„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]
Velykų malonės paprotys, lotyniškai vadinamas Privilegium Paschale, yra senovinis teisinis ir religinis paprotys, minimas evangelijose kaip įprasta praktika Romos valdomoje Judėjoje. Pasak šio papročio, per Paschos šventę Romos valdžia galėjo paleisti vieną kalinį, kurį pasirinktų tauta. Tai buvo savotiška malonės forma, simboliškai susieta su švente, kuri žydams priminė išėjimą iš Egipto ir Dievo išlaisvinimą. Tokia … [Skaityti toliau…]
Sinedrionas, hebrajiškai vadinamas Sanhedrin (סנהדרין), buvo aukščiausia žydų religinė ir teisinė taryba, veikusi Jeruzalėje Antrojo Šventyklos laikotarpiu. Tai ne vienas žmogus, o institucija – taryba, sudaryta iš maždaug septyniasdešimties narių: aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir įtakingų vyresniųjų. Sinedrionas sprendė svarbiausius religinius klausimus, aiškino Įstatymą, prižiūrėjo šventyklos tvarką ir turėjo teisę teisti žydų bendruomenės narius. Nors … [Skaityti toliau…]
Ankstyvą Paschos rytą Jeruzalėje, Romos prefekto rezidencijos (Pretoriumo) vėsioje tyloje, įvyko susidūrimas, kuris peržengė paprasto teismo proceso ribas. Į šią vietą Jėzus buvo atvestas ne romėnų kareivių, bet žydų religinės tarybos – Sinedriono – sprendimu. Jie patys suėmė Jėzų, apkaltino piktžodžiavimu ir, neturėdami teisės vykdyti mirties bausmės, perdavė Jį Poncijui Pilotui, tikėdamiesi, kad romėnas patvirtins … [Skaityti toliau…]
Virš Jėzaus kryžiaus buvusi lentelė su užrašu INRI yra vienas atpažįstamiausių krikščionybės simbolių. Šios keturios raidės yra lotyniškos frazės Iesus Nazarenus Rex Iudaeorum santrumpa, kuri reiškia „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“. Nors šiandien tai skamba kaip pagarbus pripažinimas, Romos imperijos akyse tai buvo oficialus mirties nuosprendis už valstybės išdavystę. Kadangi Judėja buvo Romos provincija, bet koks … [Skaityti toliau…]
Ilgą laiką skeptikai teigė, kad Poncijus Pilotas (Pontius Pilatus) – žmogus, nuteisęs Jėzų mirties bausmei – galėjo būti tik literatūrinis personažas, sukurtas Evangelijų autorių. Tačiau 1961 m. italų archeologo Antonio Frova vadovaujama ekspedicija Cezarėjoje (Caesarea Maritima), senoviniame uostamiestyje prie Viduržemio jūros, rado tai, kas galutinai nutildė abejones. Tai buvo Piloto akmuo (lot. Inscriptio Pilati) – … [Skaityti toliau…]
Naujasis Testamentas mums paliko glaustą ir dramatišką Jėzaus teismo istoriją, tačiau ankstyviesiems krikščionims visada rūpėjo tai, kas liko „už kadro“. Kaip atrodė oficialios ataskaitos, kurias Poncijus Pilotas siuntė į Romą? Ką jis aptarinėjo su Galilėjos tetrarchu Erodu Antipu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota ne kanoninėse knygose, o apokrifiniuose raštuose, kurie sudaro vadinamąjį „Piloto ciklą“. Šie … [Skaityti toliau…]
Pretoriumas, lotyniškai Praetorium, – tai Romos valdžios atstovo būstinė, administracinis ir teismo centras, kuriame buvo vykdomi teismai, apklausos ir kariniai sprendimai. Pats žodis kilo iš praetor – aukšto rango Romos pareigūno, todėl praetorium reiškė vietą, kurioje gyveno ir dirbo valdžią turintis asmuo. Imperijos laikais šis terminas įgijo platesnę reikšmę: taip vadintos ir gubernatorių rezidencijos provincijose, … [Skaityti toliau…]
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen. Viešpaties malda abra Tėve mūsų (Pater Noster) krikščioniškoje … [Skaityti toliau…]
Responsoriumas (Responsorium) yra atsakomoji liturginė giesmė arba maldos forma, vartojama Valandų liturgijoje po skaitinių. Tai dialoginė giesmė, kurioje vienas giedotojas ar skaitytojas pateikia eilutę iš Šventojo Rašto ar liturginio teksto, o bendruomenė atsako nustatyta formule. Responsoriumas padeda apmąstyti ką tik girdėtą Dievo žodį ir įtraukti bendruomenę į bendrą maldos ritmą. Kaip ir kitos Valandų liturgijos … [Skaityti toliau…]
Skaitymų valanda, tradiciškai vadinta Matutinėmis (Matutinum), yra pati giliausia ir ilgiausia Valandų liturgijos valanda. Ji neturi griežto paros laiko ir gali būti meldžiama bet kuriuo metu, tačiau istoriškai buvo siejama su nakties ar ankstyvo ryto valandomis. Tai mąstymo ir įsigilinimo malda, kurioje per Biblijos skaitinius ir Bažnyčios tėvų tekstus ieškoma gilesnio tikėjimo pažinimo. Kaip ir … [Skaityti toliau…]