Tercija (Tertia, apie 9 val.) yra viena iš dieninių Valandų liturgijos valandų, meldžiama ryto viduryje. Ji primena Šventosios Dvasios nužengimą Sekminių dieną ir kviečia tikintįjį prašyti Dievo šviesos bei stiprybės kasdieniams darbams. Tercija nėra ilga ar sudėtinga valanda – tai trumpas sustojimas dienos ritme, padedantis išlaikyti dvasinį budrumą ir Dievo artumo pojūtį. Kaip ir visos … [Skaityti toliau…]
Valandų liturgija yra oficiali, vieša ir bendra Katalikų Bažnyčios malda. Nors istoriškai ji dažniausiai buvo siejama su kunigais ir vienuoliais, šiandien ji vis dažniau vadinama Dievo tautos bendra malda. Lotyniškai ji įvardijama kaip Liturgia Horarum, o jos šimtmečius puoselėtas istorinis pavadinimas – Romos brevijorius (Breviarium Romanum). Tai nėra tiesiog asmeninis dvasinis pratimas, o nenutrūkstamas dialogas … [Skaityti toliau…]
Brevijorius – tai istorinė Katalikų Bažnyčios maldyno forma, kurioje buvo surinktos visos Valandų liturgijos dalys į vieną knygą. Lotyniškai vadinamas Breviarium Romanum (Romos Brevijorius), jis šimtmečius buvo pagrindinis kunigų ir vienuolių maldos vadovas. Pats žodis breviarium reiškia „sutrumpinimas“ arba „santrauka“, nes ši knyga sujungė anksčiau išskaidytus liturginius tekstus į vieną patogų rinkinį. Brevijorius nėra atskira … [Skaityti toliau…]
Subversyvas yra žmogus, idėja arba reiškinys, kuris ardo nusistovėjusią tvarką ne tiesioginiu puolimu, o iš vidaus. Pats žodis kyla iš lotyniško subvertere, reiškiančio „apversti“ arba „griauti iš vidaus“, todėl subversyvas yra veikėjas, kuris perrašo, kvestionuoja arba apverčia tai, kas laikoma šventa, savaime suprantama ar nekintama. Religijos srityje subversyvumas yra ypač jautrus, nes religija apima ne … [Skaityti toliau…]
Summis desiderantes affectibus (lotyniškai „Didžiausiu troškimu trokštantys“) – tai 1484 m. gruodžio 5 d. popiežiaus Inocento VIII išleista bulė. Ji laikoma vienu svarbiausių dokumentų, paskatinusių raganų medžioklę Europoje. Bulę parašė pats Inocentas VIII, bet didelę įtaką turėjo du dominikonų inkvizitoriai – Heinrichas Krameris (lot. Henricus Institoris) ir Jakobas Sprengeris, kurie paprašė popiežiaus paramos savo veiklai. … [Skaityti toliau…]
„Cum tam divino“ (lot. „Kadangi dieviškai [taip nurodyta]“) yra popiežiaus Julijaus II (pontifikavusio 1503–1513 m.) apaštališkoji konstitucija (arba bulė), išleista 1506 m. sausio 14 d. Tai buvo vienas svarbiausių Julijaus II pontifikato dokumentų, kuriuo siekta griežtai pasmerkti ir panaikinti simoniją (šventų dalykų, ypač dvasinių pareigų, pirkimą ir pardavimą) popiežiaus rinkimuose (konklavoje). Simonijos problema XV amžiuje … [Skaityti toliau…]
„Dudum Siquidem“ (lot. „Jau prieš kurį laiką“) yra popiežiaus Aleksandro VI išleista popiežiaus bulė, datuojama 1493 m. rugsėjo 26 d. Ši bulė yra ketvirtasis ir paskutinis dokumentas iš garsiųjų „Popiežiškųjų padalijimo bulių“ (Papal Bulls of Demarcation) serijos, išleistų 1493 metais. Ji papildė ir išplėtė ankstesnes bulės „Inter Caetera“ (gegužės 4 d.) ir „Eximiae devotionis“ (gegužės … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Sergijaus III (pontifikavusio 904–911 m.) valdymo metu buvo išleista bulė, kuri, nors ir neturi tikslaus išlikusio pavadinimo, yra žinoma dėl itin kontroversiško turinio: ji anuliavo popiežiaus Formozo (891–896 m.) pontifikatą ir patvirtino jo pirmtako Stepono VI veiksmus. Šis įvykis yra vienas iš geriausių pavyzdžių, iliustruojančių tamsiausią ir audringiausią popiežystės laikotarpį, dažnai vadinamą „Tamsiaisiais Amžiais“ … [Skaityti toliau…]
1037 m. lapkričio mėnesį popiežius Benediktas IX (pontifikavęs 1032–1044, 1045, 1047–1048 m.) išleido bulę, kurioje aptarė skirtumą tarp „įsodinimo“ (enthronement) ir „inkatedracijos“ (incathedration). Nors pačios bulės pavadinimas nėra aiškiai žinomas ar nurodytas (dažnai tokios bulės identifikuojamos pagal datą ir turinį, jei nėra oficialaus vardo), šis dokumentas yra svarbus netiesioginis liudijimas apie Romos popiežių naudojimąsi „Cathedra“ … [Skaityti toliau…]
„Indulgentiarum Doctrina“ (liet. „Apie indulgencijų doktriną“) yra 1967 m. sausio 1 d. popiežiaus Pauliaus VI išleista apaštališkoji konstitucija. Šiuo dokumentu buvo peržiūrėta ir atnaujinta Katalikų Bažnyčios indulgencijų doktrina ir praktika, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo (1962–1965 m.) dvasią ir poreikį geriau paaiškinti šią doktriną šiuolaikiniam pasauliui. Pagrindiniai siekiai buvo: Konstitucija išsamiai aprašo indulgencijų teologiją ir … [Skaityti toliau…]
„Consueverunt Romani Pontifices“ (liet. „Romos Popiežiai paprastai darydavo“) yra 1569 m. rugsėjo 17 d. popiežiaus Pijaus V išleista popiežiaus bulė. Šiuo dokumentu popiežius Pijus V oficialiai patvirtino Šventojo Rožinio maldą ir jai suteiktas indulgencijas, skatindamas tikinčiuosius ją melstis. Ši bulė yra svarbi tiek Rožinio istorijoje, tiek platesniame Bažnyčios kontekste po Tridento Susirinkimo. Bulę „Consueverunt Romani … [Skaityti toliau…]
1896 m. rugsėjo 13 d. popiežius Leonas XIII išleido apaštališkąjį laišką „Apostolicae Curae“ (liet. „Apaštališkosios rūpesčio“), kuriame oficialiai paskelbė Anglikonų šventimų absoliutų negaliojimą. Šis dokumentas yra vienas reikšmingiausių ekumeninio dialogo istorijoje ir išlieka pamatiniu Katalikų Bažnyčios požiūrio į Anglikonų dvasininkiją. Apaštališkąjį laišką „Apostolicae Curae“ parašė Popiežius Leonas XIII, save įvardijantis kaip „LEO VYSKUPAS, Dievo tarnų … [Skaityti toliau…]