Ankstyvą Paschos rytą Jeruzalėje, Romos prefekto rezidencijos (Pretoriumo) vėsioje tyloje, įvyko susidūrimas, kuris peržengė paprasto teismo proceso ribas. Į šią vietą Jėzus buvo atvestas ne romėnų kareivių, bet žydų religinės tarybos – Sinedriono – sprendimu. Jie patys suėmė Jėzų, apkaltino piktžodžiavimu ir, neturėdami teisės vykdyti mirties bausmės, perdavė Jį Poncijui Pilotui, tikėdamiesi, kad romėnas patvirtins … [Skaityti toliau…]
Virš Jėzaus kryžiaus buvusi lentelė su užrašu INRI yra vienas atpažįstamiausių krikščionybės simbolių. Šios keturios raidės yra lotyniškos frazės Iesus Nazarenus Rex Iudaeorum santrumpa, kuri reiškia „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“. Nors šiandien tai skamba kaip pagarbus pripažinimas, Romos imperijos akyse tai buvo oficialus mirties nuosprendis už valstybės išdavystę. Kadangi Judėja buvo Romos provincija, bet koks … [Skaityti toliau…]
Ilgą laiką skeptikai teigė, kad Poncijus Pilotas (Pontius Pilatus) – žmogus, nuteisęs Jėzų mirties bausmei – galėjo būti tik literatūrinis personažas, sukurtas Evangelijų autorių. Tačiau 1961 m. italų archeologo Antonio Frova vadovaujama ekspedicija Cezarėjoje (Caesarea Maritima), senoviniame uostamiestyje prie Viduržemio jūros, rado tai, kas galutinai nutildė abejones. Tai buvo Piloto akmuo (lot. Inscriptio Pilati) – … [Skaityti toliau…]
Naujasis Testamentas mums paliko glaustą ir dramatišką Jėzaus teismo istoriją, tačiau ankstyviesiems krikščionims visada rūpėjo tai, kas liko „už kadro“. Kaip atrodė oficialios ataskaitos, kurias Poncijus Pilotas siuntė į Romą? Ką jis aptarinėjo su Galilėjos tetrarchu Erodu Antipu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota ne kanoninėse knygose, o apokrifiniuose raštuose, kurie sudaro vadinamąjį „Piloto ciklą“. Šie … [Skaityti toliau…]
Pretoriumas, lotyniškai Praetorium, – tai Romos valdžios atstovo būstinė, administracinis ir teismo centras, kuriame buvo vykdomi teismai, apklausos ir kariniai sprendimai. Pats žodis kilo iš praetor – aukšto rango Romos pareigūno, todėl praetorium reiškė vietą, kurioje gyveno ir dirbo valdžią turintis asmuo. Imperijos laikais šis terminas įgijo platesnę reikšmę: taip vadintos ir gubernatorių rezidencijos provincijose, … [Skaityti toliau…]
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen. Viešpaties malda abra Tėve mūsų (Pater Noster) krikščioniškoje … [Skaityti toliau…]
Responsoriumas (Responsorium) yra atsakomoji liturginė giesmė arba maldos forma, vartojama Valandų liturgijoje po skaitinių. Tai dialoginė giesmė, kurioje vienas giedotojas ar skaitytojas pateikia eilutę iš Šventojo Rašto ar liturginio teksto, o bendruomenė atsako nustatyta formule. Responsoriumas padeda apmąstyti ką tik girdėtą Dievo žodį ir įtraukti bendruomenę į bendrą maldos ritmą. Kaip ir kitos Valandų liturgijos … [Skaityti toliau…]
Skaitymų valanda, tradiciškai vadinta Matutinėmis (Matutinum), yra pati giliausia ir ilgiausia Valandų liturgijos valanda. Ji neturi griežto paros laiko ir gali būti meldžiama bet kuriuo metu, tačiau istoriškai buvo siejama su nakties ar ankstyvo ryto valandomis. Tai mąstymo ir įsigilinimo malda, kurioje per Biblijos skaitinius ir Bažnyčios tėvų tekstus ieškoma gilesnio tikėjimo pažinimo. Kaip ir … [Skaityti toliau…]
Naktinė malda, arba Kompleta (Completorium), yra paskutinė Valandų liturgijos valanda, meldžiama prieš miegą. Tai paskutinis dienos akordas, ramus ir susitelkęs, kuriuo žmogus užbaigia paros ciklą ir su pasitikėjimu patiki savo sielą bei kūną Dievo globai. Kompleta yra trumpa, švelni ir intymi malda, kviečianti į vidinę tylą ir ramybę. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, ji … [Skaityti toliau…]
Vakarinė pamalda, arba Vesperės (Vesperae), yra antroji didžioji Valandų liturgijos valanda, meldžiama saulei leidžiantis. Tai dvasinė padėkos auka už praėjusios dienos malones ir pasitikėjimo išraiška artėjant nakčiai. Vesperės yra viena iš svarbiausių Bažnyčios maldos valandų, turinti iškilmingą ir ramią nuotaiką. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, jos meldžiamos pagal Bažnyčios liturginį kalendorių ir keturių savaičių … [Skaityti toliau…]
Nona (Nona, apie 15 val.) yra trečioji dieninė Valandų liturgijos valanda, meldžiama popietę. Ji primena Kristaus mirtį ant kryžiaus ir kviečia žmogų sustoti dienos pabaigos link, kai jėgos silpsta, o darbai artėja prie pabaigos. Nona yra trumpa ir rami malda, padedanti atgauti vidinę pusiausvyrą ir iš naujo nukreipti širdį į Dievą. Kaip ir visos Valandų … [Skaityti toliau…]
Seksta (Sexta, apie 12 val.) yra viena iš dieninių Valandų liturgijos valandų, meldžiama vidurdienį. Ji primena Kristaus kančios pradžią ir kviečia žmogų sustoti dienos viduryje, kai darbai pasiekia savo intensyvumo viršūnę. Seksta nėra ilga ar sudėtinga valanda – tai trumpa maldos pauzė, padedanti atgauti vidinę pusiausvyrą ir iš naujo nukreipti mintį į Dievą. Kaip ir … [Skaityti toliau…]