Sunan Ibn Mājah – vienas iš šešių pagrindinių islamo hadisų rinkinių (Kutub as-Sittah), turintis didžiulę reikšmę tiek religinei, tiek kultūrinei islamo tradicijai. Šis veikalas, parašytas IX amžiuje, išliko kaip vienas svarbiausių šaltinių, perteikiančių pranašo Mahometo žodžius, darbus ir patarimus. – Arabų kalba: سنن ابن ماجه (Sunan Ibn Mājah)– Angliškai: “The Sunan of Ibn Majah”– Lietuviškai: … [Skaityti toliau…]
Sūra Ghafir, dar vadinama Al-Mu’min – „Tikintysis“, yra keturiasdešimtas Korano skyrius, sudarytas iš 85 eilučių (ajatų). Tai mekiečių laikotarpio sūra, sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamą Mekos mieste, prieš hijrą – persikėlimą į Mediną. Šis laikotarpis pasižymėjo dvasine ir politine įtampa, kai pirmieji musulmonai buvo persekiojami, o pats pranašas susidūrė su dideliu … [Skaityti toliau…]
Fussilat – tai keturiasdešimt pirmasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškųjų surų grupei. Jos pavadinimas reiškia „Aiškiai išdėstyta“ arba „Išsamiai paaiškinta“, nes pirmosios eilutės teigia, kad šis Apreiškimas yra aiškiai išskirstytas eilutėmis ir žodžiais, kad žmonės suprastų Dievo valią. Surą sudaro 54 eilutės, ir ji priklauso ankstyvajam islamo laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė savo žinią Mekos … [Skaityti toliau…]
Sura „Fatir“ – tai trisdešimt penktasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškajam laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamo žinią Mekos mieste. Pavadinimas „Fatir“ arabiškai reiškia „Sukūrėjas“ arba „Tas, kuris atveria pradžią“, ir nurodo į Dievą kaip visatos Kūrėją, pirmapradės gyvybės šaltinį. Ši sura yra viena iš poetiniu ir teologiškai gilių Korano dalių, sudaryta iš keturiasdešimt penkių … [Skaityti toliau…]
Az-Zumar yra 39-oji Korano sura, turinti 75 eilutes. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio az-zumar, reiškiančio „minias“ arba „būrius“, kuris minimas paskutinėse suros eilutėse. Ši sura atskleidžia vieną svarbiausių islamo teologinių temų – žmogaus santykį su Dievu, pasirinkimo laisvę tarp tikėjimo ir netikėjimo bei paskutinio teismo dienos neišvengiamumą, kai žmonės bus vedami „būriais“ – vieni į … [Skaityti toliau…]
Medinos chartija (arab. Ṣaḥīfat al-Madīnah) – arba kai kuriuose vertimuose vadinama Medinos konstitucija – laikoma vienu seniausių pasaulio dokumentų, apibrėžusių pilietinės bendruomenės, religijos laisvės ir socialinio teisingumo principus. Abu pavadinimai – „chartija“ ir „konstitucija“ – vartojami teisingai, tik skiriasi akcentai. Žodis chartija geriau perteikia to meto dokumento formą – tai buvo rašytinis susitarimas tarp gentinių … [Skaityti toliau…]
Koranas – tai šventasis islamo raštas, laikomas tiesioginiu Dievo (Allaho) žodžiu, apreikštu pranašui Muchamedui per angelą Gabrielių. Jo esmė – Dievo valios atskleidimas žmogui, todėl Koranas užima aukščiausią vietą visoje islamo dvasinėje hierarchijoje. Koranas sudarytas tik iš 114 skyrių, vadinamų suromis. Šios suros yra skirtingo ilgio – kai kurios labai trumpos, turinčios vos kelias eilutes, … [Skaityti toliau…]
Az-Zukhruf – tai 43-oji Korano sura, kurios pavadinimas reiškia „Auksiniai papuošalai“ arba „Puošnumas“. Sura Az-Zukhruf („Auksiniai papuošalai“) sudaryta iš 89 eilučių (ajų). Ji priskiriama mekiečių laikotarpiui ir priklauso teminėms surų grupėms, kurios išryškina žmogaus polinkį į pasaulietinį blizgesį, priešpastatant jį dvasinei tiesai. Šioje suroje pasakojama apie tai, kaip žmonės apsigavo dėl turto, garbės ir statuso, … [Skaityti toliau…]
Az-Zalzala – tai 99-oji Korano sura, pavadinimu reiškianti „Žemės drebėjimas“. Ji priklauso mekiečių laikotarpiui, nors kai kurie komentatoriai mano, kad ji buvo apreikšta Medinoje. Sura labai trumpa – vos aštuonios eilutės, tačiau jos turinys itin stiprus ir paveikus. Tai viena iš tų surų, kuriose aprašoma Paskutinio teismo diena, kai visa kūrinija reaguos į Dievo valią. … [Skaityti toliau…]
At-Tur yra penkiasdešimt antra Korano sura, priklausanti mekiečių laikotarpiui. Jos pavadinimas reiškia „Kalnas“, ir manoma, kad tai nuoroda į Sinajaus kalną, ant kurio Dievas kalbėjosi su Moze. Sura prasideda galingu priesaikų ciklu, kur Dievas prisiekia kalnu, pergamentiniu raštu, atviru dangumi ir jūra – šie įvaizdžiai kuria didingą, beveik kosminę atmosferą. Jie kviečia žmogų pakelti žvilgsnį … [Skaityti toliau…]
At-Tin yra devyniasdešimt penktoji Korano sura, turinti aštuonias trumpas, bet giliai simboliškas eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Figas“ arba „Figmedis“ – žodis, kuris arabų kalboje (at-tīn) apibūdina vaisių, laikomą vienu iš gamtos stebuklų. Ši sura priskiriama mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Muhammadas dar skelbė tikėjimą Mekoje, todėl jos tonas poetiškas, glaustas ir meditatyvus. Nors ji labai trumpa, … [Skaityti toliau…]
Hunaino diena – tai vienas svarbiausių įvykių ankstyvojo islamo istorijoje, įvykęs 630 m. po Pranašo Muhammado (taikos jam) pergalingo sugrįžimo į Meką. Šis mūšis minimas tiek istoriniuose šaltiniuose, tiek Korane – būtent 9-osios suros At-Tawba 25–26 eilutėse. Tai diena, kai musulmonų bendruomenė išgyveno tiek dvasinį sukrėtimą, tiek atgimimą: iš pradžių patyrė sumaištį ir beveik pralaimėjo, … [Skaityti toliau…]