Naktinė malda, arba Kompleta (Completorium), yra paskutinė Valandų liturgijos valanda, meldžiama prieš miegą. Tai paskutinis dienos akordas, ramus ir susitelkęs, kuriuo žmogus užbaigia paros ciklą ir su pasitikėjimu patiki savo sielą bei kūną Dievo globai. Kompleta yra trumpa, švelni ir intymi malda, kviečianti į vidinę tylą ir ramybę. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, ji … [Skaityti toliau…]
Vakarinė pamalda, arba Vesperės (Vesperae), yra antroji didžioji Valandų liturgijos valanda, meldžiama saulei leidžiantis. Tai dvasinė padėkos auka už praėjusios dienos malones ir pasitikėjimo išraiška artėjant nakčiai. Vesperės yra viena iš svarbiausių Bažnyčios maldos valandų, turinti iškilmingą ir ramią nuotaiką. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, jos meldžiamos pagal Bažnyčios liturginį kalendorių ir keturių savaičių … [Skaityti toliau…]
Nona (Nona, apie 15 val.) yra trečioji dieninė Valandų liturgijos valanda, meldžiama popietę. Ji primena Kristaus mirtį ant kryžiaus ir kviečia žmogų sustoti dienos pabaigos link, kai jėgos silpsta, o darbai artėja prie pabaigos. Nona yra trumpa ir rami malda, padedanti atgauti vidinę pusiausvyrą ir iš naujo nukreipti širdį į Dievą. Kaip ir visos Valandų … [Skaityti toliau…]
Seksta (Sexta, apie 12 val.) yra viena iš dieninių Valandų liturgijos valandų, meldžiama vidurdienį. Ji primena Kristaus kančios pradžią ir kviečia žmogų sustoti dienos viduryje, kai darbai pasiekia savo intensyvumo viršūnę. Seksta nėra ilga ar sudėtinga valanda – tai trumpa maldos pauzė, padedanti atgauti vidinę pusiausvyrą ir iš naujo nukreipti mintį į Dievą. Kaip ir … [Skaityti toliau…]
Tercija (Tertia, apie 9 val.) yra viena iš dieninių Valandų liturgijos valandų, meldžiama ryto viduryje. Ji primena Šventosios Dvasios nužengimą Sekminių dieną ir kviečia tikintįjį prašyti Dievo šviesos bei stiprybės kasdieniams darbams. Tercija nėra ilga ar sudėtinga valanda – tai trumpas sustojimas dienos ritme, padedantis išlaikyti dvasinį budrumą ir Dievo artumo pojūtį. Kaip ir visos … [Skaityti toliau…]
Valandų liturgija yra oficiali, vieša ir bendra Katalikų Bažnyčios malda. Nors istoriškai ji dažniausiai buvo siejama su kunigais ir vienuoliais, šiandien ji vis dažniau vadinama Dievo tautos bendra malda. Lotyniškai ji įvardijama kaip Liturgia Horarum, o jos šimtmečius puoselėtas istorinis pavadinimas – Romos brevijorius (Breviarium Romanum). Tai nėra tiesiog asmeninis dvasinis pratimas, o nenutrūkstamas dialogas … [Skaityti toliau…]
Brevijorius – tai istorinė Katalikų Bažnyčios maldyno forma, kurioje buvo surinktos visos Valandų liturgijos dalys į vieną knygą. Lotyniškai vadinamas Breviarium Romanum (Romos Brevijorius), jis šimtmečius buvo pagrindinis kunigų ir vienuolių maldos vadovas. Pats žodis breviarium reiškia „sutrumpinimas“ arba „santrauka“, nes ši knyga sujungė anksčiau išskaidytus liturginius tekstus į vieną patogų rinkinį. Brevijorius nėra atskira … [Skaityti toliau…]
Subversyvas yra žmogus, idėja arba reiškinys, kuris ardo nusistovėjusią tvarką ne tiesioginiu puolimu, o iš vidaus. Pats žodis kyla iš lotyniško subvertere, reiškiančio „apversti“ arba „griauti iš vidaus“, todėl subversyvas yra veikėjas, kuris perrašo, kvestionuoja arba apverčia tai, kas laikoma šventa, savaime suprantama ar nekintama. Religijos srityje subversyvumas yra ypač jautrus, nes religija apima ne … [Skaityti toliau…]
Summis desiderantes affectibus (lotyniškai „Vedami didžiausio troškimo“) – tai 1484 m. gruodžio 5 d. popiežiaus Inocento VIII išleista bulė. Ji laikoma vienu svarbiausių dokumentų, paskatinusių raganų medžioklę Europoje. Bulę parašė pats Inocentas VIII, bet didelę įtaką turėjo du dominikonų inkvizitoriai – Heinrichas Krameris (lot. Henricus Institoris) ir Jakobas Sprengeris, kurie paprašė popiežiaus paramos savo veiklai. … [Skaityti toliau…]
„Cum tam divino“ (lot. „Kadangi dieviškai [taip nurodyta]“) yra popiežiaus Julijaus II (pontifikavusio 1503–1513 m.) apaštališkoji konstitucija (arba bulė), išleista 1506 m. sausio 14 d. Tai buvo vienas svarbiausių Julijaus II pontifikato dokumentų, kuriuo siekta griežtai pasmerkti ir panaikinti simoniją (šventų dalykų, ypač dvasinių pareigų, pirkimą ir pardavimą) popiežiaus rinkimuose (konklavoje). Simonijos problema XV amžiuje … [Skaityti toliau…]
„Dudum Siquidem“ (lot. „Jau prieš kurį laiką“) yra popiežiaus Aleksandro VI išleista popiežiaus bulė, datuojama 1493 m. rugsėjo 26 d. Ši bulė yra ketvirtasis ir paskutinis dokumentas iš garsiųjų „Popiežiškųjų padalijimo bulių“ (Papal Bulls of Demarcation) serijos, išleistų 1493 metais. Ji papildė ir išplėtė ankstesnes bulės „Inter Caetera“ (gegužės 4 d.) ir „Eximiae devotionis“ (gegužės … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Sergijaus III (pontifikavusio 904–911 m.) valdymo metu buvo išleista bulė, kuri, nors ir neturi tikslaus išlikusio pavadinimo, yra žinoma dėl itin kontroversiško turinio: ji anuliavo popiežiaus Formozo (891–896 m.) pontifikatą ir patvirtino jo pirmtako Stepono VI veiksmus. Šis įvykis yra vienas iš geriausių pavyzdžių, iliustruojančių tamsiausią ir audringiausią popiežystės laikotarpį, dažnai vadinamą „Tamsiaisiais Amžiais“ … [Skaityti toliau…]