Manegoldo knyga (Liber ad Gebehardum)

Manegoldo „Knyga Gebehardui“ (Manegoldi ad Gebehardum liber) – vienas XI amžiaus politinės minties tekstas, parašytas Manegoldo iš Lautenbacho (Manegoldus Lautenbachensis), vienuolio, mokytojo ir vieno ryškiausių Grigaliaus VII reformų ideologų. Kūrinys skirtas Salcburgo arkivyskupui Gebehardui, vienam iš tvirčiausių popiežiaus šalininkų per Investitūros ginčą. Tekstą XIX a. išleido Kuno Francke, kurio kritinis leidimas šiandien yra pagrindinis šaltinis. … [Skaityti toliau…]

Pseudo-Udalriko laiškas apie dvasininkų susilaikymą

Pseudo-Udalriko laiškas apie dvasininkų susilaikymą (Pseudo‑Udalrici Epistola de continentia clericorum) – tai XI amžiaus pabaigos anoniminis poleminis laiškas, parašytas kaip reakcija į popiežiaus Grigaliaus VII vykdytas Bažnyčios reformas. Pats pavadinimas rodo, kad tekstas priskiriamas vadinamajai pseudoepigrafinei literatūrai: autorius apsimeta esąs šv. Udalrikas iš Augsburgo (Udalricus Augustensis), tačiau tai neįmanoma nei pagal datas, nei pagal istorines … [Skaityti toliau…]

Kas yra oktava?

Oktava yra vienas iš tų žodžių, kurie keliauja per skirtingas kultūros sritis, išlaikydami tą pačią semantinę šerdį – aštuonetą. Pats terminas kilęs iš lotyniško octava, reiškiančio „aštuntoji“. Lotynų kalboje šis žodis buvo vartojamas tiek skaičiui žymėti, tiek žymėti aštuntą dieną po tam tikro įvykio. Būtent ši pirminė reikšmė vėliau išsiskleidė į muziką, literatūrą ir liturgiją, … [Skaityti toliau…]

Kas yra protologija?

Protologija – tai teologijos sritis, nagrinėjanti pasaulio, žmogaus ir blogio kilmę. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių πρῶτος (prōtos, „pirmasis“) ir λόγος (logos, „mokslas“, „žodis“), todėl pažodžiui reiškia „mokslą apie pradžią“. Ši disciplina siekia suprasti, kaip Dievas sukūrė pasaulį, kokia buvo pirminė kūrinijos tvarka ir kokiu būdu į ją įsiveržė nuodėmė. Protologija glaudžiai susijusi … [Skaityti toliau…]

Kas yra 300 lapių?

Samsono istorija iš Teisėjų knygos yra viena iš labiausiai vizualiai įsimenančių visame Senajame Testamente. Ji jungia herojišką pasakojimą, simbolinę prasmę ir teologinę įtampą. Epizodas apie tris šimtus lapių, kuriuos Samsonas pagavo ir panaudojo kaip ginklą prieš filistinus, nuo ankstyvųjų laikų buvo interpretuojamas kaip alegorija apie klastą, dvasinę sumaištį ir vidinį tautos ar Bažnyčios ardymą. Teisėjų … [Skaityti toliau…]

Prieš simonistus (adversus simoniacos)

Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]

Sinodinė diskusija (Disceptatio synodalis)

„Disceptatio synodalis“ („Sinodinė diskusija“ arba „Sinodinis ginčas“) – tai šv. Petro Damiano (1007–1072) kūrinys, parašytas investitūros kovos išvakarėse. Šis tekstas nėra traktatas įprasta prasme. Tai – inscenizuota teologinė ir teisinė drama, kurioje susiduria dvi jėgos: Romos Bažnyčios gynėjas ir karaliaus advokatas. Damianas čia pasitelkia dialogo formą, primenančią antikinį disputą, kad išryškintų esminį klausimą: kas turi … [Skaityti toliau…]

Kas yra simonistai?

Žodis simonistai (lot. simoniaci) kyla iš biblinio pasakojimo, užfiksuoto Naujojo Testamento Apaštalų darbuose (Actus Apostolorum, 8 skyrius). Istorija mus nukelia į Samariją (Samaria), kur apaštalų Petro ir Jono veiklos laikais (apie 34–37 m. po Kr.) gyveno burtininkas, vardu Simonas Magas (Simon Magus). Pamatęs, kad per apaštalų rankų uždėjimą teikiama Šventoji Dvasia, jis liko apstulbintas šios … [Skaityti toliau…]

Maloniausioji knyga (Liber Gratissimus)

„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]

Žydų senovė (Antiquities of the Jews)

„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]

Velykų malonės paprotys (Privilegium Paschale)

Velykų malonės paprotys, lotyniškai vadinamas Privilegium Paschale, yra senovinis teisinis ir religinis paprotys, minimas evangelijose kaip įprasta praktika Romos valdomoje Judėjoje. Pasak šio papročio, per Paschos šventę Romos valdžia galėjo paleisti vieną kalinį, kurį pasirinktų tauta. Tai buvo savotiška malonės forma, simboliškai susieta su švente, kuri žydams priminė išėjimą iš Egipto ir Dievo išlaisvinimą. Tokia … [Skaityti toliau…]

Kas yra Sinedrionas?

Sinedrionas, hebrajiškai vadinamas Sanhedrin (סנהדרין), buvo aukščiausia žydų religinė ir teisinė taryba, veikusi Jeruzalėje Antrojo Šventyklos laikotarpiu. Tai ne vienas žmogus, o institucija – taryba, sudaryta iš maždaug septyniasdešimties narių: aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir įtakingų vyresniųjų. Sinedrionas sprendė svarbiausius religinius klausimus, aiškino Įstatymą, prižiūrėjo šventyklos tvarką ir turėjo teisę teisti žydų bendruomenės narius. Nors … [Skaityti toliau…]