„Hermaso ganytojas“ (graikiškai Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lotyniškai Pastor Hermae, angl. The Shepherd of Hermas) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų už Naujojo Testamento ribų, parašytas II a. viduryje Romoje. Lietuviškai Autorius prisistato kaip Hermas – paprastas išlaisvintas vergas, krikščionis, vedęs, turintis vaikų, bet praradęs turtą ir dalį tikėjimo dėl šeimos nuodėmių. Tekste jis gauna vizijas, kurias … [Skaityti toliau…]
Japji Sahib (ਜਪੁਜੀ ਸਾਹਿਬ) – tai pagrindinis ir švenčiausias sikhizmo himnas, parašytas Guru Nanako (1469–1539), pirmojo iš dešimties sikhų guru. Jis laikomas visos sikhų teologijos ir dvasinės filosofijos pagrindu. Šis himnas parašytas penžabo kalba Gurmukhi raštu apie 1500 m., ir vėliau tapo pirmuoju skyriumi šventraščio „Guru Granth Sahib“, kuris sikhams atstoja tiek Bibliją, tiek Koraną. … [Skaityti toliau…]
Jėzaus pirmasis stebuklas – vandens pavertimas vynu – įvyko Galilėjos Kanos miestelyje, per vestuves. Šis stebuklas yra aprašytas Jono evangelijoje (Jono 2:1–11) ir turi gilų simbolinį bei dvasinį reikšmingumą. Tai buvo pirmasis Jėzaus viešas stebuklas, kuris ne tik atskleidė Jo dievišką galią, bet ir parodė Jo rūpestį žmonėmis, taip pat suteikė mums užuominą apie tai, … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
Didachė (gr. Διδαχή, reiškia „mokymas“) – vienas seniausių krikščioniškų raštų, parašytas tikėtina I a. pabaigoje arba II a. pradžioje, maždaug tuo pačiu metu, kai buvo rašomi paskutiniai Naujojo Testamento tekstai. Pilnas originalus pavadinimas graikų kalba – Διδαχὴ τῶν δώδεκα ἀποστόλων, lietuviškai „Dvylikos apaštalų mokymas“, o lotyniškai – Doctrina duodecim Apostolorum. Angliškai jis dažniausiai vadinamas The … [Skaityti toliau…]
Danieliaus knyga – viena paslaptingiausių ir įtaigiausių Senojo Testamento knygų, jungiančių istorinius pasakojimus, pranašystes ir apokaliptinius regėjimus. Ji pasakoja apie pranašą Danielių – išmintingą jaunuolį, išvežtą į Babilono tremtį VI a. pr. Kr., kuris išlieka ištikimas Dievui nepaisant svetimos valdžios spaudimo ir pagundų. Ši knyga įkvėpta minties, kad Dievas, nors ir leidžia išmėginimus, galiausiai valdo … [Skaityti toliau…]
Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas (Codex Iuris Canonici, CIC) – tai pagrindinis Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis Bažnyčios gyvenimą, tvarką, valdžią, dvasininkų ir pasauliečių teises bei pareigas. Tai tarsi Bažnyčios „konstitucija“, kuri nustato, kaip turi būti organizuota jos veikla – nuo sakramentų teikimo iki parapijų administravimo ir bažnytinių teismų veiklos. Pirmasis Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas buvo … [Skaityti toliau…]
Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, lotyniškai Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium (sutrumpintai CCEO), yra pagrindinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis Rytų apeigų katalikų Bažnyčių gyvenimą. Jį 1990 m. paskelbė popiežius Jonas Paulius II, siekdamas, kad visos Rytų katalikų Bažnyčios, išlaikydamos savo dvasinį paveldą ir savitą liturginę tradiciją, turėtų bendrą teisinį pagrindą, atitinkantį jų istoriją ir santykį su Romos Sostu. … [Skaityti toliau…]
Žodis „nedorėlis“ turi gilią ir seną prasmę, kylančią ne tik iš religinių tekstų, bet ir iš moralinės kalbos tradicijos. Lietuviškai jis sudarytas iš priešdėlio ne- ir šaknies dor- – nuo žodžio „doras“, reiškiančio teisingą, garbingą, sąžiningą žmogų. Tad „nedorėlis“ pažodžiui reiškia tą, kuris neturi doros, kuris gyvena priešingai gėrio ir tiesos principams. Šis žodis apima … [Skaityti toliau…]
Al-Qamar yra 54-oji Korano sura, turinti 55 ajatų. Pavadinimas reiškia „Mėnulis“ ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur minima mėnulio skilimo stebuklo vizija. Tai mekiečių apreiškimas, priklausantis ankstyvajam laikotarpiui, ir jame itin stipriai akcentuojama Teismo dienos neišvengiamybė bei ankstesnių tautų sunaikinimo istorijos. Sura prasideda didingu įvykiu: „Valanda priartėjo, ir mėnulis skilęs.“ Tai ženklas, kurį netikėliai Mekos … [Skaityti toliau…]
Sinajaus dykumoje, kur saulė kepina žemę, o vėjas nešioja istorijų dulkės, vyksta ritualas, kuris per šimtmečius stulbina žmonių protus. Raudona karvė, tobula, be vienos dėmės, niekada nenešusi jungo, sudeginama už stovyklos ribų. Jos pelenai, sumaišyti su vandeniu, valo tuos, kurie prisilietė prie mirties. Bet čia—įdomiausia—mazgas: tie, kas tvarko šią šventąjį mišinį, patys tampa nešvarūs. Šis … [Skaityti toliau…]
Antikiniame pasaulyje, ypač permainingame ir ideologijų kupiname Pirmojo amžiaus prieš Kristų ir Pirmojo amžiaus po Kristaus Artimuosiuose Rytuose, egzistavo įvairios religinės ir filosofinės srovės. Tarp jų ryškiai išsiskyrė dvi bendruomenės – esenai ir terapeutai. Nors abiems būdingas asketiškumas ir nuoširdus atsidavimas Dievui, jos aprašomos kaip skirtingos, tačiau glaudžiai susijusios, judėjimo formos. Mūsų žinios apie jas … [Skaityti toliau…]