Induizmas (सनातन धर्म, Sanātana Dharma) ir budizmas (बुद्धधम्म / बुद्धधर्म, Buddha Dhamma / Bauddha Dharma) gimė toje pačioje senovės Indijos kultūros terpėje, tačiau vystėsi kaip du savarankiški kosminiai projektai: vienas kaupė, jungė ir hierarchizavo tradicijas, kitas perrašė taisykles ir pasiūlė radikalų paprastumo receptą. Abu siūlo išeitį iš kančios rato, tačiau pagal žemėlapį, tikslą ir metodus … [Skaityti toliau…]
Pali kanonas, dar vadinamas Tipitaka (pali k.), yra seniausias išlikęs sistemingas Budos mokymo rinkinys. Žodis „pali“ reiškia „tekstas“, „šventraščio eilutė“ arba „kanoninė kalba“ – taip vadinama senoji Indijos kalba, kuria buvo užrašyti ankstyvieji budizmo mokymai. Tai pagrindinis autoritetas Theravados budizme, paplitusiame Šri Lankoje, Tailande, Mianmare, Laose ir Kambodžoje. Pats pavadinimas reiškia „trijų krepšių rinkinį“ ir … [Skaityti toliau…]
Hinduizmas (sanskritiškai Sanātana Dharma – „Amžinasis kelias“) yra seniausia iki šiol gyva religija pasaulyje, išaugusi Indijos subkontinente. Tai ne viena konkreti doktrina, o visa civilizacija, kurioje tūkstančius metų susipynė filosofija, mitai, ritualai, menas ir kasdienis gyvenimas. Hinduizmas šiandien jungia daugiau nei milijardą žmonių – daugiausia Indijoje ir Nepale, bet jo pasekėjų gausu ir Šri Lankoje, … [Skaityti toliau…]
Indijos religija – hinduizmas nėra vienalytė sistema, o platus ir daugiasluoksnis reiškinys, kurio šerdis sanskritiškai įvardijama kaip Sanātana Dharma – „Amžinasis kelias“. Tai seniausia iki šiol gyva religija pasaulyje, susiformavusi Indijos subkontinente ir išlaikiusi dominuojančias pozicijas iki mūsų dienų. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje būtent terminas „hinduizmas“ yra rekomenduojamas kaip tiksliausias, nes jis geriau atitinka tarptautinę formą … [Skaityti toliau…]
Manegoldo „Knyga Gebehardui“ (Manegoldi ad Gebehardum liber) – vienas XI amžiaus politinės minties tekstas, parašytas Manegoldo iš Lautenbacho (Manegoldus Lautenbachensis), vienuolio, mokytojo ir vieno ryškiausių Grigaliaus VII reformų ideologų. Kūrinys skirtas Salcburgo arkivyskupui Gebehardui, vienam iš tvirčiausių popiežiaus šalininkų per Investitūros ginčą. Tekstą XIX a. išleido Kuno Francke, kurio kritinis leidimas šiandien yra pagrindinis šaltinis. … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Udalriko laiškas apie dvasininkų susilaikymą (Pseudo‑Udalrici Epistola de continentia clericorum) – tai XI amžiaus pabaigos anoniminis poleminis laiškas, parašytas kaip reakcija į popiežiaus Grigaliaus VII vykdytas Bažnyčios reformas. Pats pavadinimas rodo, kad tekstas priskiriamas vadinamajai pseudoepigrafinei literatūrai: autorius apsimeta esąs šv. Udalrikas iš Augsburgo (Udalricus Augustensis), tačiau tai neįmanoma nei pagal datas, nei pagal istorines … [Skaityti toliau…]
Oktava yra vienas iš tų žodžių, kurie keliauja per skirtingas kultūros sritis, išlaikydami tą pačią semantinę šerdį – aštuonetą. Pats terminas kilęs iš lotyniško octava, reiškiančio „aštuntoji“. Lotynų kalboje šis žodis buvo vartojamas tiek skaičiui žymėti, tiek žymėti aštuntą dieną po tam tikro įvykio. Būtent ši pirminė reikšmė vėliau išsiskleidė į muziką, literatūrą ir liturgiją, … [Skaityti toliau…]
Protologija – tai teologijos sritis, nagrinėjanti pasaulio, žmogaus ir blogio kilmę. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių πρῶτος (prōtos, „pirmasis“) ir λόγος (logos, „mokslas“, „žodis“), todėl pažodžiui reiškia „mokslą apie pradžią“. Ši disciplina siekia suprasti, kaip Dievas sukūrė pasaulį, kokia buvo pirminė kūrinijos tvarka ir kokiu būdu į ją įsiveržė nuodėmė. Protologija glaudžiai susijusi … [Skaityti toliau…]
Samsono istorija iš Teisėjų knygos yra viena iš labiausiai vizualiai įsimenančių visame Senajame Testamente. Ji jungia herojišką pasakojimą, simbolinę prasmę ir teologinę įtampą. Epizodas apie tris šimtus lapių, kuriuos Samsonas pagavo ir panaudojo kaip ginklą prieš filistinus, nuo ankstyvųjų laikų buvo interpretuojamas kaip alegorija apie klastą, dvasinę sumaištį ir vidinį tautos ar Bažnyčios ardymą. Teisėjų … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
„Disceptatio synodalis“ („Sinodinė diskusija“ arba „Sinodinis ginčas“) – tai šv. Petro Damiano (1007–1072) kūrinys, parašytas investitūros kovos išvakarėse. Šis tekstas nėra traktatas įprasta prasme. Tai – inscenizuota teologinė ir teisinė drama, kurioje susiduria dvi jėgos: Romos Bažnyčios gynėjas ir karaliaus advokatas. Damianas čia pasitelkia dialogo formą, primenančią antikinį disputą, kad išryškintų esminį klausimą: kas turi … [Skaityti toliau…]
Žodis simonistai (lot. simoniaci) kyla iš biblinio pasakojimo, užfiksuoto Naujojo Testamento Apaštalų darbuose (Actus Apostolorum, 8 skyrius). Istorija mus nukelia į Samariją (Samaria), kur apaštalų Petro ir Jono veiklos laikais (apie 34–37 m. po Kr.) gyveno burtininkas, vardu Simonas Magas (Simon Magus). Pamatęs, kad per apaštalų rankų uždėjimą teikiama Šventoji Dvasia, jis liko apstulbintas šios … [Skaityti toliau…]