Žodis „zodiakas“ lietuvių kalba atėjęs iš graikų kalbos: ζωδιακός κύκλος (zōdiakós kýklos) – „gyvūnų ratas“ arba „mažų gyvūnų ratas“. Pati šaknis ζῷον (zōion) reiškia „gyvūnas, gyvoji būtybė“, o ζῴδιον (zōidion) – „mažas gyvūnas, figūrėlė“. Lotyniškai tapo zodiacus, iš ten ir visos Europos kalbos.
Kodėl „gyvūnų ratas“? Nes didžioji dalis 12 žvaigždynų, per kuriuos eina Saulės kelias, senovėje buvo įsivaizduojami kaip gyvūnai ar mitinės būtybės: Avinas (avis), Jautis (jautis), Vėžys (krabas), Liūtas, Skorpionas, Ožiaragis (pusė ožka, pusė žuvis), Žuvys ir t. t. Net žmonės (Dvyniai, Mergelė, Vandenis) buvo vaizduojami kaip gyvos figūros.
Kas yra zodiakas ir kam jis reikalingas?
Zodiakas – tai įsivaizduojamas 360° ratas aplink Žemę, per kurį per metus praeina Saulė (matoma iš Žemės perspektyvos). Jis padalintas į 12 lygių 30° sektorių, kiekvienam priskirtas žvaigždynas ir ženklas.
Senovėje zodiakas buvo:
- Kalendorius (pagal Saulės padėtį žinojai, kada sėti, kada pjauti).
- Dangaus žemėlapis navigacijai ir laiko matavimui.
- Būdas „skaityti dangų“ ir ieškoti prasmės žmogaus gyvenime.
Babiloniečiai (apie 1800–500 m. pr. Kr.) pirmieji išskyrė 12 žvaigždynų ir pradėjo juos naudoti astrologijai. Graikai (ypač Hiparchas ir Ptolemėjas II a.) sujungė babilonietiškus žvaigždynus su savo mitologija ir sukūrė sistemą, kuri gyva iki šiol.
Zodiakų rūšys ir jų skirtumai
Vakarų tropinis zodiakas (mums įprasčiausias)
- Pradžia: pavasario lygiadienis (0° Avino – kovo 20–21 d.).
- Ženklai: Avinas, Jautis, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis, Žuvys.
- Svarbu: susietas su metų laikais, o ne su realiais žvaigždynais. Dėl Žemės ašies precesijos per 2000 metų jis „atsiliko“ beveik 30° nuo tikrų žvaigždynų.
Vakarų sidërinis zodiakas (naudojamas kai kurių astrologų)
- Pradžia: pagal realius žvaigždynus (pvz., 0° Avino – ten, kur dabar yra žvaigždė Spica Mergelės žvaigždyne).
- Ženklai tie patys, bet datos pasislenka apie 23–24 dienas atgal. Jei pagal tropinį esi Dvyniai, sidëriniame gali būti Jautis.
Indiškas (vedų) sidërinis zodiakas
- 12 rašių (Meṣa, Vṛṣabha ir t. t.), bet skaičiuojama pagal Lahiri ayanamsą (šiuo metu ~24° skirtumas nuo tropinio).
- Be to, dar 27 nakšatros (mėnulio stotys) – daug smulkesnis padalinimas.
Kinų zodiakas – išvis ne žvaigždynai
- 12 gyvūnų pagal metus (Žiurkė, Jautis, Tigras, Triušis, Drakonas, Gyvatė, Arklys, Ožka, Beždžionė, Gaušis, Šuo, Kiaulė).
- Nesusietas su žvaigždynais, o su Jupiterio 12 metų ciklu ir Mėnulio kalendoriumi.
Majų ir actekų dienų ženklai
- 20 ženklų (majai: Imix, Ik, Akbal, Kan, Chicchan, Cimi…; actekai: Cipactli (krokodilas), Ehecatl (vėjas), Calli (namas) ir t. t.).
- Ciklas 260 dienų (Tzolkin), o ne 365. Naudotas ritualams ir vardams.
Keltų „medžių zodiakas“ ir kiti modernūs
- 13 ar 21 medis/augalas (Beržas, Guoba, Ąžuolas ir t. t.).
- Išrastas XX a., neturi senovės šaltinių – gryna šiuolaikinė fantazija.
Zodiakas iš pradžių buvo praktinis dangaus kalendorius ir navigacijos įrankis. Vėliau tapo astrologijos pagrindu – būdu ieškoti likimo žvaigždėse. Šiandien mokslas sako: žvaigždynai yra tik atsitiktinės žvaigždžių grupės, matomos iš Žemės, ir neturi jokios įtakos žmogui. Bažnyčia primena: dangus skelbia Dievo šlovę (Ps 19), bet ne mūsų ateitį.
Todėl zodiakas gali būti graži senovės kultūros dalis, įdomus mitologijos lobynas ar net pokalbio pradžia, bet tikrai ne kompasas gyvenimui. Tikrasis kompasas lieka vienas – Dievo žodis ir Jo Apvaizda.
Zodiakai ir religijos
Mokslas zodiakus (ir visą astrologiją) laiko klasikiniu pseudomokslu: nėra jokių patikimų tyrimų, kurie parodytų, kad žvaigždynų ar planetų padėtis gimimo metu turi įtakos charakteriui ar įvykiams. Dvigubai akli testai (pvz., Carlson 1985 m., Gauquelin bandymai, šimtai vėlesnių meta-analizių) nuolat rodo, kad astrologinių prognozių tikslumas nesiskiria nuo atsitiktinumo. Precesija daro taip, kad realūs žvaigždynai seniai „pasislinko“, o tropinis zodiakas apskritai remiasi ne žvaigždėmis, o metų laikais.
Krikščionybė (katalikai, stačiatikiai, dauguma protestantų) ir judaizmas zodiakus bei astrologiją laiko draustomis arba net nuodėmingomis. Šventajame Rašte yra tiesioginiai draudimai (Įst 18, 10–12; Iz 47, 13–14), o Katalikų Bažnyčios katekso 2116 punktas įvardija astrologiją kaip vieną iš būrimo formų, kuri prieštarauja pirmajam įsakymui.
Islamas taip pat griežtai draudžia – Korane (5:90) priskiriama prie šėtoniškų dalykų kartu su lošimu ir alkoholio.
Azijoje situacija kitokia, bet ne visai taip, kaip dažnai manoma:
- Kinų zodiakas (12 gyvūnų) ir fengšui niekada nebuvo oficialios konfucianizmo, taoizmo ar budizmo religinės doktrinos dalimi. Tai liaudies tikėjimai ir kultūrinė tradicija, kurią valdžia (ypač Mao laikais) net bandė išnaikinti kaip prietarus. Šiandien Kinijoje tai tik Naujųjų metų pramoga ir verslas.
- Indijoje (hinduizme) džiotish (vedų astrologija) yra pripažįstama kaip viena iš šešių Vedangų – pagalbinė veda studijų disciplina. Kai kurie hinduistai laiko ją šventa ir naudoja vestuvėms, vardams, Muhurtai (palankiam laikui) parinkti. Tačiau net ir ten ne visi panditai sutinka – kai kurios šiuolaikinės hinduizmo srovės (pvz., Arya Samaj) ją atmeta kaip vėlyvą priedą.
- Tibeto budizme ir bon religijoje yra sudėtinga astrologija (karmų skaičiavimai, elementai), bet ji labiau panaši į kinų nei į vakarietišką.