Enciklika „Didžiausia ir sunkiausia“ (Maximam gravissimamque)

1924 m. sausio 18 d. paskelbta popiežiaus Pijaus XI enciklika Maximam gravissimamque žymi svarbų posūkį Prancūzijos Katalikų Bažnyčios istorijoje. Ji buvo atsakas į 1905 m. Prancūzijoje priimtą įstatymą, atskyrusį Bažnyčią nuo valstybės, ir siekė atkurti Bažnyčios teisinį statusą šalyje. 1905 m. įstatymas panaikino 1801 m. Konkordatą, kuris reguliavo Bažnyčios ir valstybės santykius. Naujas įstatymas nacionalizavo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kur slaptu Dievo sprendimu“ (Ubi arcano Dei consilio)

1922 m. gruodžio 23 d. popiežius Pijus XI paskelbė savo pirmąją encikliką Ubi arcano Dei consilio, kurios pavadinimas reiškia „Dievo slėpiningu nutarimu“. Šis dokumentas pasirodė vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo į Petro Sostą ir tapo aiškiu ženklu, kuria kryptimi ketinama vesti Bažnyčią – tai buvo ne vien doktrininė gairė, bet ir gili politinė bei … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Laimingai artėjanti diena“ (Fausto appetente die)

1921 m. birželio 29 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Fausto appetente die, skirtą 700-osioms šv. Dominyko mirties metinėms paminėti. Tai buvo viena iš kelių enciklikų, kurias šis popiežius paskyrė žymiems krikščionybės istorijos veikėjams, norėdamas ne tik pagerbti jų atminimą, bet ir priminti Bažnyčiai apie jų paliktą dvasinį paveldą bei gyvą aktualumą. Šv. Dominykas, gyvenęs … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Garsiausiame aukščiausiųjų“ (In praeclara summorum)

1921 m. balandžio 30 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką In praeclara summorum, skirtą paminėti 600-ąsias Dantės Aligjerio mirties metines. Ši enciklika skirta literatūros ir teologijos tyrinėtojams, taip pat visai Katalikų Bažnyčiai, kaip liudijimas, kad Dantės kūryba neatskiriama nuo krikščioniškosios pasaulėžiūros. Dantė Aligjeris, viduramžių italų poetas, garsiausias dėl savo epo Dieviškoji komedija, šiame dokumente pristatomas … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Šventosios artėjančios“ (Sacra propediem)

1921 m. sausio 6 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Sacra Propediem, skirtą paminėti Trečiojo Pranciškaus Ordino (Ordo Franciscanus Saecularis) įkūrimo 700 metų jubiliejų. Šis dokumentas buvo adresuotas visiems Katalikų Bažnyčios hierarchams, siekiant atkreipti dėmesį į pasauliečių vaidmenį Bažnyčios gyvenime ir skatinti jų įsitraukimą į dvasinį tobulėjimą bei visuomenės atnaujinimą. Lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Jau pilni metai“ (Annus iam plenus)

1920 m. gruodžio 1 d. paskelbta popiežiaus Benedikto XV enciklika Annus Iam Plenus (lot. „Jau praėjo metai“) buvo antrasis jo kreipimasis į pasaulio vyskupus ir tikinčiuosius, raginantis padėti nuo karo nukentėjusiems Centrinės Europos vaikams. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) paliko gilias žaizdas visoje Europoje. Ypač skaudžiai nukentėjo vaikai – jie neteko tėvų, namų, maisto ir sveikatos. … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Apaštalų kunigaikščiui Petrui“ (Principi Apostolorum Petro)

1920 m. spalio 5 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Principi Apostolorum Petro – dokumentą, kurio pavadinimas lietuviškai reiškia „Apaštalų kunigaikščiui Petrui“. Enciklika buvo skirta ypatingai progai: minint vieno iškiliausių Rytų Bažnyčios šventųjų – šv. Efrėmo Siriečio – paskelbimą Bažnyčios mokytoju (Doctor Ecclesiae). Tai buvo reikšmingas teologinis ir simbolinis žingsnis, kuriuo popiežius ne tik pagerbė … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dvasia Guodėja“ (Spiritus Paraclitus)

1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Taika, gražiausia Dievo dovana“ (Pacem, Dei munus pulcherrimum)

1920 m. gegužės 23 d., Sekminių dieną, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Pacem, Dei munus pulcherrimum“, kurios pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Taika – gražiausia Dievo dovana“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Apie taiką ir krikščionišką susitaikymą“. Enciklika buvo paskelbta po Pirmojo pasaulinio karo, kai Europa dar nebuvo atsigavusi nuo karo padarinių, o Versalio … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tėviškai jau seniai“ (Paterno iam diu)

1919 m. lapkričio 24 d. paskelbta enciklika Paterno iam diu (lot. „Tėviškai jau seniai“) yra vienas jautriausių popiežiaus Benedikto XV dokumentų, skirtų pabrėžti vaikų kančias po Pirmojo pasaulinio karo ir paraginti viso pasaulio katalikus teikti pagalbą. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) paliko gilias žaizdas Europoje, ypač Centrinėje jos dalyje. Nors karas buvo pasibaigęs, daugelis šalių, ypač … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Šioje didelėje“ (In hac tanta)

In hac tanta – Benedikto XV enciklika, paskelbta 1919 m. gegužės 14 d., skirta paminėti 1200-ąsias šv. Bonifaco – Vokietijos apaštalo – misijos metines. Šis dokumentas buvo adresuotas Vokietijos vyskupams, ypač Kelno arkivyskupui kardinolui Feliksui Hartmannui. Enciklika pasirodė netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai Europa, ypač Vokietija, išgyveno politinį ir socialinį nestabilumą. Šalyje kilo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tai, ko jau seniai“ (Quod iam diu)

Enciklika „Quod iam diu“ buvo paskelbta 1918 m. gruodžio 1 d. Ją paskelbė popiežius Benediktas XV, penktaisiais savo pontifikato metais. Šis dokumentas buvo išleistas netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai pasaulis ruošėsi Paryžiaus taikos konferencijai. Lotyniškas pavadinimas „Quod iam diu“ reiškia „Tai, ko jau seniai laukta“. Lietuviškai šią encikliką galima vadinti „Apie būsimą taikos … [Skaityti toliau…]