Sūra Muhammad – tai keturiasdešimt septintas Korano skyrius, turintis trisdešimt aštuonias eilutes. Ji priskiriama mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo persikėlusi iš Mekos į Mediną ir turėjo kur kas sudėtingesnių iššūkių: politinių, karinių ir socialinių. Šiame kontekste Dievo žodis kreipiamas į bendruomenę, kuri turėjo ne tik patikėti naujuoju tikėjimu, bet ir jį ginti, palaikyti, … [Skaityti toliau…]
Sūra Luqman yra 31-asis Korano skyrius, priklausantis šventajam islamo tekstui, kuris pagal musulmonų tikėjimą yra Dievo žodis, apreikštas pranašui Muhammadu. Sūra pavadinta išmintingu žmogumi Luqmanu, kuris laikomas Dievo malone apdovanotu patarėju. Musulmonų tradicijoje jis minimas kaip teisingas, išmintingas ir moralinis žmogus, dažnai prilyginamas pranašams dėl savo patarimų gilumo, nors pats pranašu nelaikomas. Ši sūra tradiciškai … [Skaityti toliau…]
„Kitāb al-Kāfī“ (arabiškai: كتاب الكافي – „Pakankamoji knyga“) – tai didžiausias ir svarbiausias šiitų islamo hadisų rinkinys, sudarytas apie X amžiaus pradžią mokslininko ir teologo Abū Jaʿfar Muhammad ibn Yaʿqūb al-Kulaynī al-Rāzī (apie 864–941 m.). Šis veikalas laikomas kertiniu šiitų tradicijos šaltiniu, nes jame surinktos tiek teologinės, tiek teisinės, tiek moralinės tradicijos, siejamos su pranašu … [Skaityti toliau…]
„Ihya Ulum ad-Din“ (arab. إحياء علوم الدين), lietuviškai vadinama „Religijos mokslų atgaivinimas“, yra vienas iškiliausių islamo pasaulio dvasinių ir filosofinių veikalų, parašytas garsaus teologo, filosofo ir sufijaus Abu Hamido al-Ghazalio (1058–1111). Šis kūrinys laikomas islamiškosios minties šedevru, kuris sujungė teologiją, etiką, mistiką ir praktinę religiją į vientisą dvasinį kelią. Al-Ghazalis gyveno Persijoje, tuo metu priklausiusioje … [Skaityti toliau…]
Sunan Ibn Mājah – vienas iš šešių pagrindinių islamo hadisų rinkinių (Kutub as-Sittah), turintis didžiulę reikšmę tiek religinei, tiek kultūrinei islamo tradicijai. Šis veikalas, parašytas IX amžiuje, išliko kaip vienas svarbiausių šaltinių, perteikiančių pranašo Mahometo žodžius, darbus ir patarimus. – Arabų kalba: سنن ابن ماجه (Sunan Ibn Mājah)– Angliškai: “The Sunan of Ibn Majah”– Lietuviškai: … [Skaityti toliau…]
Sūra Ghafir, dar vadinama Al-Mu’min – „Tikintysis“, yra keturiasdešimtas Korano skyrius, sudarytas iš 85 eilučių (ajatų). Tai mekiečių laikotarpio sūra, sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamą Mekos mieste, prieš hijrą – persikėlimą į Mediną. Šis laikotarpis pasižymėjo dvasine ir politine įtampa, kai pirmieji musulmonai buvo persekiojami, o pats pranašas susidūrė su dideliu … [Skaityti toliau…]
Fussilat – tai keturiasdešimt pirmasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškųjų surų grupei. Jos pavadinimas reiškia „Aiškiai išdėstyta“ arba „Išsamiai paaiškinta“, nes pirmosios eilutės teigia, kad šis Apreiškimas yra aiškiai išskirstytas eilutėmis ir žodžiais, kad žmonės suprastų Dievo valią. Surą sudaro 54 eilutės, ir ji priklauso ankstyvajam islamo laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė savo žinią Mekos … [Skaityti toliau…]
Sura „Fatir“ – tai trisdešimt penktasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškajam laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamo žinią Mekos mieste. Pavadinimas „Fatir“ arabiškai reiškia „Sukūrėjas“ arba „Tas, kuris atveria pradžią“, ir nurodo į Dievą kaip visatos Kūrėją, pirmapradės gyvybės šaltinį. Ši sura yra viena iš poetiniu ir teologiškai gilių Korano dalių, sudaryta iš keturiasdešimt penkių … [Skaityti toliau…]
Az-Zumar yra 39-oji Korano sura, turinti 75 eilutes. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio az-zumar, reiškiančio „minias“ arba „būrius“, kuris minimas paskutinėse suros eilutėse. Ši sura atskleidžia vieną svarbiausių islamo teologinių temų – žmogaus santykį su Dievu, pasirinkimo laisvę tarp tikėjimo ir netikėjimo bei paskutinio teismo dienos neišvengiamumą, kai žmonės bus vedami „būriais“ – vieni į … [Skaityti toliau…]
Medinos chartija (arab. Ṣaḥīfat al-Madīnah) – arba kai kuriuose vertimuose vadinama Medinos konstitucija – laikoma vienu seniausių pasaulio dokumentų, apibrėžusių pilietinės bendruomenės, religijos laisvės ir socialinio teisingumo principus. Abu pavadinimai – „chartija“ ir „konstitucija“ – vartojami teisingai, tik skiriasi akcentai. Žodis chartija geriau perteikia to meto dokumento formą – tai buvo rašytinis susitarimas tarp gentinių … [Skaityti toliau…]
Koranas – tai šventasis islamo raštas, laikomas tiesioginiu Dievo (Allaho) žodžiu, apreikštu pranašui Muchamedui per angelą Gabrielių. Jo esmė – Dievo valios atskleidimas žmogui, todėl Koranas užima aukščiausią vietą visoje islamo dvasinėje hierarchijoje. Koranas sudarytas tik iš 114 skyrių, vadinamų suromis. Šios suros yra skirtingo ilgio – kai kurios labai trumpos, turinčios vos kelias eilutes, … [Skaityti toliau…]
Az-Zukhruf – tai 43-oji Korano sura, kurios pavadinimas reiškia „Auksiniai papuošalai“ arba „Puošnumas“. Sura Az-Zukhruf („Auksiniai papuošalai“) sudaryta iš 89 eilučių (ajų). Ji priskiriama mekiečių laikotarpiui ir priklauso teminėms surų grupėms, kurios išryškina žmogaus polinkį į pasaulietinį blizgesį, priešpastatant jį dvasinei tiesai. Šioje suroje pasakojama apie tai, kaip žmonės apsigavo dėl turto, garbės ir statuso, … [Skaityti toliau…]