Ash-Sharh (arab. الشرح – „Atsivėrimas“ arba „Palengvinimas“) yra 94-oji Korano sūra, priskiriama ankstyvajam Mekos laikotarpiui. Ji labai trumpa – tik aštuonios eilutės, tačiau laikoma viena iš labiausiai paguodžiančių ir viltingų Korano dalių. Jos pagrindinė tema – dvasinis palengvėjimas po išbandymo ir Dievo suteikiama ramybė tiems, kurie išlaiko tikėjimą. Sūra pradedama žodžiais, kuriais Dievas kreipiasi į … [Skaityti toliau…]
Ash-Shams (arab. الشمس – „Saulė“) yra 91-oji Korano sūra, priskiriama ankstyvajam Mekos laikotarpiui. Ji sudaryta iš 15 eilučių ir laikoma viena iš poetiškiausių viso Korano dalių – ritminga, simboliška, pilna kontrastų tarp šviesos ir tamsos, dorybės ir nuodėmės, pakilimo ir žlugimo. Pats pavadinimas „Ash-Shams“ reiškia „Saulę“, ir jau pirmosios eilutės pradedamos iškilminga priesaika įvairiais kūrinijos … [Skaityti toliau…]
Al-Wahidi (†1076 m.) traktatas „Asbāb al-Nuzūl“ – vienas svarbiausių ir seniausių islamo egzegetinės literatūros (tafsiro) kūrinių, skirtas paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo apreikštos atskiros Korano eilutės. Šis veikalas laikomas pirmuoju sistemingu bandymu surinkti ir užfiksuoti visas žinomas apreiškimo priežastis, perduotas iš pranašo Muhammado laikų ir ankstyvųjų musulmonų bendruomenės. Jo autorius, Abū al-Hasan ʿAlī ibn Ahmad al-Wāhidī … [Skaityti toliau…]
„Asbāb al-Nuzūl“ (arab. أسباب النزول – „Apreiškimo priežastys“) yra islamo hermeneutikos – Korano aiškinimo – žanras ir vienas svarbiausių klasikinių koraninės egzegezės (tafsiro) šaltinių. Tai ne vienas konkretus kūrinys, o bendras pavadinimas visai literatūrinei tradicijai, kurios tikslas – paaiškinti, kokios aplinkybės, įvykiai ar klausimai paskatino tam tikras Korano eilutes būti apreikštas pranašui Muhammadu. Pats terminas … [Skaityti toliau…]
Ar-Rūm – trisdešimtoji Korano sūra, turinti 60 eilučių (ajāt). Pats pavadinimas arabiškai reiškia „Romėnai“, ir jis kilęs iš ankstyvųjų eilučių, kuriose minima Romos (Bizantijos) imperijos pergalė prieš persus po didelio pralaimėjimo. Tai viena iš mekietiškų sūrų, t. y. apreikšta Mekos laikotarpiu, kai islamo bendruomenė dar buvo silpna ir persekiojama. Sūros pradžioje kalbama apie istoriją: Romos … [Skaityti toliau…]
Ar-Rahmān (liet. „Gailestingasis“) – tai penkiasdešimt penktoji Korano sūra, viena poetiškiausių ir labiausiai simbolinių visame Apreiškime. Ji sudaryta iš 78 eilučių (ajātų) ir laikoma Medinos laikotarpio tekstu, nors kai kurie islamo aiškintojai mini, kad ji galėjo būti apreikšta ir Mekos pabaigoje. Ši sūra išsiskiria ypatingu ritmu ir refrenu, kuris pasikartoja 31 kartą:„Tad kuriuos iš savo … [Skaityti toliau…]
Ar-Ra‘d (liet. „Griaustinis“) – tai tryliktasis Korano skyrius (sūra), priklausantis Medinos laikotarpiui. Ji sudaryta iš 43 eilučių (ajatų) ir savo pavadinimą gavo iš 13-ajame ajate minimų žodžių apie griaustinį – dangaus balsą, kuris šlovina Dievą. Tai sūra, kurioje gamtos reiškiniai tampa dvasinės tiesos simboliais, o žmogaus protas kviečiamas apmąstyti pasaulio tvarką kaip Dievo galybės ženklą. … [Skaityti toliau…]
An-Nūr yra dvidešimt ketvirtoji Korano sura, priklausanti Medinos laikotarpiui. Jos pavadinimas reiškia „Šviesa“, ir šis žodis pasirodo garsiojoje 35 eilutėje, kur kalbama apie Dievą kaip dvasinės šviesos šaltinį, kuris apšviečia visą kūriniją. Tai viena iš reikšmingiausių suros tiek moralės, tiek visuomenės etikos požiūriu, nes joje nustatomi aiškūs įstatymai dėl šeimos, skaistybės, viešo elgesio, liudijimų ir … [Skaityti toliau…]
An-Nāzi‘āt – 79-oji Korano sura, turinti 46 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Ištraukiantieji“ arba „Plėšiantieji sielas“ ir kilo iš pirmųjų eilutės žodžių, kuriuose minima paslaptinga būtybių grupė – angelai, atliekantys mirties ir prisikėlimo veiksmą. Ši sura priklauso ankstyvajam Mekos laikotarpiui, todėl jos tonas stipriai retorinis, kupinas klausimų, prieštarų ir dangiškos įtampos. Ji priklauso prie tų tekstų, … [Skaityti toliau…]
An-Nasr – tai 110-oji Korano sura, turinti tik tris eilutes, bet savo turiniu laikoma viena svarbiausių, nes simboliškai žymi islamo misijos užbaigimą ir pranašo Mahometo žemiškojo gyvenimo pabaigos artėjimą. Pavadinimas An-Nasr reiškia „Pergalė“ arba „Dievo pagalba“. Kai kurie aiškintojai ją vadina „sura apie atsisveikinimą“ (Sūrat al-Wadā‘), nes ji buvo apreikšta paskutiniais pranašo gyvenimo metais, kai … [Skaityti toliau…]
Sunan an-Nasa’i – vienas iš šešių pagrindinių hadisų rinkinių, sudarančių „Sihah as-Sittah“ – patikimiausių pranašo Mahometo tradicijų (hadisų) kanoną. Šį veikalą parengė imamas Abu ‘Abd ar-Rahman Ahmad ibn Shu‘ayb an-Nasa’i (apie 829–915 m.), kilęs iš miestelio Nasa (dabartinis Turkmenistanas). Jo vardas reiškia „tas, kuris kilęs iš Naso“. Nasa’i buvo žinomas kaip išskirtinai kruopštus tradicijų tikrintojas, … [Skaityti toliau…]
An-Nās yra 114-oji, paskutinė Korano sura. Ji trumpa – iš šešių ajatų, tačiau turinio prasme ji yra vienas svarbiausių viso Korano tekstų. Pavadinimas „An-Nās“ reiškia „Žmonės“. Tai viena iš vadinamųjų apsaugos suros (mu‘awwidhatayn) – kartu su priešpaskutine sura Al-Falaq, jos recituojamos siekiant dvasinės ir psichologinės apsaugos nuo blogio. Ši sura buvo apreikšta Mekoje, kai pranašas … [Skaityti toliau…]