Virš Jėzaus kryžiaus buvusi lentelė su užrašu INRI yra vienas atpažįstamiausių krikščionybės simbolių. Šios keturios raidės yra lotyniškos frazės Iesus Nazarenus Rex Iudaeorum santrumpa, kuri reiškia „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“. Nors šiandien tai skamba kaip pagarbus pripažinimas, Romos imperijos akyse tai buvo oficialus mirties nuosprendis už valstybės išdavystę. Kadangi Judėja buvo Romos provincija, bet koks savavališkas pasiskelbimas „karaliumi“ be imperatoriaus leidimo buvo laikomas tiesioginiu maištu prieš Cezario valdžią. Romėnai prie kiekvieno kryžiaus pritvirtindavo lentelę su nuteistojo „kaltinimu“ (titulus), tad užrašydamas „Žydų karalius“, Pilotas teisiškai konstatavo nusikaltimą: šis žmogus miršta, nes kėsinosi į Romos politinę tvarką. Tai buvo negailestinga Piloto ironija – paversti karališką vardą mirtinu juridiniu kaltinimu.
Evangelijos pasakoja, kad užrašas buvo parašytas trimis kalbomis – hebrajiškai, graikiškai ir lotyniškai. Tai buvo įprasta Jeruzalėje, kur susidurdavo skirtingos tautos ir kultūros. Hebrajų kalba buvo vietos žydų ir jų religijos kalba. Graikų kalba buvo plačiausiai suprantama visoje Rytų Viduržemio jūros erdvėje – tarsi to meto „tarptautinė“ kalba. Lotynų kalba buvo Romos valdžios ir įstatymo kalba. Taigi lentelė buvo suprantama visiems, kas ėjo pro šalį, o vėliau šis trikalbis užrašas įgavo simbolinę prasmę: Jėzaus žinia skelbiama visoms tautoms ir visoms kultūroms.
Hebrajiškai:
ישוע הנצרי ומלך היהודים
(Yeshua HaNotzri uMelekh HaYehudim)
Graikiškai:
Ἰησοῦς ὁ Ναζωραῖος ὁ Βασιλεὺς τῶν Ἰουδαίων
(Iēsous ho Nazōraios ho Basileus tōn Ioudaiōn)
Lotyniškai:
IESVS NAZARENVS REX IVDAEORVM
(Iesus Nazarenus Rex Iudaeorum)
Ant Jėzaus kryžiaus buvo viena lentelė, ant kurios tas pats sakinys – „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“ – buvo parašytas trimis kalbomis: hebrajiškai (ישוע הנצרי ומלך היהודים), graikiškai (Ἰησοῦς ὁ Ναζωραῖος ὁ Βασιλεὺς τῶν Ἰουδαίων) ir lotyniškai (IESVS NAZARENVS REX IVDAEORVM). Tai buvo įprastas Romos teisinis reikalavimas: nurodyti nuteistojo „kaltę“ taip, kad ją suprastų visi praeiviai. Vėliau krikščionys lotynišką užrašą sutrumpino į INRI, todėl ši santrumpa atsirado tik ikonografijoje, o ne ant tikrojo kryžiaus.
Krikščionims šis užrašas įgavo visai kitą prasmę. Nors Pilotas jį parašė su pašaipa, krikščionys tiki, kad jis netyčia paskelbė tiesą: Jėzus iš tiesų yra Karalius, tik Jo karalystė nėra politinė. Ji kyla ne iš jėgos, o iš meilės ir tiesos. Todėl INRI tapo ne kaltinimu, o titulu, kuris iki šiol puošia kryžius visame pasaulyje.
Per amžius šis užrašas įsitvirtino krikščioniškoje ikonografijoje. Vakarų Bažnyčioje vartojamas lotyniškas INRI, o Rytų tradicijoje dažniau sutinkamas graikiškas variantas INBI. Tačiau prasmė išlieka ta pati: tai ženklas, primenantis, kas buvo Jėzus ir kokia buvo Jo misija. Kryžius su šiuo užrašu liudija, kad Jėzaus karališkumas atsiskleidė ne triumfo žygiuose, o pasiaukojime.
Viena įdomiausių teorijų, aiškinančių ypatingą žydų dvasininkų pasipiktinimą šiuo užrašu, yra susijusi su hebrajiška fraze. Jei paimtume pirmąsias hebrajiško užrašo Yeshua HaNotzri VeMelekh HaYehudim raides, gautume akronimą Y-H-W-H. Judėjams tai buvo švenčiausias, neištariamas Dievo vardas – Tetragramatonas. Matyti šį vardą virš nukryžiuoto ir sumaitoto žmogaus galvos dvasininkams buvo nepakeliama šventvagystė. Tai paaiškina, kodėl jie ne tiesiog norėjo pataisyti tekstą, bet reikalavo Piloto jį visiškai pakeisti, kad būtų panaikinta bet kokia tiesioginė nuoroda į Dievo tapatybę. Tačiau Pilotas, pats to nesuvokdamas, savo užsispyrimu paliko virš Jėzaus galvos ne tik „kaltinimą“, bet ir slapta užkoduotą švenčiausiąjį vardą.
Kita ne mažiau intriguojanti detalė yra susijusi su fiziniu šio užrašo pėdsaku istorijoje. Romoje, Santa Croce in Gerusalemme bazilikoje, saugoma relikvija, laikoma autentiška Piloto lentelės dalimi – Titulus Crucis. Nors mokslininkų nuomonės dėl jos amžiaus išsiskiria, užrašas joje pateiktas labai keistu būdu: graikų ir lotynų kalbų tekstai išraižyti „veidrodiniu“ principu, t. y. iš dešinės į kairę. Istorikai spėja, kad tai nėra klastotė, o greičiau autentiška detalė – raštininkas, kurio gimtoji kalba buvo hebrajų, visus tris tekstus automatiškai užrašė jam įprasta kryptimi. Šis „netaisyklingas“ rašymo būdas suteikia užrašui papildomo svorio, primindamas apie tą skubotą ir įtampų kupiną rytą Jeruzalėje, kai mirties nuosprendis turėjo būti paruoštas nedelsiant.