An-Naml yra 27-oji Korano sura, turinti 93 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Skruzdėlės“, nes 18-ajame ajate pasakojama istorija apie pranašą Saliamoną (Sulaymāną) ir skruzdėlių gentį, kurią jis suprato ir apsaugojo. Šis epizodas tapo vienu iš labiausiai žinomų Korano pasakojimų apie išmintį, bendravimą su kūrinija ir teisingą valdžią. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar gyveno … [Skaityti toliau…]
An-Najm yra 53-oji Korano sura, turinti 62 ajatų. Pavadinimas reiškia „Žvaigždė“ ir paimtas iš pirmosios eilutės – „Prisiekiau žvaigžde, kai ji krenta.“ Šis pavadinimas simbolizuoja dievišką ženklą, dangaus liudijimą tiesos, kurią atneša Apreiškimas. Tai viena iš pirmųjų mekiečių suros, apreikšta pranašo Mahometo veiklos pradžioje, kai jis dar skelbė monoteizmo žinią politeistinėje Mekos visuomenėje. Sura prasideda … [Skaityti toliau…]
An-Naḥl yra 16-oji Korano sura, turinti 128 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Bitės“, nes vienoje eilutėje (68-ajame ajate) minimos bitės, kurioms Dievas nurodo instinktyviai statyti korį ir gaminti medų. Šis pavadinimas simbolizuoja visos suros esmę – Dievo kūrinijos harmoniją, apvaizdą ir žmogaus pareigą būti dėkingam Kūrėjui. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė tikėjimą … [Skaityti toliau…]
An-Naba’ yra 78-oji Korano sura, turinti 40 ajatų. Pavadinimas reiškia „Didžioji žinia“ arba „Didysis pranešimas“, ir yra paimtas iš pirmosios eilutės – ‘Amma yatasa’alūn ‘ani n-naba’il-‘azīm – „Apie ką jie klausinėja? Apie didžiąją žinią.“ Ši sura priklauso mekiečių apreiškimams ir yra viena iš pirmųjų, kuriose Koranas skelbia stiprų įspėjimą apie Prisikėlimo dieną ir pomirtinį teismą. … [Skaityti toliau…]
Al-Wāqi‘a yra 56-oji Korano sura, turinti 96 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Įvykis“, „Didysis įvykis“ arba „Kas neišvengiamai įvyks“. Šis pavadinimas nurodo Teismo dieną – didįjį įvykį, kuris sugriaus žemės tvarką ir padalys žmones į skirtingas grupes pagal jų darbus. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui ir pasižymi galingu ritmu bei poetišku vaizdingumu. Joje kalbama apie paskutinį teismą, … [Skaityti toliau…]
Koranas vaizduoja rojų, vadinamą Jannah, kaip amžinos palaimos vietą, skirtą teisiesiems, kurie tiki Alachu, atlieka gerus darbus ir paklūsta Jo įsakymams. Jannah aprašomas kaip sodai su upėmis, vaisiais, pavėsiu ir džiaugsmais, kurie viršija žmogišką vaizduotę. Pagrindinės suros, kalbančios apie rojų, yra Al-Baqara (2), Al-Imran (3), An-Nisa (4), Al-Waqi’ah (56), Ar-Rahman (55), Al-Insan (76) ir Al-Ghashiyah … [Skaityti toliau…]
Arabijos pusiasalyje prieš atsirandant islamui, vadinamajame Jahiliyya laikotarpyje, moterų gyvenimas buvo pilnas sunkumų ir ribojimų. Tai buvo metas, kai gentys valdė viską, o moterys dažniausiai neturėjo balso sprendimuose. Jos buvo laikomos antrarūšėmis dėl kelių priežasčių, susijusių su visuomenės struktūra, ekonomika ir papročiais. Pavyzdžiui, daugelyje genčių moterys negalėjo paveldėti turto, o jų likimas priklausė nuo vyrų … [Skaityti toliau…]
Koranas, kaip pagrindinis islamo šaltinis, aptaria moteris įvairiuose kontekstuose – nuo kasdienio gyvenimo iki šeimos santykių, paveldėjimo ir baudžiamųjų nuostatų. Atskleistas VII amžiuje Arabijoje, kur moterys dažnai buvo laikomos antraeilėmis, Koranas įvedė taisykles, kurios kai kuriais atvejais pagerino jų padėtį, bet taip pat nustatė griežtas ribas. Moterys minimos daugiau nei 90 eilučių, daugiausia surose kaip … [Skaityti toliau…]
Islame pomirtinis gyvenimas yra vienas iš pagrindinių tikėjimo straipsnių. Tikėti ne tik Dievu, Jo pranašais ir knygomis, bet ir paskutine diena – eschatologija – yra būtina kiekvienam musulmonui. Korane ne kartą pabrėžiama, kad šis pasaulis yra laikinas, o tikrasis gyvenimas prasidės po mirties. Viena dažniausiai kartojamų netikinčiųjų abejonių buvo prisikėlimo klausimas. Korane sakoma: „Yra tik … [Skaityti toliau…]
Korane žmogaus sukūrimas aprašomas kaip nuoseklus ir dieviškas procesas, kuris rodo žbiologinį vystymąsi ir paties Kūrėjo galybę. Viena ryškiausių vietų yra 23 suroje „Al-Mu’minūn“: „Paskui Mes padarėme iš lašo kraujo krešulį, tada krešulį pavertėme gumulu, tada gumulą – kaulais, o kaulus apdengėme mėsa. Paskui Mes sukūrėme jį kita kūrinija. Tebūna palaimintas Dievas, geriausias kūrėjas!“ (23:14). … [Skaityti toliau…]
eliginiuose tekstuose dažnai pasakojama apie stebuklus, kurie turėjo patvirtinti pranašų žodžius ir sustiprinti tikinčiųjų širdis. Vienas iš ryškiausių tokių pasakojimų Korane yra susijęs su Jėzumi (Īsa) ir jo mokiniais, prašiusiais Dievo nuleisti stalą su maistu. Šis pasakojimas užrašytas 5 suroje „Al-Mā’idah“, kurios pavadinimas ir reiškia „stalas“. Korane sakoma:„Kai mokiniai tarė: ‘O Jėzau, Marijos sūnau! Ar … [Skaityti toliau…]
Jėzaus asmuo yra vienas labiausiai diskutuojamų religijos istorijoje. Nuo ankstyvųjų amžių jo tapatybė buvo svarstoma įvairiais kampais: vieni matė jame įsikūnijusį Dievą, kiti – pranašą, mokytoją ar moralės pavyzdį. Ypač ryškiai Jėzaus dieviškumo atmetimą matome islamo šaltiniuose, tačiau tokia mintis randama ir kitose tradicijose, kurios išlaikė atstumą nuo krikščioniškos dogmos. Korane Jėzus (Īsā) yra pristatomas … [Skaityti toliau…]