„Mišnė Tora“ – tai tarp 1170–1180 m. parašytas didžiausias ir sistemingiausias judaizmo teisės (halacha) kodeksas. Jo autorius – Mozė Maimonidas (Rabbi Moshe ben Maimon, Rambamas), vienas įtakingiausių žydų filosofų, teisininkų ir gydytojų. Tai pirmasis darbas žydų istorijoje, kuriame visa halacha – nuo Biblijos iki Talmudo – pateikiama vienoje logiškoje sistemoje, be diskusijų, ginčų ar komentarų. … [Skaityti toliau…]
Concordia discordantium canonum (nesutariančių kanonų derinimas arba nesuderinamų kanonų harmonija), plačiau žinomas kaip Decretum Gratiani (Gratijano dekretas) – tai apie 1140 m. Bolonijoje (Italija) sudarytas fundamentalus kanonų teisės rinkinys, padėjęs pagrindus visai Vakarų teisės tradicijai. Jo autorius, vienuolis ir dėstytojas Gratijanas (Gratianus), pritaikė naują dialektinį metodą: surinko tūkstančius prieštaringų bažnyčios įstatymų, Šventojo Rašto ištraukų bei … [Skaityti toliau…]
Visuomenės istorijoje pagreitį nuolat suteikdavo asmenybės ir judėjimai, siekiantys ne tik asmeninės naudos, bet ir bendrosios gerovės. Vienas iš pagrindinių įrankių šiam tikslui pasiekti yra filantropija. Nors dažnai painiojama su paprasta labdara, filantropija yra kur kas gilesnis ir sistemiškesnis reiškinys, siekiantis ne tik palengvinti skurdą, bet ir pašalinti jo priežastis per švietimą, mokslą ir socialines … [Skaityti toliau…]
„Naujoji sąžinė ir senasis blogis“ (angl. A New Conscience and an Ancient Evil) – tai 1912 m. išleista socialinė studija, kurioje Jane Addams analizuoja komercinę prostituciją Čikagoje. Kad suprastume šio kūrinio svarbą, reikia žvelgti į tuometinę situaciją: XX a. pradžioje vyko masinė urbanizacija, kai tūkstančiai jaunų moterų iš kaimo vietovių ir Europos šalių plūdo į … [Skaityti toliau…]
„Maldos už engiamuosius: išskirtinis traktatas“, „Prayer for the Oppressed: A Premium Tract“ – tai 1859 m. pasirodęs fundamentalus religinis tekstas, skirtas krikščionių sąžinei prabudinti. James A. Thome šiame kūrinyje meistriškai sujungia asmeninį pamaldumą su socialiniu teisingumu, kviesdamas tikinčiuosius ne tik užjausti, bet ir aktyviai melstis už pavergtuosius, suvokiant vergiją ne kaip politinę aplinkybę, o kaip … [Skaityti toliau…]
„Jokių kompromisų su vergija“ (angl. No Compromise with Slavery) – tai 1854 m. išleistas radikalus abolicionistinis pamfletas ir viešų kalbų rinkinys, kuriame autorius William Lloyd Garrison išdėstė savo bekompromisę kovos strategiją. Būdamas ne tik judėjimo lyderis, bet ir „moralinio įtikinėjimo“ (moral suasion) pradininkas, Garrisonas šiame kūrinyje atmetė bet kokius politinius susitarimus, deklaruodamas, kad vergija nėra … [Skaityti toliau…]
The Slavery Question (1854) – liet. Vergijos klausimas. šis John Lawrence darbas yra itin aštrus moralinis ir religinis traktatas, parašytas tuo metu, kai Amerika buvo atsidūrusi ant pilietinio karo slenksčio, o krikščionių bažnyčios viduje vyko skausmingas skilimas dėl požiūrio į žmogaus vergiją. Traktatas pasirodė 1854 m. – tai metai, kai JAV buvo priimtas Kanzaso-Nebraskos aktas, … [Skaityti toliau…]
Ispanijos moriskai: jų atsivertimas ir ištrėmimas (The Moriscos of Spain: Their Conversion and Expulsion). Šis Henry Charles Lea darbas yra viena pamatinių studijų, nagrinėjančių vieną tragiškiausių ir sudėtingiausių Ispanijos istorijos puslapių – musulmonų kilmės gyventojų persekiojimą, jų dvasinį palaužimą ir galutinį išvarymą. XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje Ispanijoje vyko viena didžiausių priverstinių migracijų … [Skaityti toliau…]
Ankstyvųjų ir brandžiųjų viduramžių Europoje, kai tiesioginių įrodymų nepakakdavo, o žmogiškasis teisingumas atsidurdavo aklavietėje, buvo kreipiamasi į aukščiausiąjį arbitrą – Dievą. Ši praktika, žinoma kaip ordalijos (lot. ordalium, kilęs iš senovės anglų k. ordāl – „nuosprendis“), rėmėsi tvirtu įsitikinimu, kad Aukščiausiasis tiesiogiai įsikiš į teismo procesą, apsaugodamas nekaltąjį ir nubaudamas nusidėjėlį. Tai nebuvo paprastas kankinimas; … [Skaityti toliau…]
Viduramžių teisinė sistema rėmėsi ne tiek įrodymais (pirštų atspaudais ar dokumentais), kiek žmogaus garbe, bendruomenės pasitikėjimu ir Dievo baime. Šiame kontekste esminę vietą užėmė kompurgatoriai – asmenys, kurie savo siela laidavo už kito žmogaus nekaltumą. Pavadinimai ir etimologija Kompurgatorius nėra liudytojas šiuolaikine prasme. Jis neprivalėjo matyti nusikaltimo ar žinoti įvykio aplinkybių. Jo užduotis – prisiekti, … [Skaityti toliau…]
Ankstyvųjų viduramžių Europa buvo panaši į verdantį katilą. Karolingų imperija, kadaise vienijusi Vakarų krikščioniją, iro akyse, o jos likučiai tapo ambicingų valdovų kovos lauku. Būtent šiame fone 922 m. Koblenco susirinkimas arba sinodas iškyla kaip vienas svarbiausių, nors dažnai vadovėliuose primirštų, politinių ir bažnytinių įvykių. Tai nebuvo tik sausas dvasininkų susitikimas – tai buvo bandymas … [Skaityti toliau…]
Malonės ediktas – tai vienas ankstyviausių ir svarbiausių Ispanijos inkvizicijos instrumentų, atsiradęs XV amžiaus pabaigoje, kai 1478 m. buvo įkurta Karališkoji Ispanijos inkvizicija. Originalo kalba jis vadinosi edicto de gracia. Terminas nėra vėlyvas ar modernus – jis vartotas jau pačiuose pirmuosiuose inkvizicijos dokumentuose, o pati praktika buvo sukurta inkvizitorių Tomás de Torquemados ir jo aplinkos … [Skaityti toliau…]