ (The Martyrdom of Peter) yra pasakojimas apie apaštalo Petro paskutines dienas, perteikiantis jo misiją Romoje, stebuklus, susidūrimą su pagoniška valdžia ir galiausiai jo mirtį. Šis apokrifas išsiskiria tuo, kad Petras čia vaizduojamas kaip senas, silpnas, bet dvasiškai galingas Kristaus tarnas, kuris, nepaisydamas baimės ir savo kūno trapumo, vykdo Viešpaties valią. Tai kūrinys, atsiradęs … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Pilypo pamokslavimas“ (The Preaching of Philip) yra nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus rytų krikščionių apokrifas, išlikęs koptų, sirų ir arabų rankraščių tradicijose. Tai vienas iš ryškiausių rytietiškų apaštalų misijų tekstų, kuriame Pilypas ir Petras vaizduojami kaip stebuklų kupinos misijos Afrikos kraštuose veikėjai. Kūrinys priklauso tam pačiam ciklui kaip Andriejaus darbai, Baltramiejaus darbai, Tomo darbai … [Skaityti toliau…]
Inkredulitas (lot. incredulitas) yra teologinis terminas, nusakantis netikėjimą Dievu ar tuo, ką Dievas yra apreikšęs, kai žmogui ta tiesa buvo pateikta aiškiai, bet jis ją sąmoningai atmeta. Šis žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, bet teologijoje – tai svarbi sąvoka, ypač kalbant apie tikėjimo dorybę ir jos priešingybes. Lietuviškai šis terminas kartais verčiamas kaip netikėjimas, tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Tikėjimas nuo seno laikomas ne tik paguodos, bet ir iššūkio šaltiniu. Jis kviečia žmogų į gilesnį gyvenimą, tačiau kartu reikalauja atsisakyti patogumų, laikytis drausmės ir kartais net kęsti persekiojimus. Ar tikėti reiškia kentėti? Ar tikinčiojo kelias neišvengiamai veda į kančią, ar vis dėlto jame slypi laisvė, kurios neįmanoma patirti be savęs peržengimo? Šie klausimai lydi … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatas buvo pažymėtas išskirtiniu dėmesiu Centrinės ir Rytų Europos tautoms, jų kančioms sovietmečiu ir krikščioniško paveldo įprasminimui. Tarp svarbiausių šio laikotarpio dokumentų išsiskiria du laiškai, skirti Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir visos istorinės „Rusios“ krikščionims. 1. „Omnium ecclesiarum sollicitudo“ (1972 m.) Tai – popiežiaus Pauliaus VI (ne Jono Pauliaus II!) apaštališkas laiškas, … [Skaityti toliau…]
Akedija – tarsi sunkus rūkas, apgaubiantis sielą, kai malda tampa tuščia, tikėjimas blėsta, o dvasiniai tikslai atrodo nepasiekiami. Terminas, dažnai siejamas su senovės vienuolių patirtimi, apibūdina ne tik apatiją, bet ir gilų dvasinį tingumą, abejingumą geriems darbams ir neviltį. Graikiškas žodis acedia, kuris lietuviškai verčiamas kaip akedija, kilęs iš a- („be“) ir kēdos ( „rūpestis“, … [Skaityti toliau…]
Dekalogas, tai vienas labiausiai atpažįstamų religinių ir etinių terminų pasaulyje, nors pats žodis retai skamba kasdienėje kalboje. Kai išgirsti „dekalogas“, dažniausiai kalbama apie garsiuosius Dešimt Dievo įsakymų, bet žodžio reikšmė, istorija ir kelias iki šių dienų – daug įvairesnis, nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Žodis dekalogas atėjo į lietuvių ir daugelį kitų Europos kalbų … [Skaityti toliau…]
Marburgo disputas (Marburgo kolokviumas) buvo viešas teologinis debatų forumas, surengtas 1529 m. spalio 1–4 d. Marburgo pilyje, Heseno žemėje, Vokietijoje. Jo tikslas buvo suvienyti dvi pagrindines Reformacijos sroves – Martyno Liuterio vadovaujamą liuteronų judėjimą Vokietijoje ir Huldrycho Cvinglio vadovaujamą reformatų judėjimą Šveicarijoje. Disputą organizavo Heseno landgrafas Pilypas I, kuris siekė politinio ir karinio protestantų aljanso … [Skaityti toliau…]
Quietizmas (kvietizmas) yra XVII a. krikščioniškosios mistikos srovė, pabrėžusi visišką pasyvumą ir atsidavimą Dievo valiai, atsisakant aktyvių pastangų dvasiniame gyvenime. Šis judėjimas, dažnai siejamas su katalikybe, tačiau turėjęs įtakos ir kitoms krikščionių tradicijoms, sukėlė prieštaringų reakcijų dėl savo radikalių idėjų apie maldą, valią ir išganymą. Žemiau pateikiama apžvalga apie quietizmo kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius … [Skaityti toliau…]
„Paenitemini“ – tai apaštalinė konstitucija apie krikščionišką atgailą, paskelbta popiežiaus Pauliaus VI 1966 m. vasario 17 d. Ji buvo skirta atnaujinti ir peržiūrėti Bažnyčios mokymą bei praktiką dėl atgailos, ypač pasninko ir abstinencijos srityse, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo naują Bažnyčios santykio su pasauliu supratimą. Dokumentą paskelbė Paulius VI, vienas iš svarbiausių popiežių XX amžiuje, … [Skaityti toliau…]
Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]