An-Nāzi‘āt – 79-oji Korano sura, turinti 46 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Ištraukiantieji“ arba „Plėšiantieji sielas“ ir kilo iš pirmųjų eilutės žodžių, kuriuose minima paslaptinga būtybių grupė – angelai, atliekantys mirties ir prisikėlimo veiksmą. Ši sura priklauso ankstyvajam Mekos laikotarpiui, todėl jos tonas stipriai retorinis, kupinas klausimų, prieštarų ir dangiškos įtampos. Ji priklauso prie tų tekstų, … [Skaityti toliau…]
An-Nasr – tai 110-oji Korano sura, turinti tik tris eilutes, bet savo turiniu laikoma viena svarbiausių, nes simboliškai žymi islamo misijos užbaigimą ir pranašo Mahometo žemiškojo gyvenimo pabaigos artėjimą. Pavadinimas An-Nasr reiškia „Pergalė“ arba „Dievo pagalba“. Kai kurie aiškintojai ją vadina „sura apie atsisveikinimą“ (Sūrat al-Wadā‘), nes ji buvo apreikšta paskutiniais pranašo gyvenimo metais, kai … [Skaityti toliau…]
Sunan an-Nasa’i – vienas iš šešių pagrindinių hadisų rinkinių, sudarančių „Sihah as-Sittah“ – patikimiausių pranašo Mahometo tradicijų (hadisų) kanoną. Šį veikalą parengė imamas Abu ‘Abd ar-Rahman Ahmad ibn Shu‘ayb an-Nasa’i (apie 829–915 m.), kilęs iš miestelio Nasa (dabartinis Turkmenistanas). Jo vardas reiškia „tas, kuris kilęs iš Naso“. Nasa’i buvo žinomas kaip išskirtinai kruopštus tradicijų tikrintojas, … [Skaityti toliau…]
An-Nās yra 114-oji, paskutinė Korano sura. Ji trumpa – iš šešių ajatų, tačiau turinio prasme ji yra vienas svarbiausių viso Korano tekstų. Pavadinimas „An-Nās“ reiškia „Žmonės“. Tai viena iš vadinamųjų apsaugos suros (mu‘awwidhatayn) – kartu su priešpaskutine sura Al-Falaq, jos recituojamos siekiant dvasinės ir psichologinės apsaugos nuo blogio. Ši sura buvo apreikšta Mekoje, kai pranašas … [Skaityti toliau…]
An-Naml yra 27-oji Korano sura, turinti 93 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Skruzdėlės“, nes 18-ajame ajate pasakojama istorija apie pranašą Saliamoną (Sulaymāną) ir skruzdėlių gentį, kurią jis suprato ir apsaugojo. Šis epizodas tapo vienu iš labiausiai žinomų Korano pasakojimų apie išmintį, bendravimą su kūrinija ir teisingą valdžią. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar gyveno … [Skaityti toliau…]
An-Najm yra 53-oji Korano sura, turinti 62 ajatų. Pavadinimas reiškia „Žvaigždė“ ir paimtas iš pirmosios eilutės – „Prisiekiau žvaigžde, kai ji krenta.“ Šis pavadinimas simbolizuoja dievišką ženklą, dangaus liudijimą tiesos, kurią atneša Apreiškimas. Tai viena iš pirmųjų mekiečių suros, apreikšta pranašo Mahometo veiklos pradžioje, kai jis dar skelbė monoteizmo žinią politeistinėje Mekos visuomenėje. Sura prasideda … [Skaityti toliau…]
An-Naḥl yra 16-oji Korano sura, turinti 128 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Bitės“, nes vienoje eilutėje (68-ajame ajate) minimos bitės, kurioms Dievas nurodo instinktyviai statyti korį ir gaminti medų. Šis pavadinimas simbolizuoja visos suros esmę – Dievo kūrinijos harmoniją, apvaizdą ir žmogaus pareigą būti dėkingam Kūrėjui. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė tikėjimą … [Skaityti toliau…]
An-Naba’ yra 78-oji Korano sura, turinti 40 ajatų. Pavadinimas reiškia „Didžioji žinia“ arba „Didysis pranešimas“, ir yra paimtas iš pirmosios eilutės – ‘Amma yatasa’alūn ‘ani n-naba’il-‘azīm – „Apie ką jie klausinėja? Apie didžiąją žinią.“ Ši sura priklauso mekiečių apreiškimams ir yra viena iš pirmųjų, kuriose Koranas skelbia stiprų įspėjimą apie Prisikėlimo dieną ir pomirtinį teismą. … [Skaityti toliau…]
Al-Wāqi‘a yra 56-oji Korano sura, turinti 96 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Įvykis“, „Didysis įvykis“ arba „Kas neišvengiamai įvyks“. Šis pavadinimas nurodo Teismo dieną – didįjį įvykį, kuris sugriaus žemės tvarką ir padalys žmones į skirtingas grupes pagal jų darbus. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui ir pasižymi galingu ritmu bei poetišku vaizdingumu. Joje kalbama apie paskutinį teismą, … [Skaityti toliau…]
Koranas vaizduoja rojų, vadinamą Jannah, kaip amžinos palaimos vietą, skirtą teisiesiems, kurie tiki Alachu, atlieka gerus darbus ir paklūsta Jo įsakymams. Jannah aprašomas kaip sodai su upėmis, vaisiais, pavėsiu ir džiaugsmais, kurie viršija žmogišką vaizduotę. Pagrindinės suros, kalbančios apie rojų, yra Al-Baqara (2), Al-Imran (3), An-Nisa (4), Al-Waqi’ah (56), Ar-Rahman (55), Al-Insan (76) ir Al-Ghashiyah … [Skaityti toliau…]
Arabijos pusiasalyje prieš atsirandant islamui, vadinamajame Jahiliyya laikotarpyje, moterų gyvenimas buvo pilnas sunkumų ir ribojimų. Tai buvo metas, kai gentys valdė viską, o moterys dažniausiai neturėjo balso sprendimuose. Jos buvo laikomos antrarūšėmis dėl kelių priežasčių, susijusių su visuomenės struktūra, ekonomika ir papročiais. Pavyzdžiui, daugelyje genčių moterys negalėjo paveldėti turto, o jų likimas priklausė nuo vyrų … [Skaityti toliau…]
Koranas, kaip pagrindinis islamo šaltinis, aptaria moteris įvairiuose kontekstuose – nuo kasdienio gyvenimo iki šeimos santykių, paveldėjimo ir baudžiamųjų nuostatų. Atskleistas VII amžiuje Arabijoje, kur moterys dažnai buvo laikomos antraeilėmis, Koranas įvedė taisykles, kurios kai kuriais atvejais pagerino jų padėtį, bet taip pat nustatė griežtas ribas. Moterys minimos daugiau nei 90 eilučių, daugiausia surose kaip … [Skaityti toliau…]