Ummah (arab. أمة, ummah) – tai visos pasaulio musulmonų bendruomenė, kuri yra sujungta bendro tikėjimo į vieną Dievą (Allah) ir pranašo Mahometo mokymų. Šis terminas islamo kontekste reiškia globalią musulmonų bendriją, kuri yra vieninga dėl bendrų religinių principų, vertybių ir gyvenimo būdo, nepriklausomai nuo tautybės, kalbos ar kultūrinio fono. Pagrindinės Ummah sampratos: Citatos apie Ummah … [Skaityti toliau…]
Kalifas (arab. خليفة, khalīfah) – tai musulmonų bendruomenės (ummah) politinis ir dvasinis vadovas, kuris laikomas pranašo Mahometo (Muhammado) įpėdiniu. Terminas „kalifas“ reiškia „pavaduotojas“ arba „įpėdinis“, ir pirmasis kalifas buvo paskirtas po Mahometo mirties 632 m., kad vadovautų musulmonų bendruomenei ir užtikrintų islamo įstatymų (šariato) vykdymą. Kalifo vaidmuo: Pagrindiniai kalifai: Po Mahometo mirties keturi pirmieji kalifai … [Skaityti toliau…]
Kalifatas (arab. خلافة, khalīfah) yra islamo valstybinės valdžios forma, kuri istoriškai buvo vadinama musulmonų bendruomenės (ummah) vadovybe. Kalifato vadovas vadinamas kalifu (arab. خليفة, khalīfah), kuris reiškia „pavaduotojas“ arba „įpėdinis“. Kalifas laikomas pranašo Mahometo (Muhammado) įpėdiniu politine ir dvasine prasme, ir jo pareiga yra vadovauti musulmonų bendruomenei bei užtikrinti šariato (islamo teisės) vykdymą. Kalifato funkcijos ir … [Skaityti toliau…]
Akhira (arab. الآخرة, al-ākhirah) – tai islamo doktrina apie pomirtinį gyvenimą ir paskutinįjį teismą. Akhira yra esminė musulmonų tikėjimo dalis, kuri apima tikėjimą į gyvenimą po mirties, pomirtinį teismą, rojaus (Jannah) ir pragaro (Jahannam) egzistavimą. Musulmonai tiki, kad žmogaus gyvenimas šiame pasaulyje yra laikinas, o tikrasis gyvenimas prasidės po mirties, kai kiekvienas bus teisiamas pagal … [Skaityti toliau…]
Akida (arab. عقيدة, ‘aqīdah) – tai islamo tikėjimo doktrina, arba pagrindiniai tikėjimo tiesų mokymai. Akida apima esminius islamo tikėjimo principus, tokius kaip tikėjimas į vieną Dievą (Allah), pranašus, angelus, šventuosius raštus, paskutinįjį teismą ir likimą (qadar). Tai yra islamo teologinės žinios, kurios formuoja musulmono pasaulėžiūrą ir tikėjimo pagrindus. Pagrindinis akidos tikslas yra apibrėžti, kuo musulmonas … [Skaityti toliau…]
„Risala“ yra islamo teisės vadovėlis, kurį parašė Ibn Abi Zayd al-Qayrawani, žymus Maliko teisės mokyklos (Madhhab al-Maliki) atstovas. „Risala“ yra vienas iš pagrindinių tekstų, skirtų mokyti musulmonus teisinių normų ir praktinių gyvenimo taisyklių pagal šariato teisę. Tekste pateikiamos detalios instrukcijos apie religines pareigas, moralę, kasdienius įsipareigojimus ir socialinius santykius. Ibn Abi Zayd parašė šį vadovą … [Skaityti toliau…]
Muftiatas yra islamo religinė institucija, kuri atsakinga už teisės ir religinės praktikos priežiūrą musulmonų bendruomenėse. Pagrindinė muftiato funkcija – teikti religinius sprendimus (fatwas), kurie padeda išspręsti įvairius religinius, teisės ir moralės klausimus, su kuriais susiduria musulmonai kasdieniame gyvenime. Muftiatai veikia daugelyje musulmonų šalių ir bendruomenių visame pasaulyje, o jų veikla grindžiama islamo teisės (šariato) principais. … [Skaityti toliau…]
Said Ibn Al-Musajab pranešė, kad jo tėvas pasakė: Kai Abu Talib buvo prie mirties slenksčio, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas jį ir rado su juo Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah Ibn Al-Mughyrah. Jis tarė: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su … [Skaityti toliau…]
Nepagarba šariatui islamo tradicijoje suprantama kaip elgesys ar veiksmai, prieštaraujantys religinei teisei ir moralės normoms, kurios kyla iš Korano, hadiso tradicijos ir klasikinės islamo jurisprudencijos. Šariatas (šarīʿa) musulmonų pasaulyje nėra tik teisinė sistema – tai visapusiškas gyvenimo kelias, apimantis religines pareigas, etikos principus, socialinius santykius ir asmeninį elgesį. Todėl nepagarba šariatui gali reikšti ne tik … [Skaityti toliau…]
Daug svarbesnis už visas kitas sektas yra Islamo pasidalinimas į Šiitus ir Sunitus (ortodoksus). Nors Ali sūnus Hasanas atsisakė paveldėjimo teisės, jaunesnis brolis Husayn (Huseinas) pradėjo sukilimą prieš Umajadų kalifą. Jis surinko savo pasekėjus Medinoje ir rėmėsi Kufah miestu Irake, savo tėvo sostine. Priešai jį įveikė prie Karbalos, Vakarų Irake. Jis ir jo pasekėjai buvo … [Skaityti toliau…]
Muridžitai – tai grupė, kurią galima lyginti su ankstesne. Muridžitai buvo vadinami „atidėliotojais”, nes jie manę, kad sprendimas turi būti atidėtas iki paskutiniojo teismo, t.y., kad Alachas turi nuspręsti kas yra geras Musulmonas. Šis mokymas gerai pritiko susijungimui su Umajadais ir laisvesnės gyvensenos priėmimui. Kharidžitai teigė, kad rimtos nuodėmės žmogų atskiria nuo išganymo. (tai maždaug … [Skaityti toliau…]
Kharidžitai atsiskyrę nuo Ali dėl teismo, tai padarė ne vien dėl politinių priežasčių. Dėl iš esmės politinės Islamo prigimties politika jame visada buvo persipynusi su religija. Kharidžitus religijotyrininkai vertina kaip puritoniškus ir demokratiškus. Jie tikėjo, kad Dievas reikštis per visos tikinčiųjų bendruomenės sprendimus. Todėl išrinktasis Kalifas, tokie kaip Ali, turėtų elgtis griežtai su tais, kurie, … [Skaityti toliau…]